- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-314-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00099-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 68 MGL – 3 400 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 12.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 21.26 val. (1 para), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir V. P. paskirta galutinė 66 MGL – 3 300 Eur bauda. Baudą nustatyta sumokėti per 12 mėnesių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš V. P. išieškota konfiskuotino turto – kelių balninio vilkiko „Scania R 420 LA“ ir puspriekabės „Koegel SN24 Cargo“ – vertę atitinkanti pinigų suma ? 21 440 (dvidešimt vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt) Eur.
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš V. P. priteista 17,66 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro sulaikytų cigarečių saugojimas ir sunaikinimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent: jis 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 12.00 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabės šoninėse lentose įrengtose slėptuvėse bei vilkiko kabinoje po gulto čiužiniu ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., privalomus pateikti muitinei daiktus: 3 080 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ? banderolėmis, 5 pakelius cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ? banderolėmis ir 100 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ be banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos ir yra 10 486 Eur. Šie V. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, paskirtą baudą sumažinti iki 34 MGL (1700 Eur), o konfiskuotinu turtu laikyti tik puspriekabę „Koegel“ ir konfiskuotino turto vertę mažinti iki teisingumo principus atitinkančio dydžio, kuris atitiktų V. P. paskirtos baudos dydį.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, neteisingai įvertino konfiskuotino turto vertę, dėl ko V. P. paskirta bausmė yra neadekvati ir per griežta. Nuteistasis gabeno cigaretes, kurių vertė sudarė 10 486 Eur – nežymiai viršijo 150 MGL sumą, todėl nėra teisinga, kai jam paskirta bausmė, sudėjus visas paskirtas sumas, 2,5 karto viršija jo vežtų cigarečių vertę.
2.2. Teismas neteisingai pritaikė BK 72 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Aiškindamas, jog šio nusikaltimo konfiskuotinu turtu yra laikoma vilkikas ir puspriekabė prieštarauja pats sau, nes teigia, jog konfiskuotinu turtu yra laikomas turtas, kuris buvo specialiai tam pritaikytas, t. y. buvo įrengta speciali slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti ir gabenti. Atsižvelgiant į tokia teismo poziciją ir faktinę situaciją akivaizdu, kad konfiskuotinu turtu gali būti laikoma tik puspriekabė „Koegel“, nes tik joje buvo vežamos kontrabandinės cigaretės. Vilkikas „Scania“ nebuvo pritaikytas kontrabandos nusikaltimo darymui ar kitaip modifikuotas siekiant gabenti kontrabandos prekes, todėl jis negali būti laikomas konfiskuotinu turtu.
2.3. Skunde pabrėžiama, kad V. P. užraunama pernelyg didelė individuali našta, nes išieškomos sumos dydis už vilkiką ir puspriekabę yra neadekvačiai didelis ir neproporcingas. Be to, teismas neteisingai nustatė konfiskuojamos sumos dydį. Rėmėsi byloje esančiu Vilniaus teritorinės muitinės raštu, kuriuo nurodoma, kad vilkiko rinkos kaina yra 13 160 Eur, o puspriekabės 8 280 Eur. Muitinės pateikta suma yra neadekvačiai didelė ir nėra aišku kokiais duomenimis remiantis ji yra apskaičiuota. Pažymi, kad vilkikas „Scania“ buvo įsigytas 2019 m. sausio 23 d. už 8.240 Eur (be PVM) ), todėl jo vertė, praėjus vos ne metams nuo įsigijimo, net ir logiškai negali būti didesnė, nei įsigijimo momentu. Skaičiuojant konfiskuotiną vertę, taip pat negali ir neturi būti pridedamas PVM tarifas, nes jis atlieka pridėtinės vertės mokesčio funkciją ir gali būti skaičiuojamas tik perleidimo momentu, tuo tarpu apskaičiuojant konfiskuotiną vertę joks perleidimas nevyksta, todėl ir PVM mokestis negali būti priskaičiuojamas. Šiuo metu puspriekabės „Koegel“ kaina yra 7 800 Eur su PVM. Muitinė savo pažymoje vertę nustatė taip pat su PVM, todėl muitinės nustatyta vertė turėtų būti mažinama PVM dydžiu – iki 6 843 Eur. Mano, kad teismas turėtų konfiskuoti tik puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą ir sumažinti konfiskuojamo turto vertės sumą iki protingos ir teisingos, kuri atitiktų paskirto baudos dydį.
