Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn patrauktam M. P., jo atstovei advokatei Astai Skujytei,

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovės advokatės Aistės Skujytės (toliau – pareiškėjos) skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos nutarimo skirti M. P. administracinę nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

2023 m. gruodžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovės advokatės Aistės Skujytės (toliau – pareiškėjos) skundas dėl minėtos institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227459403, kuriame prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

M. P. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialisto R. R. 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.0065-ANR_N-456-2023 nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 6 d. 1 val. 25 min. Kybartų KPKP vairavo automobilį Mercedes-Benz Sprinter 311, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (GBR registracija), VIN (duomenys neskelbtini) be privalomosios techninės apžiūros, dėl ko padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigalioja 2014-10-11 Nr. 1086) 226 punkto nuostatas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis Mercedes-Benz Sprinter 311, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas GBR, t.y., ne Lietuvos Respublikoje. Automobilio vairuotojas pateikė galiojančią techninę apžiūrą, kuri buvo atlikta ne Lietuvos Respublikoje, o Rusijoje, kadangi ten M. P. faktiškai praleidžia daug laiko, turi sutuoktinę. Tiek Didžiosios Britanijos automobilio registracijos dokumentas, tiek techninės apžiūros dokumentas buvo pateikti pareigūnams. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Registruojant motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, pripažįstama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri dar galioja atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytą privalomosios techninės apžiūros dažnumą. Jeigu kyla abejonių dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje atliktos privalomosios techninės apžiūros, nacionalinis ryšių palaikymo punktas kreipiasi į valstybės, kurioje atlikta privalomoji techninė apžiūra, atitinkamą instituciją dėl privalomosios techninės apžiūros atlikimo fakto patvirtinimo. Lietuvoje registruotų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje gali atlikti susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka įgalioti subjektai, kuriuos atlikti privalomąją techninę apžiūrą įgaliojo valstybė, kurioje jie yra. Jeigu transporto priemonė registruota kitoje šalyje, Lietuvoje privalomosios techninės apžiūros atlikti nereikia, išskyrus atvejus, jeigu šią transporto priemonę būtų ketinama registruoti Lietuvos Respublikoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. neturi ketinimo transporto priemonės Mercedes-Benz Sprinter 311, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoti Lietuvos Respublikoje. Dėl išvardintų argumentų akivaizdu, jog M. P. atžvilgiu netinkamai buvo pritaikytas įstatymas, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, panaikinus priimtus administracinio nusižengimo ne teismo tvarka priimtus dokumentus.

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, į skundą atsiliepimo pagal teismo nutartį nepateikė, tačiau lydraštyje, persiųsdami skundą teismui, nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, kad skundas teisėtas ir pagrįstas.

II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovė advokatė Aistė Skujytė (toliau – pareiškėja) savo skundą palaikė, bei paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisingai, nes M. P. vairavo Didžiojoje Britanijoje registruotą automobilį, kuriam atlikta techninė apžiūra Rusijoje, o jis nubaustas, kad automobilis neturėjo techninės apžiūros. Mananti, kad pareigūnai supainiojo du automobilius, registruotą Lietuvoje ir neregistruotą Lietuvoje, dėl ko netinkamai pritaikė įstatymą. Prašantys panaikinti tiek protokolą, tiek nutarimą. Automobiliui privaloma techninė apžiūra, atlikta Lietuvos Respublikoje, kai jis registruotas Lietuvoje (2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 8 min. 20 sek.---10 min. 25 sek.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. teismo posėdyje skundą palaikė, bei paaiškino, kad su pasieniečiais iš posto paskambinę į Kelių policiją, ar galima važinėti su užsienietiškos registracijos automobiliu ir rusiška technine apžiūra. Policija sakė paskambinti į techninės apžiūros centrą. Paskambinus į Kauno techninės apžiūros centrą, jie pasakė, kad angliškoms mašinoms jie techninės apžiūros neatliekantys, jie turi praeiti tech. apžiūrą kitoje šalyje ar Didžiojoje Britanijoje. Čia buvo anksčiau prieš savaitę, kai jam buvo surašyta bauda 25 Eur už techninės apžiūros nebuvimą. Sakęs, kad techninės apžiūros lapą turintis namie. Jis tą baudą sumokėjęs, nes tuo metu su savimi neturėjęs techninės apžiūros dokumento. Šį kartą jis turėjęs su savimi rusiškos techninės apžiūros dokumentą ir parodęs, sakęs, kad nesutinkantis su bauda, atsisakęs pasirašyti, jie atsakė, kad tada patys parašys, kad jis nesutinka. Jis parodęs rusišką techninės apžiūros dokumentą, jie atsakė, kad rusiškas negalioja, bet nepaaiškino kodėl. Automobilis jo brolio, kuris gyvena Londone. Jie ja naudojasi dviese, jis atskrenda į Vilnių, ir jis naudojasi, kai brolis Anglijoje, jis ja naudojasi. Automobilis Lietuvoje yra 2 mėnesiai, automobilis gali būti eksplotuojamas Lietuvoje su užsienio šalies registracija ne ilgiau kaip pusę metų. Jam niekas nieko nepaaiškino. Brolis turi Rusijoje žmoną, ten važinėja, pats jis irgi turintis žmoną Kaliningrade. Po to jis su šiuo automobiliu praėjęs techninę apžiūrą Lenkijoje, turintis liudijimą tech. apžiūros. Kitose šalyse galima praeiti tech. apžiūrą su vairu dešinėje pusėje, išskyrus Lietuvą. Jį buvo sustabdė Rusijoje be tech. apžiūros, todėl ten ir praėjęs. Rusiškos tech. apžiūros dokumentas pasirašytas el. parašu. Jis nėra padirbtas, sistemoje yra, pareigūnai neginčijo, kad jis padirbtas. Jis prašęs parodyti įstatymą, kad toks dokumentas negalioja, tačiau jam nieko neparodė (2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 25 sek.---29 min. 14 sek.)

