Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui H. N. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (santuokos nutraukimo), turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. N. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti įrašą Nr. 468 dėl šalių santuokos, sudarytos 2011-12-08 (duomenys neskelbtini), įtraukimo į apskaitą, 2) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamąją vietą su motina A. N., 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. N. išlaikymui po 600,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, 4) padalinti bendrą sutuoktinių turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti A. N. asmenine nuosavybe, 5) grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – B.Vilniaus regiono aplinkės teismas 2018-01-19 nutartimi nustatė terminą ieškovei iki 2018-02-19 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.2018-02-20 teisme yra gautas patikslintas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-02-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. N. ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad ieškovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė sudarė sutartį su VšĮ „Saulė ir mėnulis“, pagal kurią jos vaikas jau lanko šią įstaigą – privatų darželį. Klaipėdos vaikų teisių apsaugos skyriuje tarp abiejų tėvų buvo aptarta bendravimo su vaiku tvarka. Teismas, patikrinęs ieškovės duomenis nustatė, kad ieškovė nuo 2017 m. dirba UAB „Gugutis“, (duomenys neskelbtini). Taip pat ji šiuo metų sausio dirba VŠĮ „Saulė ir mėnulis“, (duomenys neskelbtini).Teismas priėmė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos pagal ieškovės pateiktą reikalavimą nežinodamas to, kad ji tuo metu gyveno ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja pateikė duomenis, kad ji 2016-05-24 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vėlesnė deklaracija ir reali faktinė situacija tokius duomenis paneigia. Ieškovės atstovė dirba Vilniuje, tačiau tai nesudaro pagrindo paduoti ieškinį ne pagal realią ieškovės ir vaiko gyvenamąją vietą, todėl ieškovė privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-20 nutartį panaikinti ir 2018-02-19 patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad ieškovė nuo 2016-05-24 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniaus rajone. Gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ieškovė deklaravo tik 2018-01-25, t. y. tik po to, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį. Kadangi teismas dėl trūkumų nepašalinimo ieškovei ieškinio negrąžino, ieškovė laiko, kad patikslintu ieškiniu trūkumai buvo pašalinti, todėl teismas turėjo patikslintą ieškinį priimti, o jo priėmimo diena laikyti pirminio ieškinio pateikimo dieną. Tuo metu ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniaus rajone. Priėmęs ieškinį ir manydamas, kad yra pagrindas perduoti bylą kito teismo žinion, teismas galėjo tai padaryti, tačiau ne atsisakyti priimti ieškinį. Visgi, atsakovui deklaravus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jo, kaip ir ieškovės, atstovei dirbant (duomenys neskelbtini), abejotina, ar byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme.Ginčijama nutartimi teismui atsisakius nagrinėti ieškinį dėl to, kad jis neva nėra teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui ir tokiai nutarčiai įsiteisėjus, kartu nėra užtikrinamas ir 2018-01-08 nutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo galiojimas.Atsakovas H. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pažymi, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui. Atsakovo vertinimu, ieškinys neturėjo būti priimtas, nes nepašalinti trūkumai, nurodyti Vilniaus regiono aplinkės teismo 2018-01-19 nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus – gyventojų registro išrašus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, todėl nurodytus naujus įrodymus priima.Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui ir ieškinį grąžino ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu sutinka. CPK 29 straipsnyje nustatyta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, 30 straipsnio 2 dalyje – jog ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o 30 straipsnio 4 dalyje – jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovė ieškinį pareiškė 2018-01-15, prie ieškinio pridėjo gyventojų registro išrašą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą bei nekilnojamojo turto registro išrašą apie sutuoktinių turtą – ieškovė buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ieškovė eksplicitiškai nenurodė įstatymo normos, pagal kurią sprendė apie ieškinio teismingumą, iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį reiškė pagal CPK 30 straipsnio 2 ir/ar 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, ieškinio pareiškimo momentui jis buvo teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-19 nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, o ieškovė 2018-02-20 pareiškė patikslintą ieškinį. Nauji duomenys sukėlė pirmosios instancijos teismui įtarimą dėl ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo pakitusi ir nauji duomenys leido spręsti, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kaip minėta, ieškovė galėjo reikšti ieškinį ne tik CPK 30 straipsnio 4 dalies, bet ir šio straipsnio 2 dalies pagrindu, tuo tarpu duomenys apie ieškovės sutuoktinio turto buvimo vietą išliko nepakitę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui ir ieškinį grąžino. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė gyventojų registro išrašą apie sutuoktinio deklaruotą gyvenamąją vietą – ji deklaruota taip pat (duomenys neskelbtini), atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas patvirtino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tad ir pagal CPK 29 straipsnį ieškinys teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui.Apeliacinės instancijos teismas atskirai nurodo, kad dėl ieškinio trūkumų, nustatytų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-19 nutartimi, ir jų šalinimo nepasisako, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-19 nutartis nėra šios apeliacinės bylos objektu. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-20 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės A. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.