2.4. Skunde pažymi, kad bausmė turi būti teisinga, kuri paskirta atsižvelgiant ne tik į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir į asmens charakteristiką, tikslus, motyvus bei atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. V. P. yra vyresnio amžiaus, dirbantis, vedęs, kuris rūpinasi savo šeima ir dėl sunkios finansinės padėties ryžosi atlikti nusikalstamą veiką. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo V. P. niekada nebuvo teistas ar kitaip baustas baudžiamojo proceso tvarka, būtent tai pagrindžia faktą, kad jis nėra linkęs nusikalsti ir ateityje darytis naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis yra doras pilietis, kuris dėl sunkios finansinės padėties ir siekio išlaikyti šeimą, padarė nusikalstamą veiką, tačiau dėl to labai gailisi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nevengia atsakomybės ir padėjo atskleisti visas bylai svarbias aplinkybes. Teismas V. P., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, turėjo skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę, kuri prasideda nuo 50 MGL, kuri mažintina vienu trečdaliu ir galutine bausme skirtina ne didesnė nei 34 MGL (1 700 Eur) bauda, jos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir V. P. gynėjo advokato M. Paukštės skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai nurodė pagrindus ir teismų praktiką, kuria vadovaujantis iš nuteistojo V. P. buvo išieškota vilkiko ir puspriekabės vertę atitinkanti pinigų suma. Nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotinu turtu gali būti laikoma tik puspriekabė „Koegel“. Puspriekabė nėra savaeigė transporto priemonė ir be vilkiko ji pati nevažiuoja, todėl be vilkiko, kurio panaudojimas sudarė sąlygas ir buvo esminė priemonė V. P. įvykdyti nusikalstamą veiką. Be vilkiko panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas.
3.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ? visos konfiskuotinu transporto priemonių vertės išieškojimas, nevaržo nuteistojo labiau negu reikia bausmės tikslams pasiekti. Šiuo atveju už nusikaltimą paskirtos bausmės (baudos) dydis ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas turi būti vertinamas sistemiškai (kartu), tiek bausmė, tiek konfiskavimas turi būti taikomi vertinant šių priemonių visumos proporcingumą. Taikant konfiskavimą ir išieškant iš nuteistojo visą transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą, pusiausvyra tarp padaryto nusikaltimo ir už šį nusikaltimą paskirtos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nebuvo pažeista.
3.2. V. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys buvo pagrindas teismui skirti švelniausią BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – minimalaus dydžio baudą, tačiau V. P. padarė tyčinį apysunkį pavojingą nusikaltimą, todėl netaikant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir neišieškant kaip nusikaltimo padarymo priemonių konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
3.3. Nors nuteistasis ir jo gynėjas nesutiko su konfiskuotino turto rinkos verte ir prašė ją mažinti, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų ir jokių dokumentų, patvirtinančių minimų transporto įsigijimo vertę. Vilkiko įsigijimo vertę patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl ko nėra galimybės žinoti, kokią sumą UAB „S“ iš tikrųjų sumokėjo už minimą vilkiką ir ar minimoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta tiksli ir pilna šios transporto priemonės vertė. Neaišku, kodėl net ir dabar nebuvo pateikti puspriekabės įsigijimo dokumentai. Taigi nėra pagrindo abejoti ir šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29d. rašte nurodyta vilkiko „Scania R 420 LA“ ir puspriekabės „Koegel SN24 Cargo“ rinkos kaina.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos V. P. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, kaltė. Skunde ginčijamas taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonių vilkiko „Scania R 420 LA“ ir puspriekabės „Koegel SN24 Cargo“ vertę atitinkančios sumos konfiskavimas bei paskirtos baudos dydis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnio 5 dalyje – iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę, tačiau neteisingai apskaičiavo ir apibrėžė konfiskuotiną turtą atitinkančios pinigų sumos dydį. Dėl to nuosprendis šioje dalyje keistinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. apylinkės teismo paskirtos baudos dydis yra pagrįstas ir proporcingas, o skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo jį mažinti.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
5. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Taikant šias nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.
6. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad privalomi pateikti muitinei daiktai (cigaretės) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami paslėpus juos puspriekabės „Koegel“ šoninėse lentose įrengtose slėptuvėse. Taip pat cigaretės buvo gabenamos ir pačiame vilkike, jas paslėpus po gulto čiužiniu. Todėl šios transporto priemonės pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos nusikaltimo padarymo priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos transporto priemonės priklauso UAB „S“, kuriai apie jos darbuotojo V. P. daromus nusikaltimus nebuvo žinoma, bendrovė nebuvo davusi sutikimo naudoti transporto priemones neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių gabenimui. Transporto priemonės ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintos jų savininkui (b. l. 43-46), o skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, buvo nuspręsta iš nuteistojo V. P. išieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 21 440 Eur.
