Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jolitai Gudaitienei ir Aistei Grigaravičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)“ staklių operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. V. 2012-12-27 apie 24 val. Alytaus r., Miroslavo sen., Miroslavo k., kultūros namuose, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasibaigus diskotekai, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį galva į kaktos sritį nukentėjusiajam L. G. ir vieną smūgį ranka į veido sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. J. 2012-12-27 apie 24 val. Alytaus r., Miroslavo sen., Miroslavo k., lauke prie kultūros namų, pasibaigus diskotekai, be jokios priežasties ir iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam L. G. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio lūžimo dešinės pusės III, IV dantų srityje ir kaklelio srityje dešinėje, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, be to, kaltinamasis K. J. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalodamas nukentėjusįjį L. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2012-12-27 atvyko į šokius, lauke prie jo žmonos priėjo L. G. ir pradėjo prie jos kibti, taip jam sakė žmona. Po dviejų valandų pasibaigė šokiai, prie jų priėjo L. G., D. G. ir Ž.. L. G. apkabino jo žmoną ir pradėjo tampyti, dėl to jis kelis kartus perspėjo L. G., liepė jam patraukti rankas, tačiau pastarasis sakė, kad kas bus, jei pabučiuos. Tuomet jis pastumdamas nukentėjusįjį, sudavė jam vieną smūgį galva į kaktą, o po akimirkos pats gavo smūgių nuo nukentėjusiojo. Apsupo penkiese, jis galvą dengėsi rankomis ir žmona gavo smūgį nuo kažkurio. Pirmas jam smūgiavo nukentėjusiojo brolis. Dėl jo sužalojimo į medikus kreipėsi tik kovo mėnesį. Nepripažįsta sudavęs nukentėjusiajam smūgį ranka į veidą. Po jo galva suduoto smūgio, nukentėjusysis nugriuvęs nebuvo, veidas kraujuotas nebuvo. Įvykio metu jis buvo blaivus. Po jam suduotų smūgių išėjo į lauką, sesė valė jam kraują. Sėdėjo ant vazono, matė, kaip nukentėjusysis nukrito ant žemės. Šalia stovėjo K. Nematė, kad K. J. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Tuo metu ant laiptų buvo 10-15 žmonių. Sutinka atlyginti 1000 litų neturtinės žalos. Pripažįsta, kad konfliktą su nukentėjusiuoju galėjo išspręsti ir kitomis priemonėmis, nevartojant smurto.

Kaltinamasis K. J. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad tą vakarą buvo nuvykęs į šokius Miroslavo kaime, žaidė stalo tenisą. Baigėsi šokiai, salėje užsidegė šviesa. Jis salėje pamatė, kad smūgius vienas kitam sudavė tiek A., tiek L. G.. Kas pirmas sudavė smūgį negali pasakyti. Po to D. G. sudavė smūgį A. V.. Jis su Ž. pasiėmė striukes ir išėjo į lauką. Lauke buvo daug žmonių. Matė, kad išėjo į lauką L. G., jam ant veido buvo kraujo žymė, jis rėkė, kad jam išmušė dantis. Po kiek laiko jis pajuto smūgį į petį ir atsisukęs pamatė L. Suprato, kad smūgį jam sudavė būtent L.. Norėdamas išvengti kito smūgio, jis L. sudavė ranka vieną smūgį į kairę veido pusę, ties smilkiniu. Smūgis buvo nestiprus, bet L. buvo neblaivus, todėl nugriuvo ant nugaros į pusnį. L. išėjęs iš salės rėkė, kad jam išmušė dantis, todėl jis nepripažįsta, kad L. nuo jo smūgio buvo padarytas inkriminuojamas sužalojimas. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Tą vakarą jis buvo visiškai blaivus.

