Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant iki 2007 m. gruodžio 1 g. atlyginti turtinę žalą.

Priteista iš R. G. V. R. 5 781 litas turtinės ir 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2006-09-25, apie 12.30 val., Jatkančių k., Tauragės r., iš UAB „Jatkančių mėsinė“ priklausančio automobilio FORD SCORPIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė V. R. priklausančią 120 litų vertės rankinę su joje buvusiais daiktais ir pinigais: 19 220 litų, 590 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6021, 1 700 litų vertės šaunamąjį ginklą IZH-71H, 20 litų vertės piniginę, iš viso nukentėjusiajam padarydamas žalos už 21 650 litų.

Nuteistasis prašo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pakeisti: sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį iki 730 litų, o ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti. Nuteistasis nurodo, kad teismas, vertindamas materialinę žalą, atsižvelgė tik į V. R. parodymus, kad rankinėje buvo 19 220 litų, tačiau jis meluoja. Nuteistasis tvirtina, kad, pagrobęs rankinę, rastus pinigus suskaičiavo ir nustatė, kad rankinėje buvo apie 14 000 litų ir du maišeliai monetų. Popierinius litus jis nuvežė į Sakalinės k., Tauragės r., ir paslėpė G. N. sodybos garaže, o monetas paliko rūkykloje. Kai policijos pareigūnai jį sulaikė, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė vietas, kur paslėpė pinigus. V. R. buvo grąžinti visi iš jo pagrobti pinigai. Jis neturėjo jokios galimybės paslėpti kitą dalį pinigų, nes kitą dieną po vagystės buvo sulaikytas. Be to, jo ir G. N. namuose buvo darytos kratos, tačiau daugiau pinigų nerasta. Faktiškai V. R. buvo padaryta tik 730 litų turtinė žala. Nukentėjusysis, pareikšdamas 20 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, siekė be pagrindo praturtėti. Nors teismas nukentėjusiajam priteisė tik 5 000 litų neturtinės žalos, tačiau ir ši pinigų suma jam yra per didelė, nes yra bedarbis, su žmona augina nepilnametę dukrą.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašo nuosprendį pakeisti – atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos ir iki 730 Lt sumažinti ieškinį dėl turtinės žalos, nukentėjusysis ir jo atstovas bei prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo skundas pagrįstas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų – civilinių ieškinių – klausimų (Baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 4 p.).

Motyvuodamas turtinės žalos atlyginimą, kaip ir nuteistojo kaltę dėl pagrobtų pinigų kiekio, teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymų turiniu, iš jų matyti, kad pagrobtoje rankinėje, be daiktų, buvo 19 220 Lt pinigų. Tačiau šie nukentėjusiojo teiginiai nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu plačiau ir išsamiau tirti nebuvo. Teismo nuosprendyje mėginta motyvuoti nuteistojo parodymų dėl pagrobtų pinigų kiekio prieštaravimus, nes ikiteisminio tyrimo metu jis aiškinęs, jog nežinojęs apie pinigų sumą, o vėliau kalbėjęs apie 14 000 Lt sumą. Tačiau šie prieštaravimai nėra esminiai, juolab, kad nukentėjusiojo teiginiai ir aiškinimų motyvacija nėra kaip reikiant atspindėta nuosprendžio išvadose. Pirmiausia apskritai kyla klausimų dėl to, kam priklausė pagrobti pinigai. Nukentėjusysis teigia, kad tai buvo jo asmeninės lėšos. Tačiau iš įvykio situacijos matyti, kad vagystė buvo įvykdyta iš karto po to, kai nukentėjusysis grįžo iš kaimo, kur iš valstiečių supirkinėjo gyvulius. Liudytojas A. K. parodė, kad už gyvulius buvo mokama iš karto. Įmonės vadovas Z. G. parodė, kad tos dienos rytą nutaręs, jog nukentėjusysis įmonei gyvulius pirksiąs už savo asmenines lėšas, o maždaug tokią pinigų sumą – 20 000 Lt, kuri buvusi pagrobta, jis, įmonės direktorius, turėjęs po to atiduoti nukentėjusiajam. Tačiau iš bylos matyti, kad įmonė yra oficialus ūkio subjektas ir visokie atsiskaitymai turi būti vykdomi vadovaujantis buhalterinės apskaitos reikalavimais. Kita vertus, kaltinamojo atsakomybei neturėjo reikšmės, kam – asmeniui ar ūkio subjektui – priklausė pagrobtieji pinigai. Tačiau iškilus problemai dėl pagrobtų pinigų kiekio nustatymo, šis klausimas turi reikšmės. Pirmiausia dėl to, kad pinigai, susiję su įmonės komercinės veiklos aptarnavimu, turėjo būti skaičiuojami ir jie turėjo būti atspindėti įmonės veiklos dokumentuose. Dėl to būtų buvę paprasčiau nustatyti pagrobtų pinigų sumą. Tačiau šie pinigai, bent pagal asmenų parodymus, apskaitoje atspindėti nebuvo, todėl jų kiekio nustatymas galimas teisinio vertinimo priemonėmis.

