Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant atsakovių Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aurelijai Pakalkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. N. (C. N.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Dėl priimtų nagrinėti reikalavimų pareiškėjas nurodo, kad, jo nuomone, Tarnyba, pažeisdama KAAT 2001-11-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-9-451/2001 (t. 1, b. l. 31–32), Raštu Nr. 1SS-570-(3.5) nepagrįstai jam nuosavybės teises atkūrė tik į dalį jo tėvui iki nacionalizacijos priklausiusio žemės sklypo, esančio Perkūno alėjoje 8, 8A, 10, 10A Kaune, t. y. tik į 0,1806 ha. Taip pat Tarnyba nepagrįstai Raštu Nr. 1SS-570-(3.5) už atkurtą žemės dalį paskyrė tik 4 017 Eur kompensaciją ir atsisako už ją pareiškėjui atlyginti pagal rinkos kainą, kuri jo skaičiavimais yra 920 702,00 Eur. Pareiškėjas skunde nurodo, kad EŽTT 2015-11-24 priėmė sprendimą P. prieš Lietuvą. Mano, kad teismas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi (negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai), 30 straipsnio 2 dalimi (asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas), 109 straipsnio 1 dalimi (joje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), turėtų Tarnybos 2016-02-24 sprendimą panaikinti ir priteisti atlyginti žalą „dėl viešojo subjekto neteisėtų veiksmų“.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Rašto Nr. 1SS-570-(3.5) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam žalą dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Dėl Rašto Nr. 1SS-570-(3.5)

5. Remiantis rašytiniais įrodymais ir Tarnybos atstovės teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad:

5.1. Tarnyba 2014-06-20 priėmė sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-235 (t. 1, b. l. 3), kuriuo pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. N. nuosavybės teisėmis valdytą 0,3006 ha žemės (toliau – ir Žemės sklypas) dalį, t. y. 0,1806 ha, atlyginant pinigais 4 017,03 Eur (13 870 Lt/3,4528) (1, 1.5 punktai), nusprendė, kad nuosavybės teisės į tenkančią 0,12 ha Žemės sklypo dalį bus atkurtos vėliau (4 punktas). Tarnybos 2014-06-20 sprendimas yra įsiteisėjęs. VAAT 2016-05-04 nutartimi (t. 1, b. l. 33–35), kurią išnagrinėjęs apeliacine tvarka LVAT 2016-11-09 nutartimi (t. 1, b. l. 130–135) paliko nepakeistą, atsisakė atnaujinti Tarnybos 2014-06-20 sprendimo apskundimo teismui terminą, todėl Tarnybos 2014-06-20 sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

5.2. Raštu Nr. 1SS-570-(3.5) Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2016-01-15 elektroniniu paštu atsiųstą skundą „Skundas dėl Kauno miesto Skyriaus neveikimo“ (toliau – 2016-01-15 Skundas) (t. 1, b. l. 6–7). Iš 2016-01-15 Skundo turinio matyti, kad juo pareiškėjas ginčijo, jo teigimu, Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimtą sprendimą už jam priklausantį Žemės sklypą nemokėti rinkos kainos (t. y. neveikimą). Teikdamas 2016-01-15 Skundą Tarnybai, pareiškėjas siekė, kad už jam Tarnybos 2014-06-20 sprendimu pinigais atkurtas nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį būtų sumokėta ne šiame sprendime numatytoji 4 017,03 Eur dydžio piniginė kompensacija, o būtų atlyginta pagal rinkos kainą, kuri jo skaičiavimais yra 920 702,00 Eur. Įvertinus Rašto Nr. 1SS-570-(3.5) turinį, nustatyta, kad: Tarnyba pareiškėjo 2016-01-15 Skundą įvertino kaip prašymą, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą būtų atkurtos atlyginant pinigais pagal rinkos vertę; išdėstė su nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimu susijusias aplinkybes (t. y. kad Tarnybos 2014-06-20 sprendimu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį Žemės sklypo (0,1806 ha), už ją išmokant kompensaciją, o į likusią Žemės sklypo dalį (0,12 ha) nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste); detaliai paaiškino aktualų Atkūrimo įstatyme, Įgyvendinimo tvarkoje ir Metodikoje nustatytą teisinį reguliavimą; konstatavo, kad Tarnybos 2014-06-20 sprendime Nr. 8S-(14.8.3)-235 paskaičiuota piniginė 4 017 Eur dydžio kompensacija už Žemės sklypo dalį (0,1806 ha) yra pagrįsta, atitinkanti teisinį reguliavimą; suteikė pareiškėjui informaciją apie tolesnį nuosavybės teisių į likusią jam priklausančio Žemės sklypo dalį, į kurią Tarnybos 2014-06-20 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-235 nuosavybės teisės atkurtos nebuvo, atkūrimo eigos, t. y. nurodė, kad pareiškėjas yra įrašytas į Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-12-08 įsakymu Nr. 8VĮ-1507-(14.8.2) patvirtintą piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilę.

6. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Vadinasi, siekiant įvertinti skundžiamo Rašto Nr. 1SS-570-(3.5) teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2016-01-15 Skundą, nepažeidė iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų. Todėl teismas vertins, ar Rašte Nr. 1SS-570-(3.5) Tarnyba adekvačiai, aiškiai ir pakankamai pasisakė dėl visų pareiškėjo 2016-01-15 Skunde reiškiamų reikalavimų. Taip pat bus vertinamas skunde teismui pareiškėjo keliamų reikalavimų pagrįstumas.

7. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad, jo nuomone, Raštas Nr. 1SS-570-(3.5) yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes šiuo raštu Tarnyba, pažeisdama KAAT 2001-11-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-9-451/2001 (t. 1, b. l. 31–32), nepagrįstai jam nuosavybės teises atkūrė tik į 0,1806 ha Žemės sklypo ir už ją paskyrė tik 4 017 Eur kompensaciją. Šie teiginiai vertintini kritiškai. Šioje byloje nustatyta, kad Raštu Nr. 1SS-570-(3.5) nebuvo priimtas joks sprendimas dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą (jo dalį) atkūrimo pareiškėjui, juo Tarnyba tik atsakė į pareiškėjo 2016-01-15 Skundą. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo už 0,1806 ha Žemės sklypo dalį atlyginant pinigais Tarnyba nusprendė 2014-06-20 sprendimu, kurį apskųsti yra praleistas terminas ir kuris nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalyku. Būtent Tarnybos 2014-06-20 sprendimu, o ne skundžiamu Raštu Nr. 1SS-570-(3.5), buvo apskaičiuota 4 017,03 Eur (13 870 Lt/3,4528) dydžio kompensacija, su kuria pareiškėjas nesutinka, todėl kaip nepagrįsti atmestini ir jo teiginiai dėl šios kompensacijos dydžio, ar atlyginimo už ją pagal rinkos kainą. Taip pat skundžiamu Raštu Nr. 1SS-570-(3.5) nebuvo priimtas joks sprendimas dėl kompensacijos už pareiškėjo tėvo iki nacionalizacijos valdytą Žemės sklypą, t. y. nei dėl tos dalies, už kurią nuspręsta sumokėti kompensaciją (žr. Tarnybos 2014-06-20 sprendimo 1, 1.5 punktus), nei dėl tos, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procesas vis dar tęsiasi (žr. Tarnybos 2014-06-20 sprendimo 4 punktą).

8. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Rašto Nr. 1SS-570-(3.5) turinį įvertinusi visų byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba Rašte Nr. 1SS-570-(3.5) adekvačiai, aiškiai ir pakankamai pasisakė dėl visų pareiškėjo 2016-01-15 Skunde reiškiamų reikalavimų. Pagrindo pareiškėjo nurodytais argumentais naikinti Raštą Nr. 1SS-570-(3.5) kaip neteisėtą ir (arba) nepagrįstą nėra. Todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas netenkintinas.

Dėl žalos

9. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi (negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai), 30 straipsnio 2 dalimi (asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas), 109 straipsnio 1 dalimi (joje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), turėtų priteisti atlyginti žalą „dėl viešojo subjekto neteisėtų veiksmų“.

10. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

11. Pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kuri jo nuomone, buvo padaryta dėl „viešojo subjekto neteisėtų veiksmų“. Įvertinus pareiškėjo pateikto skundo, patikslinto skundo (1 t., b. l. 1–2, 29–30) turinį ir prasmę, matyti, kad pareiškėjas žalos atsiradimą galimai kildina iš Tarnybos darbuotojų veiksmų, tačiau nenurodo nei žalos pobūdžio nei jos dydžio. Šiame kontekste paminėtina, kad VAAT 2016-05-04 nutartyje (t. 1, b. l. 33–35) pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė teikti patikslintą skundą, jame nurodant konkretų patirtos žalos dydį (eurais) ir šio dydžio pagrindimą, patirtos žalos pobūdį (turtinė/ar neturtinė žala), kitas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia žalos atsiradimo faktą, bei pateikti su tuo susijusius įrodymus, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią LVAT praktiką savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr. pvz., 2008-09-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).

12. Įvertinus pareiškėjo prašymą atlyginti žalą dėl „viešojo subjekto neteisėtų veiksmų“ skundo, patikslintų skundų, byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, konstatuotinas, kad jis yra abstraktus, iš jo nėra aišku, kokio pobūdžio žalą pareiškėjas galimai patyrė ir ar iš viso ji buvo patirta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta, teismui nenustačius būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos Tarnybos pareigūnų veikos ir žalos. Esant tokioms aplinkybėms, kai neaiškus pareiškėjo prašomos žalos pobūdis, jos dydis, aplinkybės, su kuriomis pareiškėjas sieja žalos atsiradimą, teisėjų kolegijos išvados dėl pareiškėjo skunde reiškiamo reikalavimo priteisti žalą nepagrįstumo, nekeičia faktas, kad EŽTT yra priėmęs sprendimą P. prieš Lietuvą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo C. N. (C. N.) skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.