- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-443-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žukauskienė Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. P., V. M., L.V., M. M., N. F.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Všį ,,Vilniaus butai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovei O. A.
atsakovams A. P.
V. M.
L. V.
vertėjai L. K.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė iškeldinti atsakovus V. M., L.V., A. P., M. M. ir N. F. su visu jiems priklausančiu turtu iš 47,99 kv.m. bendro ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos.
Ieškinys grindžiamas, tuo, kad nuomojamas butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir buvo išnuomotas K. V., kuriai mirus bute liko gyventi atsakovai, kurie butu naudojasi nesudarę buto nuomos sutarties. Be to atsakovai buto neprižiūri, laiko jį apleistą, mokesčių nemoka, yra įsiskolinę UAB “Naujininkų ūkis” ir UAB “Vilniaus energijai”. Jie nemoka ir nuomos mokesčio. Ankstesniais teismo sprendimais priteistų sumų antstoliai iš atsakovų išieškoti negali, kadangi jie nedirba ir pajamų neturi, todėl turi būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovai atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Neturint galimybės įteikti pranešimų apie teismo posėdžio vietą ir laiką teismas 2008-06-16 nutartimi viešai paskelbė apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Všį ,,Vilniaus butai“ atsiliepimu į ieškinį, su ieškiniu sutiko.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog bute gyvena nuo vaikystės, kito gyvenamo ploto neturi, o už butą nemokėjo, nes neturėjo darbo bei pajamų, o jas gavę iš karto atsiskaitydavo ir šiuo metu yra apmokėję visą įsiskolinimą. Nuomos sutartis nesudaryta nes ieškovas atsisakė ją sudaryti. Atsakovai kreipėsi į UAB “Naujininkų ūkis” ir Savivaldybę, prašė kad būtų iforminta buto nuomos sutartis, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad sutartis bus sudaryta tuomet, kai jie galutinai atsiskaitys už paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad keturi iš penkių atsakovų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Tai yra atsakovų V. M., A. P., M. M. ir L. V. deklaruota gyvenamoji vieta. Penktosios atsakovės N. F. gyvenamoji vieta nėra ginčo butas, o jos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo iškeldinti atsakovės N. F. iš ginčo gyvenamos patalpos, nes ieškovo teisių ji nepažeidžia: realiai bute negyvena, formaliai teisių į ginčo butą yra atsisakiusi, deklaravusi savo gyvenamą vietą kitur.
Teismas nustatęs, jog keturi iš penkių atsakovų, V. M., A. P., M. M. ir L. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ginčo bute ir kaip pagrindinės buto nuomininkės, mirusiosios K. V. vaikai ir anūkai jame gyvena daugiau kaip 20 metų, konstatavo, jog atsakovai, būdami ginčo buto, pagrindinės nuomininkės K. V. (mirusios 1996-04-12) šeimos nariais turi teisę naudotis ir gyventi šiai nuomininkei išnuomotame bute, todėl savavališko naudojimosi ginčo gyvenamąja patalpa nėra ir nėra įstatyme numatyto pagrindo juos iškeldinti (CK 6.612 str.). Dėl atsakovų gyvenimo ginčo bute yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir jie butu naudojasi esant įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.577 str.).
Teismas pažymėjo, jog ginčo buto nuomos sutartis su atsakovais nesudaroma dėl jų įsiskolinimo už naudojamą gyvenamąją patalpą, todėl padarė išvadą, kad gyvanamosios patalpos sutartis su atsakovais nesudaroma ieškovo iniciatyva dėl atsakovų netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo ir vien sutarties nesudarymo faktas neleido teismui priimti sprendimo iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpos. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovų įsiskolinimai iš esmės yra apmokėti, ir tai patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas 2008-12-09 UAB “Naujininkų ūkis” pažyma Nr. 179.
Teismas konstatavo, jog atsakovai pažeidė ieškovo teises ir jo teisėtus interesus savalaikiai nemokėdami nuomos mokesčio ir tai sudarė pagrindą nuomos santykiams nutraukti, tačiau spręsdamas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo atsižvelgė į jo pobūdį, pagrindinės įsiskolinimo dalies sumokėjimą bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis reglamentuojančiomis žmogaus būsto neliečiamumą sprendė, jog ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstas ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti.
Ieškovai nurodė, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, kadangi ieškovas nebuvo suteikęs teisės atsakovams naudotis gyvenamosiomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o mirus buvusiai nuomininkei jos teises galėjo perimti tik šeimos nariai gyvenę kartu su ja, tačiau atsakovai po nuomininkės mirties į ieškovą per du mėnesius nesikreipė ir rašytinės nuomos sutarties nesudarė, todėl šalių nesieja nuomos santykiai, o teismas šios aplinkybės neįvertino. Po nuomininkės mirties nutrūkus nuomos teisiniams santykiams ieškovas niekada atsakovams neskaičiavo nuomos mokesčio už naudojimąsi ginčo gyvenamąją patalpa ir tai patvirtina, jog nuomos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Be to byloje nėra duomenų, kad atsakovai teismo sprendimu būtų pripažinti K. V. šeimos nariais, todėl naudodamiesi savivaldybei priklausančiu turtu, butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai pažeidė ieškovo teises naudoti turimą turtą savo nuožiūra ir teismo sprendimu turi būti iškeldinti.
Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl gyvenimo ginčo bute tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė nuomos teisiniai santykiai ir nenustatęs jokių reikšmingų aplinkybių CK 4.98 ir 6.612 straipsniuose numatytų normų taikymui ieškovo reikalavimo netenkino. Teismas nenustatė ginčo buto savininko ir ar egzistuoja neteisėtas savininko nuosavybės teisės apribojimas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003).
Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi nevertino pateiktų oficialių rašytinių įrodymų bei UAB ,,Naujininkų ūkis“ 2007-03-14 akto kurie patvirtina, jog ginčo butas priklauso ieškovui, o atsakovai buto neprižiūri ir už jį nemoka jokių komunaliknių mokesčių. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi nuostata, jog dalis įsiskolinimo už butą yra sumokėta ir taikė įstatyme nustatytus teisningumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), tačiau šiu principų taikymas nesudarė pagrindo atmesti ieškinį dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų.
Nurodė, jog šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo iš buto esančio adresu, (duomenys neskelbtini), todėl teismas spręsdamas klausimą dėl teisės į gyvenamąjį būstą neturėjo pagrindo ginti atsakovų, neteisėtai besinaudojančių gyvenamąja patalpa. Ieškovų nuomone teismas byloje nepagrįstai taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, jog žmogaus būstas neliečiamas, kadangi atsakovai nėra nei buto savininkai, nei jo nuomininkai.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės argumentais nurodytais apeliaciniame skunde ir prašė jį tenkinti
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu materialinės bei procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.), konstatuoja, jog iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo, Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys atsakovams, argumentais ir išvadomis bei netenkina ieškovo apeliacinio skundo sekančių argumentų pagrindu:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu buvo suteiktas K. V., kuri mirė ir buvo išregistruota iš minėtos gyvenamosios patalpos 1996-04-12 9 b.l. 11).
Iš UAB ,,Naujininkų ūkis“ pažymos (b.l.11) matyti, kad kartu su buto nuomininku K. V. minėtame bute gyveno dukros V. M., L. V., anūkai A. P. bei M. M..
Sutinkamai su LR Butų kodekso, galiojusio iki 1998-07-01, 54 straipsniu, nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, lygiai su nuomininku naudojasi visomis teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Prie nuomininko šeimos narių minėtas teisės aktas (54 str. 2 d.) priskyrė nuomininko sutuoktinį, jų vaikus ir tėvus.
Net ir tuo atveju, kai tame straipsnyje nurodyti asmenys nustojo buvę nuomininko šeimos nariais, bet ir toliau gyveno nuomojamoje patalpoje, jiems išliko tokios pat pareigos kaip ir nuomininkei bei jo šeimos nariams.
Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog apeliantas apeliacinį skundą grindžia ne tomis materialinės teisės normomis, kurios taikytinos šiuo atveju, nes atsakovų kaip nuomininkų teisiniai santykiai susiklostė būtent galiojant LR Butų kodeksui, o ne 2001 metų Civilinio kodekso normoms, kaip nurodo apeliantas apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas yra nenuoseklus bei prieštaringai aiškina faktines bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija jau nurodė nuo kurio momento atsakovai yra laikytini buvusios nuomininkės šeimos nariais bei aptarė jų teises, todėl apelianto argumentas, jog atsakovai turi būti laikomi savavališkai užėmusiais ginčo butą asmenimis, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Butų kodekso 52 straipsnis nustatė atitinkamos butų eksplotavimo organizacijos subjektinę pareigą sudaryti buto nuomos sutartį.
Apeliantas pats byloje patvirtino, kad su atsakovais sutarties nesudarė todėl, kad nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažinti atsakovus kaltais dėl buto nuomos sutarties sudarymo nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvą, kad teismas nenustatė, kas yra buto savininkas ir tuo pažeidė įrodinėjimo taisykles ( CPK 176 str. 1 d.)
Apeliacinės instancijos teismas šį bei kitus apelianto argumentus vertina kritiškai. Byloje yra rašytinis įrodymas (b.l. 7) liudijantis apie buto nuosavybės teisę, šios aplinkybės niekas neginčija, pagaliau niekas neginčija ir nuomos sutarties nesudarymo aplinkybių bei paties sutarties su atsakovais nebuvimo fakto.
Kadangi atsakovai savavališkai ginčo buto neužėmė, nuompinigų didžiają dalį sumokėjo ir nevengia įsiskolinimo padengti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą tinkamai aiškino ir vertino faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai pareikštam reikalavimui taikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 metų gruodžio 16 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.