- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- e2YT-1190-1252/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-04107-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji savo sutuoktinio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad su A. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje gyveno iki vyro mirties. Vyras testamento nepaliko, kartu vaikų neturėjo, todėl yra vienintelė galinti paveldėti savo vyro turtą pagal įstatymą. Vyro paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ji taip pat yra ten deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2014 m. Po vyro mirties nei ji, nei kiti asmenys į notarų kontorą su pareiškimu dėl mirusiojo palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro kontoroje neužvesta, vyro turto apyrašas sudarytas nebuvo. Po vyro mirties jo turtą valdyti liko tik ji. Po vyro mirties liko jungtinis nekilnojamasis turtas – 0.1800 ha žemės sklypas ir ant šio sklypo esantis gyvenamasis namas kuris yra registruotas jos vardu, namų apyvokos reikmenys bei kiti jo asmeniniai daiktai. Po vyro mirties ji kaip jo sutuoktinė jo turėtus daiktus pradėjo valdyti nuo jo mirties dienos. Visi namuose buvę daiktai kaip jungtinė nuosavybė ir jo asmeniniai daiktai (įrankiai, buitinė technika, rūbai ir kiti daiktai) atiteko jai ir su jais elgėsi kaip manė tinkama. Name gyveno iki vyro mirties ir gyvena iki šiol.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos pareiškimas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Prašo sprendimą dėl pareiškimo tenkinimo priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui pripažinus pareiškėjos argumentus pagrįstais, neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad G. S. po A. S. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad 0.1800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S., 2011-11-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, 1992-07-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Iš 2025-10-31 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės A. S. 2025-11-19 liudijimo matyti, kad nėra pateikta pareiškimų apie (duomenys neskelbtini) mirusio A. S. palikimo priėmimą. Tame pačiame liudijime nurodyta, kad Testamentų registro duomenimis, palikėjo palikimo priėmimo faktų ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra įregistruota.
6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
7. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad po palikėjo A. S. mirties atsirado palikimas. Pareiškėja, mirus vyrui, pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes liko gyventi name, toliau prižiūrėjo, tvarkė kitą nekilnojamąjį turtą, tvarkė mirusiojo asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi atvirai iki šiol.
8. Tai reiškia, kad pareiškėja savo vyro A. S. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo A. S. mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.
9. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
10. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė. Kitų įpėdinių turtui paveldėti nėra. Kiti suinteresuoti šioje byloje asmenys dėl pareiškėjos prašymo jokių pretenzijų nereiškė.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio vyro A. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.