Nukentėjusysis L. G. parodė, kad 2012-12-27 šokiuose sutiko K. ir A. K. pasisveikindamas prilietė ranka, kadangi jie yra iš vieno kaimo. A. liepė jam patraukti rankas, nes bus blogai. Po kiek laiko visi susitiko išeidami iš salės, atsisveikinant jis vėl prilietė K.. A. jam pasakė, kad „tuoj tavo veidas blogai atrodys“. Jis tiesė ranką paliesti K. ir A. V. kirto jam galva. Jis atsitraukė ir A. jam kirto kumščiu, prakirto paakį ir lūpą. A. atitraukė jo draugai. Pripažįsta, kad K. buvo apkabinęs per liemenį, tačiau tai buvo draugiškas apkabinimas. Jis išėjo į lauką, A. buvo lauke, šalia jo buvo žmona, girdėjo, kaip K. sakė, kad nieko nedaryk. Po smūgių jo veidas buvo kruvinas, bėgo kraujas iš lūpų, jis ėjo plautis veido. Lipdamas laiptais pajuto smūgį į veido dešinės pusės žandikaulį, po ko nukrito atbulas į sniego krūvą. Kas sudavė šį smūgį, nematė. Šio smūgio metu pajuto stiprų skausmą, „judėjo“ žandikaulis, tekėjo kraujas, buvo nuskeltas galinio danties kraštas. Aplinkui kilo triukšmas. Po šio įvykio su K. J. nebendravo. Tą vakarą buvo blaivus. Gydėsi sužalojimus Kauno klinikose nuo gruodžio 28 d. iki sausio 3d., vėliau - namuose. Šiuo metu jo gydymas nebaigtas, dantys mirė, reikia išvalyti kanalus, negali grįžti prie normalios maisto dietos. Darė dvi operacijas, gruodžio 28 ir 31 d. Įstatė titano plokštelę, matosi randas. Šiuo metu negali jam daryti magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimų. Prašo patenkinti jo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad A. V. veiksmai iššaukė K. veiksmus. Atsiprašymų nepriima.

Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolu (T. 1, b.l. 1, b.l. 64-68), kur nukentėjusysis parodė vietą kultūros namų viduje, kur smūgius sudavė A. V., taip pat vietą lauke ant laiptų, kur jam buvo suduotas smūgis, po kurio nukrito ant žemės.

Liudytojas D. G. parodė, kad kai baigėsi šokiai nuėjo prie A., K.. Ten buvo Ž., G., trys merginos – V., R., V. K. - ir A. Č.. Matė, kaip V. trenkė galva broliui L. ir prakirto poakį. Tuomet jis pastūmė A. V. nuo brolio, Č. taip pat juos skyrė. Matė, kaip V. pataikė broliui į lūpas ir greitai išėjo iš salės. Tuomet iš salės išbėgo ir K. J.. Brolis L. ėjo apsiplauti. K. J. išbėgo ir ranka kirto L. į veidą, po šio smūgio brolis nukrito ant nugaros. Toje vietoje buvo du ar trys laipteliai. Jis priėjo prie brolio, matė, kad jam iš burnos bėgo kraujas, brolis buvo apsvaigęs nuo smūgio. A. V. buvo neblaivus. Matė, kaip L. ranka apkabino K. per juosmenį. Negirdėjo, kad dėl to V. būtų L. perspėjęs. Girdėjo, kaip A. pasakė, kad L. veidas bus negražus. Smūgius V. sudavė salėje. Po K. J. suduoto smūgio L. sakė, kad pilna burna kraujo, skundėsi, kad skauda dantis. Po konflikto su V., L. buvo paakys prakirstas ir lūpos kruvinos. Matė, kad V. sudavė du smūgius broliui, vieną smūgį galva ir vieną smūgį ranka į lūpas.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad jis su K. atvažiavo į šokius Miroslave. Kai baigėsi šokiai, jis su K. ėjo apsirengti ir matė, kad salėje vyko konfliktas tarp A. ir L.. Girdėjo, kaip nukentėjusysis rėkė, kur jo dantys. Nukentėjusysis stovėjo prie laiptų, iš nosies nukentėjusiam bėgo kraujas. Jis laiptais nulipo žemyn pažiūrėti, kas rėkia, ieškojo draugės. Tuomet nukentėjusysis priėjo prie K. ir trenkė jam per petį. Atsisukęs K. nukentėjusiajam kumščiu trenkė į veidą, pataikė prie ausies, prie žandikaulio. Smūgis buvo nestiprus. Smūgio metu nukentėjusysis stovėjo ant laiptelių. K. dešinė ranka buvo lūžusi, todėl jis negalėjo smarkiai trenkti. Po šio smūgio nukentėjusysis nukrito, mano, kad dėl girtumo. Jis prie nukentėjusiojo priėjęs nebuvo. Su drauge ir K. išvažiavo namo. Po K. suduoto smūgio nukentėjusysis apie išmuštus dantis nekalbėjo.

