Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei H. G.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. Š. ir S. L., išvadą teikiančios institucijos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Š., S. L., G. A., J. Š., dėl fizinio asmens L. Š. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, išvadą teikiančios institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje prokurorė papildomai nurodė, jog neprieštarautų, jog globėja būtų paskirta G. A..

Teismo posėdyje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovė H. G. su prokurorės pareiškimu sutiko, paaiškindama, jog suinteresuoto asmens psichikos sutrikimą patvirtino ekspertizė. Globėja sutiko būti jo sesuo G. A.. Mano, kad ji gali būti paskirta globėja, jeigu suinteresuotas asmuo bus pripažintas neveiksniu.

Suinteresuotas asmuo G. A. teismo posėdyje prokurorės pareiškimą palaikė. Patvirtino, jog jos brolis L. Š. negali savimi visiškai pasirūpinti, sutiko būti jo globėja.

Suinteresuoti asmenys J. Š. ir S. L. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gauti prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (e. b. l. 128-129).

Išvadą teikiančios institucijos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (e. b. l. 118).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Asmenys, turintys psichikos ar proto negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Yra būtina siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančių veiksnumo apribojimų nustatymo. Tačiau ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Tačiau pripažinti asmenį neveiksniu, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, gali tik teismas.

Pabrėžtina, kad teismas neprivalo besąlygiškai vadovautis ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

Priimdamas sprendimą dėl veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse, teismas vertina ne tik pateiktus medicininius dokumentus, atliktą ekspertizės aktą, bet ir paties asmens, kurį norima pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, elgesį teismo posėdžio metu, bendravimo ir mąstymo gebėjimus bei liudytojų parodymus, tai yra byloje surinktų įrodymų visumą.

Iš byloje pateiktos Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos išvados, parengtos pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, matyti, kad suinteresuotas asmuo L. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad jis gali pasakyti tik savo vardą, pavardę, gimimo datą, tačiau nesuvokia savo amžiaus, negali pasakyti kokia jo šeimyninė padėtis, jo orientacija laike ir erdvėje yra sutrikusi, jis nežino kokia valiuta yra šalyje, negeba įvertinti savo finansinės padėties, nežino savo pajamų šaltinio, negeba atlikti mokėjimų už būsto patarnavimus, negeba apsipirkti, t. y. nesugeba tvarkyti asmeninių pajamų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais. Išvadoje taip pat pažymėta, jog L. Š. nesupranta klausimų reikšmės susijusių su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, paskolų ir vartojimo sutarčių sudarymu, taip pat nesugeba užpildyti dokumentų, apmokėti sąskaitų, negali savarankiškai naudotis, įgyti, parduoti ir atlikti kitus veiksmus kilnojamojo turto valdymo srityje. Gyvenamosios vietos adresą pasakyti gali, tačiau nežino, kam nuosavybės teise priklauso būstas, nesupranta klausimų reikšmės apie paveldėjimo teisinius santykius bei negali savarankiškai dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Pažymėta, jog suinteresuotam asmeniui yra reikalinga nuolatinė kitų priežiūra ir slauga visose poreikių srityse (mityba, asmens higiena, naudojimasis tualetu, apsirengimas, tvarkymasis, medikamentų poreikis, orientavimasis aplinkoje). L. Š. negeba įvertinti savo sveikatos būklės, jo bendravimo galimybės ribotos, nes neaiškiai ir nenuosekliai kalba, pagalba reikalinga visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse (e. b. l. 18-19).

Teismo posėdžio metu apklausti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, artimieji - brolis M. Š. ir sesuo G. A. - patvirtino, jog L. Š. visiškai negali savimi pasirūpinti, jam reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra. Iš epikrizės medicininio įrašo matyti, jog L. Š. negali savimi pasirūpinti, pasveikimo prognozė nepalanki, reikalinga pastovi priežiūra, nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas (e. b. l. 10-15).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-7 / 2019 (e. b. l. 94-99) nurodyta, kad L. Š. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – demencija, sergant netipiška arba mišria Alzhaimerio liga (F00.2). Pagal savo ligos pobūdį L. Š. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti savo turtinių santykių (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis). L. Š. teismo posėdžiuose dėl pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse dalyvauti nerekomenduojama, kadangi jis negebės duoti prasmingų paaiškinimų.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens L. Š. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jo galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens L. Š. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo L. Š. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Atsižvelgus į tai ir į suinteresuoto asmens L. Š. psichikos būklę, į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui L. Š. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui L. Š. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 474 straipsnį, išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.

CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiamas ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai.

Išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti L. Š. nuolatinę globą bei paskirti jam globėją. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo G. A., pretenduojanti tapti asmens, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globėja, yra jo sesuo. Nuo 2018 m. kovo 16 d. L. Š. yra gydomas VšĮ Vilkaviškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje (e. b. l. 65). L. Š. išsituokęs (e. b. l. 20), kiti artimi asmenys neišreiškė noro tapti L. Š. globėjais. Teismo posėdyje G. A. sutiko būti L. Š. globėja, ji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra bausta ATPK tvarka už prekybą uogomis, neturint leidimo prekiauti viešoje vietoje (e. b. l. 127), neteista (e. b. l. 125). VĮ Registrų centro duomenimis, L. Š. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą su ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 103-104). Dėl nurodytų aplinkybių yra teisinis ir faktinis pagrindas skirti G. A. neveiksnaus tam tikrose srityse asmens L. Š. globėja ir turto administratore (CPK 507 straipsnio 4 dalis).

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtai globėjai išaiškintina, kad ji turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti L. Š. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėja negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, būdamas institucija, kuri prižiūri globą, rūpybą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), turi prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip paskirtas globėjas atlieka savo, kaip globėjo, funkcijas, ir jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių jis negali toliau būti globėju – kreiptis į teismą dėl globėjo pakeitimo.

Teismas taip pat pažymi, kad jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo. Tokią teisę taip pat turi Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius arba prokuroras (CK 3.243 straipsnio 6 dalis).

Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 473 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pripažinti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksnumo neriboti.

Nustatyti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja ir jam priklausančio turto administratore paskiriant G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.