7. Skunde teigiama, kad vilkikas „Scania“ nebuvo specialiai pritaikytas vežti kontrabandai ir jame nebuvo įrengta jokia slėptuvė, todėl ši transporto priemonė negali būti laikoma konfiskuotinu turtu. Apelianto vertinimu, konfiskuotinu turtu gali būti laikoma tik puspriekabė „Koegel“, nes tik joje buvo vežamos kontrabandinės cigaretės. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Teismų praktikoje transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais, t. y. kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Tai, kad V. P. vairuotas vilkikas nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai vežti, nepaneigia aplinkybės, kad minima transporto priemonė yra konfiskuotinas turtas. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama skunde, cigaretės buvo vežamos jas paslėpus ir vilkiko kabinoje (nedidelis kiekis po gulto čiužiniu). Be to, suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kontrabandos atvejais turi būti konfiskuojamas visas transporto priemonių junginys (vilkikas ir puspriekabė), nes kontrabandos gabenimas be vilkiko nėra fiziškai įmanomas. Pažymėtina, kad nuteistasis nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos be vilkiko, t. y. gabenti cigaretes panaudodamas tik puspriekabę, nes puspriekabė nėra savaeigė transporto priemonė. Skundžiamame nuosprendyje šias aplinkybes tinkamai įvertino ir apylinkės teismas. Vilkiko panaudojimas buvo esminė nusikalstamos veikos plano dalis. V. P. veikė savo iniciatyva, žinojo, kad naudoja vilkiką tempti puspriekabei, kurioje paslėptos akcizais apmokestinamos prekės, suprato, kad be vilkiko tokio cigarečių kiekio pervežti negalės, todėl transporto priemonę naudojo būtent šiam neteisėtam tikslui – vežti kontrabandą. Atsižvelgiant į tai, vilkikas, kaip ir puspriekabė laikytinas konfiskuotinu turtu.
8. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė konfiskuojamos sumos dydį. Iš apylinkės teismo argumentų matyti, kad gynybai nepateikus jokių dokumentų dėl konfiskuotino turto vertės ir nustatydamas konfiskuotiną turtą atitinkantį sumos dydį, apylinkės teismas išimtinai vadovavosi tik Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktu, rekomendacinio pobūdžio transporto priemonių rinkos vertės įvertinimu (b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su muitinės raštu nėra pateikti jokie dokumentai, kuriais remiantis buvo nustatyta vilkiko ir puspriekabės rinkos kaina. Nesant jokių transporto priemonių vertės skaičiavimą patvirtinančių dokumentų, nėra aišku kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta konkreti transporto priemonės rinkos kaina, taip pat neaišku ar transporto priemonių rinkos kaina apskaičiuota kartu su pridėtinės vertės mokesčiu ar be jo.
9. Kaip minėta, iš muitinės rašto, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, nėra galimybės nustatyti ar pateiktos transporto priemonių vertės buvo pateiktos įtraukiant pridėtinės vertės mokestį, taigi šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju (konfiskavimo atžvilgiu) reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje taip pat vyrauja pozicija, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas.
10. Nagrinėjant apeliacinį skundą, gynyba pateikė transporto priemonių vertę patvirtinančius dokumentus, kuriais ir vadovaujasi teisėju kolegija, nes tai yra iš esmės vieninteliai minėtų transporto priemonių vertę patvirtinantys dokumentai. Teisėjų kolegija, nustatydama konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad puspriekabės „Koegel“ SN24 Cargo vidutinė kaina be PVM yra 6447 Eur. Taip pat remiasi byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. DTPK19006, kurioje nurodyta, kad UAB „S“ vilkiką „Scania“ įsigijo už 8 240 Eur (be PVM), tad bendra iš nuteistojo išieškotina konfiskuotino turto vertė – 14 687 Eur (6447 Eur+8 240 Eur). Teismas atsižvelgia, kad nuteistasis nusikalto pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė siekdamas pasipelnyti, veikė savo iniciatyva, neinformavo apie savo neteisėtus ketinimus darbdavio, kuriam priklausė nusikaltimui panaudotos transporto priemonės. V. P. žinojo ir suprato veikos neteisėtą pobūdį ir galimus teisinius padarinius, tačiau vis tiek rizikavo ir elgėsi neteisėtai. Tai, kad kontrabanda gabentų prekių vertė yra mažesnė nei konfiskuotino turto vertė, nėra reikšminga sąlyga netaikyti konfiskavimo ar mažinti konfiskuotinos sumos dydį. Sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo ar dalinio taikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Konfiskuotino turto dydis, vertinant ir skirtinos bausmės dydį, yra proporcinga poveikio priemonė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste (kontrabanda gabentų prekių vertė – 10 486 Eur).
Dėl bausmės dydžio
11. Skunde teigiama, kad V. P. buvo paskirta per griežta bausmė, nes pirmą kartą teisiamam asmeniui turėtų būti skiriama įstatyme numatyta minimali bausmė, taip pat skiriant bausmę nepakankamai atsižvelgta į nuteistojo asmenybę. Šie apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. V. P. pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio sankcija numato alternatyvias baudos ir laisvės atėmimo iki keturių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamas veikos motyvus ir tikslą, nuteistojo asmenybę (neteistas, vedęs, dirbantis, nedidelės pajamos, bet rūpinasi šeima), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai parinko švelnesnę sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui. Paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64¹ teismas sumažino vienu trečdaliu.
12. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, jog pirmą kartą teisiamo V. P. atžvilgiu turėtų būti taikoma minimali 50 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. P. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkėms nusikalstamoms veikoms (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL. Apylinkės teismas pirmą kartą teisiamam V. P. paskyrė labai artimą minimaliai įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę – 102 MGL dydžio baudą. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, o jos labiau mažinti nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. P. gynėjo advokato M. Paukštės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės dydžio pakeisti. Iš V. P. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto ? vilkiko „Scania R420 LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Koegel SN24 Cargo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)– vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 687 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.