Liudytoja K. V. parodė, kad 2012-12-27 kartu su vyru, sese ir sesers vyru atvažiavo į Miroslavo kaime vykstančius šokius. Vyras su švogeriu nuėjo žaisti teniso. Lauke buvo L., kuris ją apkabino ir pasakė, kad vyro nėra, tai jis ją sušildys. Ji L. atstūmė, pastarasis tempė ją už palaidinės. Prieš 12 val. užsidegė salėje šviesa, su vyru nuėjo striukių pasiimti. Tuo metu L. ją apkabino ir pasakė, kad A., kas bus, jei jis pabučiuos,. Vyras liepė patraukti rankas. L. rankas patraukė, o paskui pasakė, kas bus, ir vėl ją griebė. D. G. puolė A. mušti. D., L. ir A. pradėjo mušti A. per veidą. Vyras dengėsi ranka. A. trenkė L. smūgį galva, po smūgio L. nenukrito. A. su sese išėjo į lauką. A. sėdėjo ant vazono. Už jos stovėjo L.. Atsisukusi pamatė, kaip K. išbėgo pro duris ir trenkė L.. Pasipylė kraujas ir L. pradėjo rėkti, kad jam dantis išmušė. Smūgis buvo stiprus, L. nuskrido nuo visų laiptų ir nukrito ant asfalto, pasipylė kraujas. Po to ji su vyro sese G. pribėgo pažiūrėti. L. parodė dantis, dantys buvo vietoje. L. buvo akivaizdžiai neblaivus. A. įspėjo L. vieną kartą. A. buvo praskeltas žandas, lūpa, kairėje pusėje mėlynė. Prieš šokius vyras alaus gėrė apie 6-7 val. vakaro.

Liudytoja G. B. parodė, kad kartu su vyru, broliu ir broliene nuvyko į šokius. Salėje pamatė, kad puola brolį A., tuo metu ji ėjo pasiimti striukės, brolis buvo pasilenkęs, o aplinkui jį krūva jaunuolių. A. veidas buvo kruvinas, ji jam valė kraują. Atsisukusi pamatė, kad L. guli ant žemės. Nematė, kaip buvo suduoti smūgiai ir kas kam sudavė. Lauke priėjo prie nukentėjusiojo, klausė, kas jį sumušė. Kažkas pasakė, kad K.. Nukentėjęs rėkė, kad nėra dantų. Ji apžiūrėjusi pasakė, kad visi dantys vietoje. Siūlė kvieti policiją, tačiau nukentėjusysis liepė nekviesti.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad buvo šokiuose, bendravo su L.. Šokių salėje įvyko konfliktas tarp L. G. ir A.. L. buvo apsikabinęs per liemenį A. draugę, A. kažką pasakė ir trenkė L. iš galvos į veido sritį. Matė vieną smūgį, daugiau smūgių nebuvo. Visi išėjo į lauką. Lauke L. nulipo nuo laiptų. Tuo metu pro duris išbėgo K. ir trenkė L. ranka į veidą. L. nukrito nuo laiptų, jam stipriai bėgo kraujas iš burnos. Nematė, kad L. būtų užkabinęs K.. K. pataikė į veido sritį, L. bėgo kraujas. Konfliktas salės viduje prasidėjo dėl to, kad L. A. draugę apsikabino per liemenį.