Įvykio aplinkybės rodo, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo praėjo palyginti labai trumpas laiko tarpas, duomenų apie tai, kad po vagystės nuteistasis būtų kiek nors išleidęs pavogtų pinigų, nėra. Antra, kitą dieną nuteistasis parodė dvi vietas, kur buvo surasti pinigai: vienoje vietoje – popieriniai litai ir 100 eurų, kitoje – metalinės monetos. Tai rodo, kad pagrobtieji pinigai tuoj po įvykio buvo paslėpti ir surasti ten, kur nurodė nuteistasis. Suskaičiavus nustatyta, kad iš viso buvo rasta 14 169 Lt. Iš įvykio analizės matyti, kad tuoj po to, kai nukentėjusysis pareiškė apie pinigų dingimą, prasidėjo intensyvus įvykio aplinkybių tyrimas, buvo sulaikomi kiti asmenys, už tą pačią nusikalstamą veiką 2006-09-26 net trims asmenims, iš jų ir R. G. (nenurodant bendrininkavimo požymių) buvo pareikšti įtarimai. Nuteistasis buvo sulaikytas 2006-09-26 13 val. 15 min. ir tą patį vakarą davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, apie vietas, kur laikomi paslėpti pinigai. Būtent tose vietose pinigai buvo surasti.

Toks aplinkybių konstatavimas verčia daryti išvadas, kad buvo pagrobta ne tokia suma, kokia nurodyta nuosprendyje, t. y. 19 220 Lt, o tokia, kokia buvo surasta po įvykio. Tokios išvados daromos ir dėl kitų aplinkybių vertinimo: be to, kad pinigų apskaitymas kėlė tam tikrų abejonių, atsižvelgtina ir į kraštutinai aplaidų nukentėjusiojo elgesį. Disponuodamas palyginti didele pinigų suma, juos nukentėjusysis saugojo aplaidžiai, tarsi šie pinigai jam nebuvo svarbūs. Neatmetama net galimybė, kad dalį pinigų galėjo pavogti ir kiti asmenys. Esant tokioms išvadoms, turtinės žalos, kurią sudaro sunaikintų daiktų vertė, atlyginimas mažintinas iki 730 Lt.

Ieškinys dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos – 5 000 Lt – atmestinas kaip priteistas nepagrįstai, neįvertinus svarbių byloje nustatytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti neturtinę žalą, rėmėsi šiomis nuostatomis, be to, byloje yra medicinos pažyma, kad po įvykio nukentėjusysis patyrė sveikatos sutrikimus. Kartu teismas, sumažindamas pareikšto ieškinio dydį, rėmėsi to paties įstatymo 2 dalyje nurodyta alternatyva – atsižvelgė į nuteistojo ir jo šeimos materialinę padėtį. Tačiau teismas nesvarstė kitos alternatyvos – ieškinį atmesti apskritai įvertinus įvykio (nusikalstamos veikos) kilimo priežastis. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis pripažintas kaltu pagal baudžiamąjį įstatymą ir jam paskirta bausmė, teismui buvo privalu apsvarstyti, ar apskritai buvo būtina tokį žalos atlyginimą priteisti. Savaime suprantama, kad kiekvienas nusikaltimas paveikia nukentėjusįjį, sutrikdo jo ramybę, sukelia tam tikrus išgyvenimus. Tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, neįvertino akivaizdų paties nukentėjusiojo nerūpestingumą, jo elgesį, o tai lėmė sąlygas, kad nusikaltimas būtų padarytas: nukentėjusysis, su savimi turėdamas didelę pinigų sumą ir ginklą, užmigo automobilyje, vertybes, sudėtas į rankinuką, nerūpestingai palikdamas matomoje vietoje. Antra, liudytojas R. K. parodė, kad prieš įvykį nukentėjusysis gėrė alų, po to, vežamas automobiliu, jame užmigo. Savaime suprantama, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neturi pagrindo spėlioti, ar nukentėjusysis dėl išgerto alaus buvo apsvaigęs ar ne, tačiau liudytojas A. K. patvirtino, kad nukentėjusįjį mėgino pažadinti, tačiau to padaryti nepavyko. Trečia, liudytojas Z. G. parodė, kad įvykis atsitiko po tą ar dieną prieš tai švęsto nukentėjusiojo keturiasdešimtmečio, dėl ko, anot liudytojo, nukentėjusysis buvo pavargęs, todėl ir užmigo taip, kad nejuto, kaip buvo vagiama rankinė su pinigais ir ginklu. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos būtų visiškai atmestas.

Be minėtų aplinkybių, konstatuotina tai, kad teismų veikla sprendžiant klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti itin atidi ir atsakinga, nes šios rūšies žalos atlyginimo kriterijai yra abstraktaus pobūdžio, konkrečios materialinės išraiškos neturinčios aplinkybės vertinamos abstrakčiai, protu (protingumo kriterijais) ir mąstymu. Pažymėtina ir tai, kad teismai dar neturi pakankamos patirties spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimus tokiose bylose, kaip dėl nusikaltimų, padarytų nuosavybei. Tokios žalos atlyginimas neturėtų tapti taisykle apskritai, mechanišku civilinio įstatymo nuostatų taikymu.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiojo V. R. ieškinį R. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, ieškinio dydį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 730 Lt.

Kitus nuosprendyje nurodytus sprendimus palikti nepakeistus.