Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sverena“ ieškinį atsakovui B. J. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas B. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškinys kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui siųstas ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau teismo siųsti dokumentai atsakovui įteikti nebuvo, todėl teismas, prašant ieškovui, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė šiuos procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kurie buvo įteikti jam 2016-12-06. Atsižvelgiant į tai, terminas atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį baigėsi 2016-12-21, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, pateisinamų priežasčių tokio neveikimo nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė. Todėl prašant ieškovui ir, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, teismas priima sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad nuo 2014-12-30 iki 2016-04-21 atsakovas buvo UAB „Sverena“ direktorius, taip pat nuo 2014-12-19 šios įmonės akcininkas (b. l. 23-26, 65). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi UAB „Sverena“ iškelta bankroto byla (b. l. 7-8). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintas UAB „Sverena“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai – VSDFV Vilniaus skyriaus 42 818,05 Eur reikalavimas bei VMI 4 048,51 Eur dydžio reikalavimas (b. l. 27). Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-11-07 įmonėje buvo įdarbinti ir atleisti 43 asmenys (b. l. 65-66). Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 ir nuo 2015-12-31 iki 2016-11-08 įmonės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta jokių operacijų (b. l. 67-68).

Ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dviem pagrindas – dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei ir dėl tyčinių neteisėtų veiksmų atlikimo. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais faktą. Kaip tvirtina bylos duomenys, nuo 2015 m. pradžios pradėta įmonėje įdarbinti darbuotojus. Tuo pat metu (nuo 2015 m. I ketvirčio) pradėjo formuotis skola pagrindiniam įmonės kreditoriui – VSDFV, kuris 2016 m. pradžioje ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Sverena“ iškėlimo. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo metu šiam kreditoriui UAB „Sverena“ skola buvo 41 306,38 Eur. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Sverena“, 2014 m. balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o jokio registruoto turto, VSDFV paaiškinimais, neturėjo. Taigi šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad įmonė vykdė veiklą nuo 2015 m. pradžios, kadangi įdarbino ir atleido eilę darbuotojų, tačiau tuo pat metu taip pat ir nemokėjo mokesčių valstybei. Kadangi įmonės banko sąskaitos įrašai tvirtina, kad jokių pajamų įmonė iš esmės neturėjo, teismas taip pat daro išvadą, kad įmonė dėl to ir neturėjo galimybės mokėti mokesčių bei atsiskaityti su kreditoriais. Tokių galimybių įmonė iš esmės neturėjo nuo 2015 m. pradžios, kada ir pradėjo formuotis skola VSDFV.

Įmonės direktoriumi šiuo laikotarpiu (nuo 2014-12-30 iki 2016-04-21) buvo atsakovas B. J., todėl jis, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei negaunant pajamų, įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus mokėtini mokesčiai valstybei, dėl ko besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sverena“, tuo pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas suvokti privalėjo, taip pat vertinti ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

Kadangi UAB „Sverena“ mokesčių valstybei nemokėjo nuo pat 2015 m. I ketvirčio, dėl ko pradėjo formuotis skola VSDFV ir ji nuolat augo, o tuo laikotarpiu įmonės vadovu bei akcininku buvo atsakovas ir atsakovas įmonės vadovu buvo iki pat bankroto bylos UAB „Sverena“ iškėlimo, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už visus nuo 2015 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šio įsiskolinimo suma yra 46 866,56 Eur, nes Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtinto UAB „Sverena“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus – VSDFV Vilniaus skyriaus 42 818,05 Eur reikalavimą bei VMI 4 048,51 Eur dydžio reikalavimą. Kreditorinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti įmonės vadovas – atsakovas B. J.. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio antrąja dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 96 straipsnio pirmąja dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 920 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio pirmąja dalimi, 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, 285 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.210, 6.245-6.255 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkini visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Sverena“ (juridinio asmens kodas 302926359, buveinės adresas Musninkų g. 22-39, Vilnius) iš atsakovo B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 46 866,56 Eur (keturiasdešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 56 eurocentai) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (46 866,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo B. J. 920 Eur (devyni šimtai dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.