Liudytojas E. K. parodė, kad su Ž. buvo šokiuose. Kas buvo po to nelabai atsimena, nes buvo neblaivus. Kai užsidegė salėje šviesa, jis stovėjo su klasioku J. P. mašinų aikštelėje. Lauke matė, kaip L. po smūgio nukrito. Atsidarė salės durys ir išbėgęs K. ranka trenkė L. į veidą, kuris tuo metu buvo ant laiptų. Po smūgio L. nukrito nuo laiptų. Priėjęs pamatė, kad L. bėgo iš burnos kraujas. L. jo brolis išvežė namo.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. buvo paskutinis penktadienis, apie 24 val. jis, kaip neoficialus šokių organizatorius, norėjo užbaigti šokius. Eidamas išjungti šviesos, pamatė A. smūgį L. G. iš galvos į galvą. Tuo metu A. stovėjo nugara į jį, o L. priekiu į jį. Vieną akimirką A. dingo jam iš vaizdo, kadangi vaizdą užstojo salės kolona. Po akimirkos vėl pamatė A., jis buvo užpultas D. G.. D. jam per kelias sekundes sudavė kelis smūgius, A. taip pat atsakė smūgiais D. G.. Negali pasakyti, ką tuo metu darė L. G.. Jis nematė, kad L. G. būtų sudavęs A. kokius nors smūgius. Po to K. V. atskyrė D. G. ir A. V.. Jie visi išsiskirstė, išėjo iš salės. Aplinkui buvo daugiau žmonių, bet niekas prie konflikto neprisidėjo. Nematė, kad A. L. būtų sudavęs smūgį ranka. Apsirengęs jis išėjo į lauką ir nuėjo link savo mašinos, ten buvo ir A. V.. Jis A. su kitais asmenimis parvežė į namus. Važiuojant pas A. į namus, K. V. buvo supykusi ant A. dėl jo tokio elgesio. Pokalbio metu buvo paminėtas kitas asmuo, kuris prisidėjo prie L. nuskriaudimo. Vėliau jis grįžo prie kultūros namų, jį pasivijo K. J. ir paklausė, ar L. G. rašys policijai pareiškimą. Atsakė, kad nežino

Liudytojas E. B. parodė, kad matė, kaip lauke vienas vaikinas kibo prie K., norėjo jai uždėti savo striukę. K. jį nustūmė ir nuėjo į salę. Tas pats vaikinas šokiuose bandė įsiterpti tarp jų šokančių. Baigiantis šokiams, jo žmona nuėjo paimti striukių. A. atėjęs pasakė, kad salėje buvo konfliktas. Paties konflikto nematė, matė, kad A. dantys buvo kruvini.

Specialistas Stasys Jasinskas parodė, kad tvirtina byloje pateiktą išvadą. Išvados padarytos remiantis medicininiais dokumentais. Kliniškai buvo nustatyta apatinio žandikaulio lūžimas, dešinės pusės 3 ir 4 dantų srityje, dešinės pusės kaklelio srityje. Buvo konstatuota, kad sužalojimas padarytas veikiant apatinio, dešinės pusės žandikaulio sritį kietu buku daiktu, tai gali būti padaryta nutartyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje ir sužalojimas konstatuotinas kaip nesunkus, nes dėl žandikaulio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Esant nustatytam sužalojimui smūgis turėjo būti suduotas į apatinio žandikaulio dešinės pusės sritį. Smūgis turėjo būti stiprokas. Į kitą veido sritį smūgiuojant tokie sužalojimai neįmanomi. Turi būti tiesioginis smūgis į žandikaulio atitinkamą pusę. Smūgiuojant ranka gali atsirasti tokie sužalojimai, kokie yra nurodyti išvadoje. Nukentėjusiam buvo padaryti sužalojimai, po kurių buvo būtina reabilitacija bei fizioterapinės procedūros. Buvo remtasi objektyviais duomenimis, todėl į išvados pirmą punktą neįrašė, kad L. buvo nustatyti sužalojimai po akimi. Bendros praktikos gydytoja 2012-12-28 ligos istoriją įrašė, jog yra sumuštas poakis. Stomatologas įrašė pliką teiginį, kad sumušta kairė akis. Apie jokį subjektyvų ar objektyvų poveikio sumušimą nėra detalizuota. Kauno klinikos įrašuose išvis apie veido sužalojimą nėra nieko įrašyta, tik pažymėta, kad veidas yra kietas, asimetriškas dėl potrauminės edemos. Įrašyta, kad nežymiai yra prakirsta lūpa. Stomatologas pastebi vientisumo nutrūkimą dešinės pusės 4-5 dantų projekcijoje, labai skausmingi dantys, kurie kraujuoja, apie lūpų sužalojimą nieko neužsimena. Fizinio skausmo sukėlimas būna konstatuotas, remiantis bylos medžiagoje esančiais duomenimis, patvirtinančiais sumušimo faktą, t.y. liudytojų parodymais apie įtariamojo kontaktą su nukentėjusiuoju arba įtariamojo parodymais, kad jis sudavė smūgį. Užsitęsęs gydymas sveikatos sutrikdymo mąsto nekeičia, sužalojimo kvalifikacija lieka tokia pati. Po įvykio praėjus dviem mėnesiams laiko buvo apžiūrėtas kaltinamasis V.. Jei jam muštynių metu padarytas gleivinės sužalojimas, tai po dviejų mėnesių laiko šių sužalojimų žymės galėjo likti. Sudavus smūgį galva į nukentėjusio kaktos sritį, mažai tikėtina, kad nuo tokio smūgio būtų sužalotas žandikaulis.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-12-28 apie 8.58 val. Alytaus apskrities VPK budėtojų dalyje gautas telefoninis pranešimas iš Miroslavo ambulatorijos, kad kreipėsi L. G., kurį 2012-12-28 apie 00 val. Alytaus r., Miroslavo k., kultūros namuose sumužė pažįstamas jaunuolis, įtariama apatinio žandikaulio lūžimas (T. 1., b. l. 3).

