- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- e2-1859-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18371-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla, pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo su ja sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Ieškinyje nurodo, kad 1990 m. sausio mėnesį apsigyveno Kauno miesto savivaldybės bute Kaune (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 1996-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3697/96-18 nusprendė iškeldinti iš minėto buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir sprendimo vykdymą atidėjo iki 1997-06-01. 1997 m. birželio mėn. žodžiu kreipėsi į merą, prašydama leisti šiame bute gyventi. Tuomet meras paskambino antstoliui, ji nebuvo iškeldinta. Kauno savivaldybės Butų ūkio įmonė 2007-02-12 raštu pakvietė atvykti į įmonę susimokėti 48,96 Lt mokestį už 2006-07-01 - 2007-02-01 laikotarpį bei sudaryti paslaugų sutartį. 2007-02-13 pasirašė administravimo ir priežiūros paslaugų sutartį Nr. 170, pagal kurią, kaip buto Kaune (duomenys neskelbtini) naudotoja, įsipareigojo apmokėti už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) bei teritorijos priežiūros paslaugas. Taip pat moka už butui tiekiamą vandenį, šilumos energiją, elektrą - jokių įsiskolinimų neturi. Iki 2012 metų iš antstolio gavo du raginimus įvykdyti sprendimą dėl iškeldinimo. Juos gavo ir 2012 m., ir 2013 m. (antstolės Gaivilės Kunickienės 2012-07-30 ir 2013-07-15 raginimai įvykdyti sprendimą Nr. S-4790 ir Nr. S-5145). Kaskart gavusi raginimus, kreipdavosi į merą, ir jis leisdavo gyventi ginčo bute. Nors Kauno miesto savivaldybės tarybos teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija, svarstydama prašymus atidėti iškeldinimą iš buto Kaune (duomenys neskelbtini), tiek 2014 m., tiek ir 2017 m. siūlė merui neatidėti iškeldinimo (Kauno miesto savivaldybės tarybos teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos 2014-04-10 ir 2017-02-15 posėdžių protokolai Nr. B7-4 ir Nr. B7-3, Kauno miesto savivaldybės mero 2014-04-17 ir 2017-02-24 raštai Nr. (33.213) R-2536 ir Nr. (33.205) R-758, Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto valdymo skyriaus 2017-01-23 raštas Nr. 53-5-116), antstoliai iki šios dienos priverstinai jos nekeldino. Kadangi nuo 1997-06-01 teismo sprendimas dėl iškeldinimo neįvykdytas, ir ji tebegyvena (duomenys neskelbtini), 2017-03-23 kreipėsi į atsakovę dėl šio buto nuomos sutarties sudarymo. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto valdymo skyrius 2017-04-20 raštu Nr. 53-5-677 prašymo netenkino. Be to, 2017 m. rugpjūčio mėn. gavo antstolio Raimundo Stanislausko 2017-08-18 raštą dėl iškeldinimo Nr. 8-8198, kuriuo yra prašoma pateikti dokumentus, jog kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo sustabdymo, ir nurodoma, kad nepateikus tokių dokumentų, bus vykdomas iškeldinimas iš buto. Yra priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartį.
Teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybės, papildomai paaiškino, kad teisinio pagrindo gyventi neturi, tačiau šiame bute gyvena seniai, moka visus mokesčius, susitvarkė butą. Kelis kartus kreipėsi į atsakovą, kuris jai leido gyventi ir jokių veiksmų dėl iškeldinimo neatliko. Nurodė, kad yra padavusi prašymą socialiniam būstui gauti, tačiau kol toks prašymas bus patenkintas ir ateis eilė, ji neturi kur gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-10-03 išrašas. Asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Kaip ir nurodo pati ieškovė, Kauno miesto apylinkės teismas 1996-12-17 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3697/96-18, kuriuo nusprendė ieškovę iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, sprendimo vykdymą atidėjo iki 1997-06-01. Minėtame teismo sprendime buvo nustatyta, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini) apsigyveno savavališkai, teisių į šį butą neįgijo. LR Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iki LR CPK galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - LTSR CPK) 14 straipsnyje buvo įtvirtinta analogiška imperatyvi nuostata: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams ir turi būti vykdomi visoje TSRS teritorijoje. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 1996-12-17 priimtas sprendimas ieškovę iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, yra įsiteisėjęs, jis privalo būti vykdomas. Ieškovė, pažeisdama minėtas imperatyvias LTSR CPK ir LR CPK nuostatas iki šiol nevykdė teismo priimto sprendimo. Ieškovei gera valia neišsikėlus iš savavališkai užimto ginčo buto, Kauno miesto valdyba 1998-07-28 pateikė Kauno miesto apylinkės teismo Kauno miesto antstolių kontorai vykdomąjį raštą vykdyti minėtą teismo sprendimą dėl ieškovės iškeldinimo priverstinai. Siekdama, kad atsakovė būtų iškeldinta iš savavališkai užimto ginčo buto, Kauno miesto savivaldybės administracija nuolatos siuntė antstoliams raginimus tęsti vykdymo veiksmus, domėjosi vykdomosios bylos eiga, teikė antstoliams reikiamą informaciją (Kauno miesto savivaldybės mero 2017-03-13 raštas Nr. (33.2OO)R-913, 2013-06-18 raštas Nr. (33.200)R-291, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-06-19 raštas Nr. (A27V128)-R-2883, 2010-01-07 raštas Nr. (A27V128)-R-67, 2008-12-04 raštas Nr. (A27V128)-R-3870, 2008-10-02 raštas Nr. (A27V128)-R-3135). Vykdomosios bylos vykdymą Kauno miesto savivaldybė buvo atidėjusi tik vieną kartą nuo 2012-09-21 iki 2013-03-31, kuomet buvo tenkintas ieškovės prašymas ir keldinimas minėtu laikotarpiu atidėtas (Kauno miesto savivaldybės mero 2012-09-21 raštas Nr. (A27V128)-R-4152). Šie Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai rodo, kad ji nuosekliai siekė, jog 1996-12-17 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3697/96-18 būtų įvykdytas ir ieškovė iškeldinta iš ginčo buto. Ieškovė ne vieną kartą buvo raginta išsikelti iš savavališkai užimto būsto tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos, tiek antstolių (Antstolės Gaivilės Kunickienės 2010-01-22 raštas Nr. 0021/02/00500, antstolė Gaivilės Kunickienės 2013-07-15 raštas Nr. S-5147, antstolės Gaivilės Kunickienės 2012-07-30 raginimas įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-4790. Antstolės Gaivilės Kunickienės 2013-07-15 raginimas įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-5145, UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis 2012-09-18 raginimas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2017-04-20 raštas Nr. 53-5-677), tačiau teismo sprendimo nevykdė ir iš ginčo buto neišsikėlė. Be to, pati ieškovė ilgą laiką slapstėsi, nereagavo į antstolės siunčiamus šaukimus ir neatvyko į antstolės kontorą. Ieškovė žinojo apie tai, kad teismo sprendimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstine tvarka, ką patvirtina 2008-09-03 ieškovės pateiktas paaiškinimas Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjui, kuriame paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1991 m. be teisinio pagrindo, teismo sprendimu yra iškeldinta iš patalpos, bei buvo informuota, kad iškeldinimo byla perduota antstoliui ir neišsikėlus gera valia bus iškeldinta. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad kaskart, gavusi raginimus, kreipdavosi į merą ir jis leisdavo gyventi ginčo bute. Šį ieškovės teiginį paneigia pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai - Kauno miesto savivaldybės mero 2014-04-17 raštas Nr. (33.2130)R-2536, 2017-02-24 raštas Nr. (33.2O5)R-758, iš kurių matyti, kad priešingai nei teigia ieškovė, Kauno miesto savivaldybė neatidėdavo ieškovės iškeldinimo. Kauno miesto savivaldybės mero 2013-09-04 rašte Nr. Rl 5-580, ieškovė yra informuojama, kad jos iškeldinimas nėra atidedamas. Pažymėtina, kad ieškovės iškeldinimas buvo atidėtas tik vieną kartą keliems mėnesiams žiemos periodu nuo 2012-09-21 iki 2013-03-31, todėl negalėjo ieškovei sukelti jokių pagrįstų lūkesčių dėl nuomos teisinių santykių įteisinimo. Tai, kad ieškovė moka mokesčius už jai teikiamas komunalines paslaugas bei daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) bei teritorijos priežiūros paslaugas, nėra teisinis pagrindas sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį, kadangi