III. Skundo tenkinimo pagrindai ir motyvai.

M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 226 punkto nuostatą, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. vairavo Jungtinėje Karalystėje registruotą automobilį Lietuvos Respublikoje ir pasienio apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė Rusijos Federacijoje atliktos techninės apžiūros kortelę. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. P. paaiškino, kad turintis rusišką techninę apžiūrą, kuri pagal jį galioja, tačiau jo atžvilgiu priimant skundžiamą nutarimą, jame nebuvo vertintas jo pateiktas Rusijos Federacijos techninės apžiūros liudijimas, dėl ko jis negalioja. Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, atsiliepimo į skundą nepateikė, bet lydraštyje, persiųsdama skundą, nurodė, kad su skundu nesutinka bei mano, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, tačiau motyvų nenurodė (b. l. 1).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Ši įstatymo norma reiškia, kad M. P. vairuodamas ne Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, neturėjo pareigos pateikti Lietuvos Respublikoje atliktos techninės apžiūros liudijimo. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja užsienio šalyje registruoto automobilio techninės apžiūros atlikimo kitoje užsienio valstybėje, ir nėra pagrindo teigti, kad Rusijos Federacijos techninės apžiūros dokumentas negalioja Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 226 punkto nuostata nustato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Šios teisės normos esmė yra, kad eisme dalyvautų techniškai tvarkingi automobiliai. KET nenustato kokios šalies techninė apžiūra galioja Lietuvos Respublikoje, t. y. galima eksploatuoti automobilį Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio 1 dalies nuostata nustato reikalavimus techninei apžiūrai tik norint automobilį įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Nėra jokios abejonės, kad Lietuvos Respublikoje galioja Rusijos Federacijoje atlikta techninė apžiūra, nes automobiliai su tokia technine apžiūra įvažiuoja į Lietuvos Respubliką. Byloje nėra pateikti jokie duomenys, kad M. P. pateiktas Rusijos Federacijos techninės apžiūros liudijimas yra suklastotas, kad jis negalėjo būti išduotas Jungtinėje Karalystėje registruotam automobiliui, todėl laikytinas galiojančiu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. prašė atlyginti jo advokatės atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 300 Eur (b. l. 5). Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir taikytina nagrinėjamoje byloje). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Proceso išlaidas ir jų atlyginimą BPK reglamentuoja VIII skyrius. Šio kodekso 103 straipsnis apibrėžia proceso išlaidas. Pagal šį straipsnį proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 5) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnyje, apibrėžiančiame proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).

Prašoma priteisti atstovavimo suma teismo vertinimu nėra per didelė, nes ji yra už skundą ir atstovavimą viename teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialisto R. R. 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr.0065-ANR_N-456-2023, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nurodant, kad ši suma priteisiama atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardai bei administracinėn atsakomybėn patrauktam M. P., jo atstovei advokatei Astai Skujytei.

Nutarimas per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.