Iš 2012-12-28 L. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad dėl jo sumušimo jis kreipėsi į policijos komisariatą (T. 1., b. l. 4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimai padaryti viešoje vietoje – kultūros namuose Miroslavo k., Alytaus r. (T. 1., b .l. 5-9).

2013-01-16 specialisto išvadoje Nr. G 7813 (06) konstatuota, kad L. G. kliniškai nustatyta apatinio žandikaulio lūžimas dešinės pusės III, IV dantų srityje ir kaklelio srityje dešinėje. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo dešinės pusės III, IV dantų srityje ir kaklelio srityje dešinėje sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 18-20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. V. ir K. J. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta.

Viešąją tvarką kaltinamasis A. V. pažeidė įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurto naudojimu prieš nukentėjusįjį ir fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu, nepagarbos demonstravimu kitiems įvykio vietoje buvusiems ir įvykyje nedalyvavusiems asmenims. Kaltinamojo A. V. nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis kibo prie kaltinamo A. V. žmonos K. V., apkabino ją per liemenį, tokiu būdu provokavo kaltinamąjį, nebuvo svarbi priežastis fizinio smurto vartojimui prieš nukentėjusįjį ir tai negali būti laikytina nukentėjusiojo pavojingu kėsinimusi. Kaltinamasis A. V. nurodo, kad sudavė vieną smūgį galvą, o smūgio ranka nesudavė. Tačiau įvertinus bylos visus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. sudavė du smūgius, kurie nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis parodė, kad po suduotų smūgių buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Šiuos parodymus patvirtina liudytojo D. G. parodymai, taip pat specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai – sumuštas kairys poakis, nežymiai prakirsta apatinė lūpa (T. 1, b.l. 18-20). Specialistas S. Jasinskas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, dėl kokių priežasčių nebuvo kvalifikuotas šių sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą, jo veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Šiais veiksmais kaltinamais parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, išgąsdinti šokiuose dalyvavę asmenys, sukeltos neigiamos emocijos. Po kaltinamojo A. V. suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Šis sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamais chuliganiškais kaltinamojo K. J. veiksmais, taip pat jis tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Nors kaltinamasis K. J. nurodė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė į kairę veido pusę ir kad nukentėjusysis iki šio smūgio sudavimo skundėsi, kad išmušti jo dantys, tačiau tokius kaltinamojo K. J. parodymus teismas vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir prieštaraujančius kitiems bylos duomenims. Nukentėjusysis L. G. parodė, kad po smūgio suduoto lauke ant laiptų jis pajuto stiprų skausmą ir sakė, kad išmušė jam dantis, stipriai bėgo kraujas. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų D. G., K. V., G. B. parodymai. L. A. Ž., E. K. matė, kad po K. J. suduoto smūgio nukentėjusiojo dantys buvo kruvini stipriai bėgo kraujas. Specialistas S. Jasinskas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad žandikaulio lūžimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl stipraus smūgio ir smūgiuojant į dešinę veido sritį. Kaltinamojo K. J. parodymus patvirtina tik liudytojas Ž. B., kurio parodymus teismas vertina kaip prieštaraujančius kitiems bylos duomenimis ir turint tikslą sušvelninti K. J. padėtį. Įvertinus visus bylos duomenis visumoje, teismas daro išvadą, kad kaltinamais K. J. be jokios priežasties ir iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam L. G. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio dešinės pusės žandikaulio lūžimo, ir tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarka. Tokie K. J. nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius. Abu nusikaltimai padaryti tų pačių nusikalstamų veiksmų pasėkoje, tuo pačiu metu, siejami tos pačios tyčios, todėl vertinami kaip nusikaltimų ideali sutaptis.

