Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau-Institucijos) atlikusiai administracinių nusižengimų tyrimą ir surašiusiai administracinių nusižengimų protokolą vyriausiajai inspektorei G. P. ir šios Institucijos atstovei D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą (toliau-byla), kurioje J.(J.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. balandžio 30 d., į Medininkų kelio postą (toliau-postas), esantį Vilniaus r. sav., Medininkų k., Pasieniečių g.26, atvyko krovininis automobilis, vilkikas IVECO STRALIS AS440S45T valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE SDP27 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-transporto priemonės), kurį vairavo Rusijos Federacijos pilietis S. K. ir kuriuose gabeno krovinį - technologijos įrengimai konditerijos pramonei ir kuris pagal bendrąją deklaraciją (duomenys neskelbtini) iš Austrijos Respublikos į Rusijos Federaciją turėjo būti plombuotas muitinės pripažįstama plomba Nr. 9/133. Atliekant muitinį tikrinimą buvo patikrinta transporto priemonė ir joje esantis krovinys. Transporto priemonėje esantis krovinis poste buvo neplombuotas. Vairuotojas S. K. paaiškino, kad krovinys 2020 m. balandžio 29 d. buvo perkrautas (duomenys neskelbtini) esančiame muitinės sandėlyje UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Susisiekus su muitinės sandėlio UAB „(duomenys neskelbtini) ” atstovu J. B., išsiaiškinta, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvo nuplėšta muitinės plomba ir iš transporto priemonių perkrautas krovinis į kitas transporto priemones be muitinės pareigūno leidimo. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini) ” atstovas J. B. 2020 m. balandžio 29 d. nuplėšdamas muitinės pripažįstama plombą Nr. 9/133 ir perkraudamas krovinį iš mimėtų transporto priemonių į kitas, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/20132013 (toliau – Reglamentas) 140 straipsnio 1 dalį, dėl ko numatyta atsakomybė ANK 210 straipsnio 3 dalyje, nuėmė muitinės plombą be muitinės leidimo ir tuo pažeidė Reglamento 192 straipsnio 2 dalį, dėl ko numatyta atsakomybė ANK 216 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu J. B. prisipažino padaręs teisės nusižengimus, gailėjosi. Parodė, kad veikos įvyko dėl neatidumo. Jam buvo pranešta, kad vienas iš automobilių dėl techninių kliūčių negali tęsti kelionės. Buvo pasamdytas kitas automobilis. Neapsižiūrėjus, kad buvo uždėta plomba davė nurodymą važiuoti vairuotojui į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlį ir ten perkrauti automobilį. Vairuotojas irgi nežinojo kur yra muitinės plomba. Jis asmeniškai žinojo, kad automobilį galima perkrauti tik su muitinės leidimu. Kai tik sužinojo iš muitinės tarpininkų apie minėtą neatitikimą, iš karto nuvyko į muitinę pranešti apie šį faktą. Skiriant nuobaudą, prašė teismo baudą išdėstyti ir skirti kuo mažesnę baudą.

Institucijos vyriausiajai inspektorei atlikusiai administracinių nusižengimų tyrimą ir surašiusiai administracinių nusižengimų protokolą G. P. parodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. į Medininkų kelio postą atvyko krovininis automobilis, kuris gabeno krovinį. Vairuotojas paaiškino, kad buvo perkrautas krovinys ir plombos nebuvo. Iš vairuotojo žodžių išsiaiškino kur buvo atliktas perkrovimas. Austrų muitinė užplombavo, plombos numeris užrašytas, bet pačios jos nebuvo. Vairuotojas nieko neaiškino, kodėl perkrovė krovinį. Krovinys buvo, bet plombos nebuvo ant puspriekabės durų. Kiti dokumentai buvo tvarkingi. Muitinės plomba buvo nuimta, be muitinės leidimo. Neaišku, kodėl krovinys buvo perkrautas Lentvaryje. Įmonė atsiuntė atstovą ir tai J. B., nes jis pateikė įgaliojimą.

Institucijos atstovė D. L. parodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats pranešė apie teisės pažeidimus, prašo baudą skirti ANK nustatytose ribose.

Motyvuojamoji dalis

Be J. B. prisipažinimo teisės nusižengimų padarymo faktas ir jo kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (toliau-protokolas), (b. l. 2-3); asmens dokumento kopija (b. l. 4), įgaliojimo kopija (b. l. 8); J. B. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 9); Eksporto deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščių (CMR) kopijomis bei šių dokumentų vertimais į lietuvių kalbą (b. l. 11-42); kita bylos medžiaga.

Reglamento 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Pagal Reglamento 192 straipsnio 2 dalį nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Reglamento 233 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo (ANK 210 straipsnio 3 dalis). Tokios veikos įvykdymas užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 Eur.

Muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimas, nuplėšimas, sugadinimas ar praradimas (ANK 216 straipsnis) užtraukia baudą nuo 200 iki 1100 eurų.

Išnagrinėtų teismui pateiktų įrodymų pagrindu, konstatuotina, jog J. B. veiksmuose, apibrėžtuose administracinio nusižengimo protokole, yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje, sudėtys. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos. Nors protokole, grafoje apie atsakomybę pagal teisės aktą, J. B. viena iš minėtų veikų (muitinės plombos nuėmimas be muitinės leidimo) kvalifikuota pagal ANK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau šiam straipsniui dalių neturint, laikytina, kad teisingas veikos kvalifikavimas tik pagal ANK 216 straipsnį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog J. B. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (35 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam skirtinos nuobaudos – sankcijose numatytos minimalios baudos. Paskirtos nuobaudos subendrinamos vadovaujantis ANK 38 straipsniu. Atsižvelgiant į pažeidėjo prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 32, 34, 38 straipsniais, 210 straipsnio 3 dalimi, 211 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu, 635, 636, 637, 646 straipsniais,-

nutaria:

J. (J.) B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje ir jam paskirti nuobaudas:

- pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį- 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

- pagal ANK 216 straipsnį - 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nuobaudas subendrinti ir J.(J.) B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą -1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesiams.

Išaiškinti, kad pirma 1000 Eur galutinės baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį ir sdumokėtos per likusius 19 mėnesių, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylos Nr. A8.-1045-269/2020 bei nusižengimų identifikuojantį numerį ROIK: 20114033374.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.