Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai, o pagal priešpriešinį skundą nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui J. G., jos atstovei advokatei V. B., nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiesiems asmenims, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiesiems V. A. ir G. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas,

G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas,

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji pagal J. G. privataus kaltinimo skundą - V. A. ir G. A. sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo, o būtent: jie, 2011 m. spalio 3 d., apie 17 val. 30 min., V. A. priklausančioje ganykloje, esančioje Alionių km., Pivonijos sen., Ukmergės raj., V. A. su medine lazda sudavus vieną smūgį nukentėjusiajai J. G. per alkūnę, bandant suduoti antrą smūgį abiems parkritus ant žemės, G. A. gulinčiai ant žemės J. G. koja įspyrus vieną kartą į kairį šoną bei tampant ją už plaukų, po ko nukentėjusiajai atsistojus, G. A. rankomis sudavė J. G. ne mažiau kaip 3 smūgius ir ne daugiau kaip 4 smūgius į abi ausis bei V. A. sudavė J. G. vieną smūgį su medine lazda per nugarą, tokiais bendrais veiksmais V. A. ir G. A. sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą dešinės alkūnės – dilbio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisme kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis - V. A. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad 2011 m. spalio 3 d., apie 17 – 18 val., ėjo iš savo ganyklos išvaryti J. G. karvių, kurios į jo ganyklą atklysta dažnai. Rankose turėjo piršto storio medinę lazdą. Tarp karvių pamatė J. G., kuri pribėgo prie jo ir sudavė jam vieną smūgį į galvą. Jis nukrito ant žemės. Tuomet ginti atbėgo sūnus G. A., kuris atitraukė Janiną. Pastaroji jo sūnui suplėšė megztinį. Jis tyčia J. G. nemušė, galėjo pataikyti vieną kartą su medine lazda tuo metu kai vijo karves. Stipriai suduoti negalėjo, nes lazda buvo plona. Daugiau J. G. nemušė ir nematė, kad ją būtų mušęs G. A.. Jam buvo sužalota galva, tačiau pas gydytojus nesikreipė.

Apklaustas teisme kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis – G. A. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad 2011 m. spalio 3 d., apie 17 val., savo ganykloje pamatė Z. G. karvių bandą. Kadangi Z. prisiskambinti nepavyko, bandė savo jėgomis išvaryti karves. Tėtis V. G. mojavo plona lazdele bandydamas išvyti gyvulius ir galėjo netyčia vieną kartą pataikyti tuo metu į ganyklą atėjusiai J. G.. Jis matė, kad J. parvertė jo tėvą ant žemės. Tuomet jis bandė J. atitraukti nuo tėvo ir nestipriai įspyrė jai vieną kartą į kairį šoną. Po ko suėmė už plaukų ir atitraukė nuo tėvo. Tada J. įsikibo jam į megztinį ir jį suplėšė. Daugiau jis Janinos nemušė, vieną kartą jai įspyrė ir tempė už plaukų tik bandydamas atitraukti nuo tėvo, nes kitaip ji nesidavė. Dėl patirtų sužalojimų kurį laiką jautė skausmą, pas medicinos ekspertus nesikreipė.

Nukentėjusioji, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji – J. G. parodė, kad 2011 m. spalio 3 d. iš ganyklos ištrūko gyvuliai ir ji kartu su brolio drauge R. P. ėjo jų parsivaryti. Iš paskos ėjo Vytautas ir G. A., su jais buvo didelis šuo. V. A. rankose turėjo medinę lazdą. Kai ji varėsi gyvulius namo, V. A. su lazda jai sudavė vieną smūgį per alkūnę. Pamatė, kad pastarasis užsimojo trenkti antrą kartą, todėl ji pastūmė Vytautą ir jie abu parkrito ant žemės. Ji V. A. nemušė. Tada pribėgo G. A. ir jai, gulinčiai ant žemės, įspyrė vieną kartą į kairį šoną bei tampė už plaukų. Ji atsistojo ir įsikibo į G. megztinį ties krūtine. Tada G. abiem rankom smūgiavo jai į ausis. Sudavė apie 3-4 kartus. Tuo metu R. P. buvo apie 20 metrų atstumu, nes ji bijojo šus. Ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo nežymiai sužalota. Dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal V. A. ir G. A. priešpriešinį skundą kalta neprisipažįsta, nei vieno smūgio pastariesiems nesudavė.

Liudytojas R.B. parodė, kad jis dirba Ukmergės rajono policijos komisariate. Buvo gautas J. G. pareiškimas pagal kurį priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis, praėjus kelioms dinoms po įvykio, matė J. G., tačiau jokių sužalojimų nepastebėjo.

Liudytoja R. P. parodė, kad ji yra J. G. brolio draugė. 2011 m. spalio 3 d., po pietų J. mamai paskambino A. ir pranešė apie nuklydusius gyvulius. Ji su J. ėjo parginti gyvulių į namus. Paskui ėjo A. su kuriais buvo didelis šuo. Kadangi ji bijo šunų, todėl atsiliko, o J. nuėjo prie gyvulių. Ji matė, kad prie gyvulių V. A. vieną kartą sudavė J. su medine lazda. Tada jie abu pargriuvo ant žemės. Matėsi, kad jie pargriuvę grumiasi. Taip pat ji matė kaip G. A. bandė J. atitraukti nuo V. A.. Ji bėgo namo pranešti kietiems ir bėgdama atsisukdavo pažiūrėti. Matė G. keliamas rankas link J. veido. Po įvykio J. ausis buvo mėlyna, plaukai suvelti, vietomis išrauti. J. skarelė liko pievoje. Pastaroji skundėsi, kad jai skauda ausį, galvą, šonus.

