- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- AN2-199-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00418-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyresnysis tyrėjas 2020 m. balandžio 28 d. surašė D. Č. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2020 m. balandžio 18 d. 13.28 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 14.25 val., organizuodamas atlikti aplinkos tvarkymo darbus adresu (duomenys neskelbtini), susitarė dėl darbų atlikimo su A. K. ir G. D., minėtiems asmenims suteikė darbo priemones (įrankius), davė nurodymus, kokius konkrečius darbus reikia atlikti, t. y. buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, priemonės tiesioginiam darbui atlikti, buvo dirbama darbdavio naudai ir paklūstama darbo organizavimo tvarkai, tačiau su minėtais darbuotojais nebuvo sudarytos ir pasirašytos darbo sutartys, apie šiuos faktiškai susiklosčiusius darbo teisinius santykius nebuvo laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiu būdu D. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. liepos 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą D. Č. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.
3. Apeliaciniu skundu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti D. Č. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyti visi nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: 1) nustatyta, kad abu asmenys dirbo pirmą dieną, 2) A. K. ir G. D. dirbo D. Č. UAB (duomenys neskelbtini)naudai, dėl darbo buvo susitarta, buvo aptartos darbo funkcijos, t. y. kad asmenys minėtame objekte nušluos ir suspaus trinkeles, D. Č. suteikė asmenims darbo priemones, atvežė juos savo automobiliu iki darbo vietos, 3) D. Č. nesilaikė darbo sutarties taisyklių ir jų neįdarbino savo vadovaujamoje įmonėje, nors realiai darbus atliko ir sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl darbų pasirašė jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Institucijos tvirtinimu, šioje byloje teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų – A. K. ir G. D. – bei paties D. Č. apklausomis teisme, o ne Institucijos surinktais įrodymais – pirminiais asmenų paaiškinimais ir nelegalaus darbo fakto nustatymu. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, jog rašytiniai G. D. ir A. K. paaiškinimai neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų, todėl teismas turi pagrindo abejoti šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių tikslumu. Institucija pažymi, jog pareigūnai, atlikdami savo pareigas ir paimdami raštiškus paaiškinimus iš G. D. ir A. K., nedarė jiems jokio papildomo spaudimo dėl prisipažinimo dirbus nelegaliai ar kitų aplinkybių, be to, paaiškinimai buvo surašyti iš jų pačių žodžių. Taip pat institucija mano, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. Č. jau baustas administracine tvarka pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl nelegalaus darbo, tačiau paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs. Institucijos nuomone, būtent todėl D. Č. galėjo padaryti įtaką G. D. ir A. K. parodymams teisme. Be to, Institucijos tvirtinimu, teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad tiek G. D., tiek A. K. administracinio nusižengimo padarymo metu niekur nedirbo ir jiems buvo reikalingas pragyvenimo šaltinis – pinigai, todėl abejotina, jog jie, mažai pažinodami D. Č., važiavo su juo į įvykio vietą neatlygintinai pasaugoti jo daiktus.
4. Atsiliepimo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino Institucijos pareigūnų, kurie buvo įvykio vietoje ir fiksavo nelegalus darbo faktą, parodymus bei liudytojų G. D. ir A. K. pirminius raštiškus paaiškinimus. Tuo vadovaudamasi, Institucija prašo pripažinti D. Č. kaltu ir nubausti jį pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
8. Apygardos teismas, patikrinęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų D. Č. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su Apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
9. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
10. Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo Institucija. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant D. Č. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties ir galbūt nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti kartu su visais byloje surinktais duomenimis, tiek Institucijos pareigūnų, fiksavusių nelegalaus darbo faktą bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, ir tik tuomet vertinti, ar yra D. Č. veikoje administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį sudėtis.
11. Apylinkės teismas šioje byloje nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog G. D. ir A. K. D. Č. pasiūlymu 2020 m. balandžio 18 d. buvo nuvežti į objektą (duomenys neskelbtini), ir ten šlavė bei spaudė trinkeles, tačiau teismas nusprendė, kad tokia veika buvo ne tęstiniai ir atlygintiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų, o tik pažįstamų susitarimas dėl konkretaus darbo atlikimo savitarpio pagalbos ir talkos pagrindu – padėti D. Č. pabaigti tvarkyti aplinką. Institucijos teigimu, tokia veikla turėtų būti laikoma darbo santykiais, nes G. D. ir A. K. dirbo kvalifikuotą, atlygintinį darbą susitarę su darbdaviu D. Č., todėl tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, trinkelių šlavimas ir suspaudimas nėra kvalifikuotas darbas ir susitarimo jį atlikti nepakanka siekiant įrodyti darbo santykių buvimą. Pažymėtina, jog iš pirminių rašytinių paaiškinimų tiek G. D., tiek A. K. patvirtino, jog D. Č. yra jų pažįstamas, pasiūlė jiems pasidarbuoti, tačiau dėl atlyginimo už darbą nesitarė (b. l. 9–10). Pats D. Č. tiek Institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą, tiek nagrinėjant bylą teisme nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nepripažino nelegaliai įdarbinęs G. D. ir A. K., o tik nurodė, jog važiavo darbuotis į minėtą objektą, A. K. ir G. D. nusprendė prisijungti, dirbti jų neprašė, paprašė tik pasaugoti įrankius, kol bus išvykęs (b. l. 8, 69–71). Apygardos teismo vertinimu, tiek liudytojų A. K. ir G. D. bei paties D. Č. paaiškinimai Institucijai ir parodymai teisme visiškai sutampa dėl esminių faktinių aplinkybių, dėl trinkelių šlavimo ir suspaudimo objekte, tačiau nei dėl darbo laiko, kitų darbinių funkcijų bei darbo užmokesčio šalys nesitarė, tokių duomenų iš viso byloje net nėra surinkta. Kaip jau buvo minėta, vienas iš nelegalaus darbo požymių yra atlygis už darbdavio naudai dirbtą atitinkamo pobūdžio darbą. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad D. Č. pasiūlymu G. D. ir A. K. sutiko padėti sutvarkyti aplinką objekte – nušluoti ir suspausti plyteles, šią paslaugą teikė labai trumpą laiką ir draugiškai siekdami padėti, todėl ji gali būti vertinama tik kaip talka, nes būtent neatlygintinis darbas yra pagrindinis talką ir nelegalų darbą skiriantis požymis. Todėl Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. Č. tiek Institucijai, tiek teismui pateikta versija dėl G. D. ir A. K. savanoriško darbo ar talkos nebuvo paneigta, todėl skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas ir patikrinęs apylinkės teismo įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų.
12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties D. Č. veikoje nėra, dėl to Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukė pagrįstai. Taigi skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.