- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- AS-197-146/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04736-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.10-7536 ir 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2.10-7708, ir įpareigoti Centrą pakartotinai atlikti patikrinimą Vilniaus pataisos namuose: išmatuoti apšvietą, oro judėjimą ir temperatūrą pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, prausykloje bei tualete, įvertinti prausyklos ir tualeto sanitarinę ir higieninę būklę, protokoluoti patikrinimą rašytine ir vaizdo medžiaga.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Jis paaiškino, kad Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.10-7536 apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK), kuri 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2R-345(4R-678) jo skundą atsisakė priimti kaip nežinybingą ir išaiškino teisę kreiptis į administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. gruodžio 27 d. pašalinti skundo trūkumus.
Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties nurodymus, 2016 m. gruodžio 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (1.1.36-411)4-4088 ir įpareigoti Ministeriją atlikti išsamų tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Centro 2016 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 2.10-7708 paduoti praleido, nes tuo metu buvo apskundęs Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.10-7536. Pareiškėjas pabrėžė, kad nėra teisininkas, todėl jam sunku tinkamai suvokti visas juridines subtilybes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo M. N. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nurodė, kad prašymas panaikinti Ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (1.1.36-411)4-4088 yra iš esmės naujas, jis nebuvo pareikštas M. N. 2016 m. gruodžio 7 d. skunde. Nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje nelaikomi skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme. Pripažinęs, jog minimas reikalavimas gali būti nagrinėjamas atsietai nuo reikalavimų panaikinti Centro sprendimus, teismas atsisakė jį priimti ir išaiškino pareiškėjui, kad jo teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama paduodant kitą skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.10-7536 apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2R-345(4R-678) jo skundą atsisakė nagrinėti. Minėtas sprendimas pareiškėjui įteiktas 2016 m. lapkričio 9 d., o skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2016 m. gruodžio 7 d. Taigi, gavęs VAGK 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2R-345(4R-678), pareiškėjas beveik mėnesį delsė kreiptis į teismą dėl Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 2.10-7536 panaikinimo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimą, todėl atsisakė šį terminą atnaujinti. Kadangi teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime nėra pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą Centro 2016 m. spalio 24 d. sprendimui Nr. 2.10-7708 apskųsti teismas taip pat atmetė.
III.
Pareiškėjas M. N. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį ir atnaujinti praleistus terminus skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškina, kad gindamas savo pažeistas teises laiku kreipėsi į tinkamas institucijas. Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendime Nr. 2.10-7536 buvo nurodyta alternatyvi jo apskundimo tvarka – VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl minėtos priežasties skundo padavimas VAGK negali būti laikomas netinkamu kreipimusi. M. N. sutinka su teismo išvada, jog paprastai teisinių žinių stoka nėra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 2.10-7536 ir Centro 2016 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 2.10-7708 yra dėl to paties dalyko ir tarpusavyje susiję, todėl, jo nuomone, teismas, kartu vertindamas šių raštų teisėtumą, galės geriau įsigilinti į bylos esmę. Kadangi tiesioginį ryšį su keliamu ginču turi ir Ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. (1.1.36-411)4-4088, šiuo atveju tikslinga visus reikalavimus nagrinėti kartu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartis, kuria neatnaujinus skundo padavimo termino, atsisakyta priimti pareiškėjo M. N. skundo reikalavimus dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento raštų, taip pat kaip iš esmės nauji nepriimti jo patikslinto skundo reikalavimai atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.
Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad į teismą kreipėsi praleidęs Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 2.10-7536 ir 2016 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 2.10-7708 apskundimo terminus, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo nurodytas priežastis nesvarbiomis ir praleistus terminus atsisakė atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Taigi spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, o kurias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktinius duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja vertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.
Pareiškėjas M. N. termino praleidimą grindė aplinkybe, kad Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendime Nr. 2.10-7536 buvo išaiškinta jo apskundimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai galimybė, kas galėtų būti pripažinta svaria priežastimi, objektyviai sukliudžiusia jam laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad 2016 m. lapkričio 9 d. gavęs VAGK 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2R-345(4R-678) atsisakyti priimti skundą, skundą teismui pareiškėjas surašė ir išsiuntė beveik po mėnesio (2016 m. gruodžio 7 d.), neįvardindamas konkrečių kliūčių, kurios per 2016 m. lapkričio 10 d. – 2016 m. gruodžio 6 d. laikotarpį užkirto jam kelią tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu.
Vadovaujantis tais pačiais argumentais konstatuotina, jog pareiškėjas nesiėmė jokių savalaikių priemonių ginčyti ir Centro 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2.10-7708, nors visi neaiškumai dėl Centro priimtų individualių administracinių aktų apskundimo tvarkos buvo pašalinti dar 2016 m. lapkričio 9 d. Tai, kad pareiškėjo apsisprendimui kreiptis į teismą turėjo įtakos noras sulaukti kito proceso (dėl Centro 2016 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 2.10-7536 teisėtumo) baigties, negali būti laikoma sąžiningu suklydimu, objektyviai paneigusiu jo pastangas greitai reaguoti į pažeidimą.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Centro sprendimų paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir todėl atsisakęs priimti skundą, nurodyta apimtimi priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi tiek, kiek ja atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kurio dalykas Ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. (1.1.36-411)4-4088. Teismas, prieidamas išvados, kad šis reikalavimas yra iš esmės naujas, todėl negali būti nagrinėjamas kartu su reikalavimais dėl Centro sprendimų, neįvertino fakto, jog pastarųjų reikalavimų byloje neliko. Todėl siekiant užtikrinti veiksmingą galbūt pažeistų pareiškėjo teisių gynybą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties dalis, kuria formaliai atsisakyta priimti atsakovui Ministerijai reiškiamus reikalavimus, siūlant pareiškėjui dėl to pradėti kitą bylą, naikinama ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas parduodamas tam pačiam teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (1.1.36-411)4-4088 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikinti ir šia apimtimi perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.