Liudytoja Z. G. parodė, kad įvykio dieną jos dukra J. G. su R. P. išėjo parvaryti ištrūkusių gyvulių. Po kurio laiko parbėjo R. ir pasakė, kad A. muša J. Jos dukra sugrįžo verkdama. Ji matė ant J. ausų, alkūnės ir nugaros mušimo žymes, plaukai buvo išrauti.

Liudytoja L. G. parodė, kad įvykio dieną paskambino A. ir pranešė, jog yra ištrūkę gyvuliai. Ji į ganyklą nuvežė J. ir R. ir sugrįžo į namus. Po kurio laiko parbėjo R. P. ir pasakė, kad A. muša J. Tuomet ji sugrįžo į ganyklą. Ten buvę A. grasino sudeginti namus jei rašys pareiškimą. J. buvo sumušta. Matėsi, kad jos plaukai išrauti, ausys ir alkūnės pamėlę. Taip pat buvo suplėšyti marškinėliai, liemenukas.

Specialisto išvadoje Nr. G 279/11 (14) nurodyta, kad J. G. nustatyta kraujosruva dešinės alkūnės – dilbio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas 2011-10-03. J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17).

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji V. A. ir G. A. sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, kuriuos patvirtina tiek specialisto išvada Nr. G 279/11 (14), tiek ir liudytojų parodymai. Teisme apklausta įvykį mačiusi liudytoja R. P. parodė, jog matė kaip V. A. vieną kartą sudavė J. su medine lazda, kaip jie grūmėsi ant žemės, kaip G. A. bandė ją traukti nuo V. A., kaip G. kėlė rankas link J. veido. Sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos Z. G. ir L. G., kurios iš karto po įvykio matė J. G. mušimo žymes, suplėšytus rūbus. Teisme apklaustas policijos pareigūnas R.B. patvirtino, jog J. G. kreipėsi į policiją dėl sumušimo. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, tuo tarpu V. A. ir G. A. parodymai vertintini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šioje byloje V. A. ir G. A. pateikė priešpriešinį skundą pagal kurį J. G. buvo kaltinama tuo, kad ji sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2011 m. spalio 3 d., apie 17 val., J. G., V. A. priklausančioje ganykloje, esančioje Alionių km., Pivonijos sen., Ukmergės raj., parvertė V. A. ant žemės, po ko įsistvėrusi tampė G. A. už megztinio, jį suplėšydama, bei sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis į G. A. krūtinę, tokiais savo veiksmais sukeldama V. A. ir G. A. fizinį skausmą, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Atsižvelgtina į tai, kad V. A. ir G. A. priepriešinį skundą, kuriame kaltina J. G. pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo, pateikė praėjus šešiems mėnesiams laiko po įvykio, kaip atsaką į jau pateiktą nukentėjusiosios skundą. Jie nei į policijos komisariatą, nei pas teismo medicinos ekspertą nesikreipė. Įvykį mačiusi liudytoja R. P., kurios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nenurodė, jog būtų mačiusi, kad J. G. būtų mušusi du vyrus, priešingai duodama parodymus apie tai, jog būtent šie vyrai sumušė J. G.. Byloje nėra nustatyta, jokių objektyvių duomenų, kad J. G. mušdama ar kitaip smurtaudama būtų sukėlusi V. A. ir G. A. fizinį skausmą ar nežymiai juos sužalojusi, todėl ji išteisinta, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusioji J. G. pareiškė civilinį ieškinį 20.000,00 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, jog ji dėl patirtų sužalojimų iki 2011 m. spalio 14 d. gydėsi ambulatoriškai, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus tiek įvykio metu, tiek kurį laiką po įvykio. Ji juto pažeminimą, kaime visi kalbėjo apie tai, kad ją sumušė du vyrai.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai J. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva dešinės alkūnės – dilbio srityje. Šis sužalojimas kurį laiką nukentėjusiajai kėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji jautė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją dėl jos sumušimo. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą mažina iki 5000 Lt.

Tokiu būdu, J. G. civilinis ieškinys tenkintinas dalyje 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) sumai, nes ši žala padaryta neteisėtais, nusikalstamais V. A. ir G. A. veiksmais, kurią jie privalo visiškai solidariai atlyginti (LR CK 6.263 str. 2 d.).

G. A. byloje pareiškė 20.000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, V. A. byloje pareiškė 20.000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kadangi J. G. išteisinta pagal LR BK 140 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, G. A. ir V. A. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamieji V. A. ir G. A. padarė po vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamieji anksčiau nei teisti, nei bausti administracine tvarka nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad bausmės tikslai kaltinamiesiems bus pasiekti neskiriant jiems realios laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus abiems kaltinamiesiems laisvės apribojimo bausmes.

Iš V. A. ir G. A. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1000 Lt., J. G. naudai (LR BPK 106 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., dėl J. G. sužalojimo ir paskirti jam laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., dėl J. G. sužalojimo ir paskirti jam laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu.

J. G. išteisinti pagal LR BK 140 str. 1 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A. ir G. A., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. A. ir G. A. solidariai 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų 00 centų) J. G..

G. A. ir V. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš V. A. ir G. A. po 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. G. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.