Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims D. G., P. G. ir antstolei Marijai Gaivenei dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d. nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (Lietuvos Respublikos CK 4.73 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Lietuvos Respublikos CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad antstolė Marija Gaivenė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-08 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-991-359/2015 dėl 304,55 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 4,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės D. G., išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Iš antstolės 2016-11-24 patvarkymo dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo matyti, kad skolininkės D. G. vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, VSDFV duomenimis, skolininkė nedirba. Skolininkė 1987-12-29 sudarė santuoką su P. G., kuris 2016-11-24 VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė nėra sudariusi vedybų sutarties.

Skolininkės D. G. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ P. G. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad P. G. darbo užmokestis yra jo asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną P. G. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis gali keistis, nustatoma ne tiksli suma, o jo dalis, kuri, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu, priklauso skolininkei.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojos, šiuo atveju pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“, tiek skolininkės bei jos sutuoktinio interesus, būtų nustatant, kad skolininkės D. G. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusė (½) P. G. gaunamo darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog D. G. nustatytina pusė (½) P. G. darbo užmokesčio dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusė (½) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.