- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- e2-26959-868/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19562-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- UAB „GELVORA“
- Atsakovas
- J. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovei J. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 519,42 EUR skolą, 438,39 EUR palūkanas, 97,94 EUR delspinigių, 79,89 EUR palūkanų delspinigių, 106,74 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (519,42 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.
Atsakovei ieškinys su priedais įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka S. K. (b.l. 29). Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-02-05 AB “Swedbank” ir J. U. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-011073-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią AB “Swedbank” atsakovei suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas AB “Swedbank” naudai(b.l. 17-18). Tačiau atsakovė netinkamai vykdė minėtą Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-011073-GV, todėl AB “Swedbank” Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 AB “Swedbank” ir UAB “Gelvora” sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB “Swedbank” perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį (b.l. 5-11). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas 2009-07-02 pranešimu (b. l.20) pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti pagal kiekvieną iš sutarčių susidariusį įsiskolinimą, tačiau, kaip nurodo ieškovas, ieškovo bandymai susigrąžinti įsiskolinimą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.
Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalies ir 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kreditoriui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteisina 519,42 Eur kredito bei 438,39 Eur palūkanų (CK 6.101 straipsnis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-011073-GV bendrosios dalies 7.2 punktą bei specialioje dalyje nurodytą delspinigių dydį, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėto kredito ir palūkanų. Ieškovas priskaičiavo 97,94 Eur delspinigių bei 79,89 Eur palūkanų delspinigių (b. l. 12-13). Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal CPK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes - į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotojas bei sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prievolės sumą, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita, todėl netesybos mažintinos nuo 0,1 proc. iki 0,01 proc. dydžio delspinigių, tai sudaro 9,34 Eur delspinigių sumą ir 7,89 Eur palūkanų delspinigių, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis; CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas nurodo, kad patyrė 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Skolos išieškojimo išlaidas ieškovas grindžia Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotine (b. l.15). Vertinant šias išlaidas, konstatuotina, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, kadangi nėra pateikta jokių duomenų, kad šios išlaidos faktiškai būtų patirtos, t.y. kad ieškovas siuntė 1 registruotą pranešimą Lietuvoje ir 48 paprastus pranešimus Lietuvoje ir dėl to patyrė 21,65 Eur išlaidų, sunaudojo 49 vokus už bendrą 6,86 Eur sumą, kad už vienpusį spausdinimą ir pakavimą patyrė 6,40 Eur išlaidų, 10 kartų skambino atsakovui, kad 7 kartus užklausinėjo Nekilnojamojo turto registro tarnybą bei 48 kartus užklausinėjo Gyventojų registro tarnybą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ieškovo nurodytos 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos nelaikytinos pagrįstomis ir nepriteistinos.
Ieškovui iš atsakovės pagal 2007-02-05 Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-011073-GV priteistina 13,5 proc. dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 519,42 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-06-04 iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straispnis, 6.872 straisnis, 6.874 straipsnis, 6.881 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalimi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės ieškovui priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 78,50 procentus ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisina atitinkama dalis žyminio mokesčio – 22 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „GELVORA“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 519,42 EUR skolą, 438,39 EUR palūkanas, 9,34 Eur delspinigių sumą, 7,89 Eur palūkanų delspinigių, iš viso – 975,04 EUR, 13 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 519,42 EUR kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 975,04 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 EUR (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.