būtent ieškovė naudojasi komunalinių paslaugų teikėjų bei bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teikiamomis paslaugomis ir privalo už šias paslaugas jiems atlyginti. Naudojimasis paslaugomis, sutarčių sudarymas su paslaugų teikėjais bei bendrojo naudojimo objektų administratoriais nepanaikina ir nepakeičia 1996-12-17 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3697/96-18 bei nesuteikia teisinio pagrindo ieškovei ir toliau gyventi ginčo bute bei sudaryti su ja nuomos sutartį. Be to, net ir pačioje ieškovės pateiktoje 2007-02-13 Administravimo ir priežiūros paslaugų sutartyje Nr. 170 nurodyta, kad buto naudotoja D. J. gyvena be teisinio pagrindo. Ieškovės ieškinio tenkinimas pažeistų bendrąjį teisės principą „iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda“ (ex iniuria ius non oritur). Prašo ieškovės D. J. ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad su ieškove ateityje gali būti sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, tačiau turi ateiti eilė. Šiuo metu ieškovė yra 533 sąrašo vietoje, todėl kada ateis eilė atsakyti negali. Prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
Pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį valstybės turtas turi būti valdomas ir naudojamas teisėtai. Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato, pagrindinius principus, finansavimo šaltinius, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3697/96-18 buvo nuspręsta iškeldinti ieškovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. 1997-07-31 raštas patvirtina, kad ieškovei buvo pranešta, kad piliečiams skiriami kreditai ir išnuomojami butai tik eilės tvarka, taip pat nurodyta kad atidėti iškeldinimą nėra įstatyminio pagrindo. 2014-04-10 Kauno miesto savivaldybės tarybos protokolas patvirtina, kad buvo nuspręsta siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui neatidėti ieškovės iškeldinimo. Ieškovei 2014-04-17 raštu Nr. (33.213)R-2536 buvo pranešta apie atsisakymą tenkinti ieškovės prašymą dėl iškeldinimo atidėjimo. Pačios ieškovės į bylą pateiktas 2014-05-14 pareiškimas „Dėl įtraukimo į eilę socialiniam būstui gauti“ patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovė ginčo bute gyvena neturėdama teisinio pagrindo. 2017-02-15 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad pakartotinai apsvarsčius ieškovės prašymą buvo nuspręsta siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui nepritarti D. J. prašymui. 2017-02-24 raštu Nr. (33.205)2-758 buvo informuota apie iškeldinimo atidėjimą. Byloje ieškovės pateiktas 2017-04-20 raštas Nr. 53-5-677 papildomai patvirtina, kad ieškovė buvo nuolatos informuojama apie tai, kad nėra teisinio pagrindo su ja sudaryti nuomos sutartį, nurodyta, kad išnuomojus socialinį būstą ne eilės tvarka būtų pažeistos kitų asmenų teisės į socialinį būstą. 2017-08-18 antstolio Raimundo Stanislausko kontoros raštas dėl iškeldinimo, patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie iškeldinimą.
Išnagrinėjus bylą teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ja nuomos sutartį. 1996-12-17 Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą įvertino aplinkybes, jog šioje byloje ieškovė neturi teisinio pagrindo gyventi ginčo bute, faktiškai su šia aplinkybe sutinka ir pati ieškovė, nurodydama, kad jame gyvena neturėdama teisinio pagrindo. Tai, kad iki šio laiko teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ieškovei nesuteikia jokių išskirtinių teisių į šį butą, taip pat ir nėra jokio teisinio pagrindo sudaryti su ja nuomos sutartį, nes tokiu atveju būtų paneigtas jau priimtas teismo sprendimas, bei pažeisti teisės aktai reglamentuojantys savivaldybei priklausančio turto nuomą. Vien tai, kad ieškovė atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, sudarančius galimybę jai ateityje nuomotis socialinį būstą, nesuteikia jai išskirtinių teisių reikalauti sudaryti ginčo buto nuomos sutartį šiuo metu. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai yra numatyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nustato esmines socialių būstų nuomos sąlygas, disponavimo jais principus, bei turi viršenybę prieš CK nuostatas, reglamentuojančias iš nuomos sutarties atsirandančius santykius.
Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d. ir 2 d. numato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Šios įstatymo normos prasme vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda dauguma civilinių teisinių santykių. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Dėl to dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada sutartis pasirašoma. Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, tai yra, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar yra savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos CK 6.612 straipsnis numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atžvilgiu yra priimtas ir galiojantis 1996-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl iškeldinimo ir jis nėra įvykdytas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus su ieškove šiuo metu nėra galimybės sudaryti nuomos sutarties, ieškinys atmestinas.
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.