Nukentėjusysis prašo priteisti 1600 LT advokato išlaidoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą L. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė Vidutė Tiškuvienė, kuri taip pat ruošė ieškinį, rinko duomenis. Nukentėjusiojo patirtas 1600 Lt bylinėjimo išlaidas patvirtina pateikti dokumentai, todėl jos priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (BPK 106 str. 2 d.).

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (T. 1, b. l. 23-28) dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo K. J. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta, jis buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo išlaidos sudaro 2213,20 Lt suma, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis K. J. privalo jas atlyginti (BPK 109 str., CK 6.283 str.).

Nukentėjusysis L. G. civiliniu ieškiniu (T. 1, b. l. 50-62) prašo priteisti iš K. J., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš I. D., 913,21 Lt turtinės žalos atlyginimo. Dėl kaltinamojo K. J. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis L. G. sveikatai gydyti pirko vaistus, specialų maistą, važinėjo pas gydytojus, dėl ko susidarė kelionės išlaidos, viso 913,21 Lt suma, ką patvirtina byloje esantys kvitai (T. 1, b. l. 54-62), todėl kaltinamasis K. J. turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, kuri yra priteistina iš K. J., kadangi kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu yra pilnametis ir pilnai atsako už savo prievoles.

Nukentėjusysis L. G. civiliniu ieškiniu (T. 1, b. l. 50-52) prašo priteisti iš K. J., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš I. D. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš A. V..

Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Nustatyta, jog nukentėjusysis, ryšium su jam apysunkiu sveikatos sutrikdymu, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus gydantis, dvasinius išgyvenimus, dėl patirto sužalojimo jis patyrė didelius nepatogumus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Dėl kaltinamojo A. V. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o dėl kaltinamojo K. J. veiksmų nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, dėl ko jis patyrė didelius nepatogumus, skausmą, neigiamus išgyvenimus, į kaltinamųjų turtinę padėtį Kaltinamasis A. V. dirba, teisiamojo posėdžio metu sutiko su 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimu. Kaltinamasis K. J. jokiu turtu nedisponuoja, yra našlaitis, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytų neturtinės žalos dydžių nukentėjusysis pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydį dėl kaltinamojo A. V. veiksmų nustato 1000 Lt, dėl kaltinamojo K. J. veiksmų – 6000 Lt.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis A. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka yra nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (T. 1, b. l. 119-120, 124). Tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. V. skiriama bausmės rūšis – bauda.

Kaltinamasis K. J. nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnametis, todėl jam skiriant bausmę taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 str. 1 d.). Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. K. J. padarė du tyčinius nusikaltimus – nesunkų ir apysunkį, nusikaltimai padaryti viena veika (nusikaltimų sutaptis). Anksčiau neteistas, nusikalto būdamas nepilnamečiu, administracinėmis nuobaudomis baustas, mokosi (T. 1, b. l. 148-150, 161), charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, auga nepilnoje šeimoje, tėvas miręs, motina užsienyje, iki pilnametystės globojo sesuo (T. 1, b. l. 32). Teismo posėdyje dalyvavusi Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė jokių neigiamų duomenų apie kaltinamąjį nepateikė. Šiuo metu teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamajam paskirtinos nusikaltimų sankcijose numatytos bausmės žemiau sankcijoje numatyto vidurkio, ir jos tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 5 d. 1 p. pagrindu. Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti K. J. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams).

- 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

- elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš K. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2213,20 Lt (du tūkstančius du šimtus trylika litų Lt 20 ct) už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Priteisti iš K. J. nukentėjusiajam L. G. 913,21 Lt (devynis šimtus trylika Lt 21 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. V. nukentėjusiajam L. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. V. ir K. J. nukentėjusiajam L. G. po 800 Lt (aštuonis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.