- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1-651-573/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00699-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- A. M. D.
- Kaltinamasis
- R. D.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nukentėjusiajai A. M. D., kaltinamajam R. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas 2013-08-19 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. - 4 mėn. viešųjų darbų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.30 val., namuose Kaune, Servitutų g. 56, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu, tiesiogiai sakydamas motinai A. M. D., kad užmuš, pastūmė ją, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., padarymu.
Kaltinamasis R. D. nors ir teigė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau kaltės iš esmės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad barniai tarp jo ir motinos kildavo pastoviai. Tą dieną jis grįžo namo neblaivus, mama buvo namuose. Jis šildėsi valgyti, ir ji, pagauta piktumo, pradėjo prie jo kabintis, jį kolioti, rėkti, kad iškvies policiją, nes jis buvo neblaivus. Mama labai pyksta dėl jo išgėrinėjimo. Jie apsižodžiavo. Pas ją kartais būna baltos akys, ji geria daug vaistų, o kai neišgeria – jai būna blogai. Tada mama buvo kai kurių vaistų neišgėrusi ir jai buvo blogai. Mamos nestūmė, per gyvenimą nėra prieš ją rankos pakėlęs. Kitą dieną, kai iš policijos grįžo, jau viskas kaip nieko nebuvę, paskambinus policijos tyrėjai sakydavo, kad viskas gerai. Mama prie jo kabinasi ir dėl šviesos ryte, ir kad šuo neišvestas. Nuo lapkričio mėnesio nevartoja alkoholio. Barnio metu galėjo prie jos prisiliesti, gal ir leptelėjo, kad užmuš. Prieš jokią moterį rankos negalėtų pakelti, o ypač prieš mamą. Ji kažką pasakė, o jis leptelėjo nepagalvojęs. Nebuvo jai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Neatsimena, ar dar kas nors matė tą įvykį. Kieme pilna vaikų, kaimynų, langai vasarą atidaryti. Mamai antras širdies stimuliatorius įstatytas, su nervais negerai.
- nukentėjusiosios A. M. D. parodymais, iš kurių matyti, kad ji nieko neatsimena, nes praėjo daug laiko, o ji yra po dviejų infarktų, vartoja didelį kiekį vaistų, jai būna priepuolių, kurie kartojasi, yra perdėtai jautri, atmintis yra labai pablogėjusi, užmiršta žmonių vardus, neberanda daiktų, nemiega naktimis, su sūnumi konfliktuoja, kartais pati jį šluotražiu apvanoja. Jie gyvena kartu ir ją erzina kiekvienas jo durų atidarymas, nes jaučia, kad jis gali būti išgėręs, jei grįžta namo po 10 valandos. Nėra buvę, kad jis būtų pakėlęs ranką prieš ją, jis tik gali įžeisti žodžiais. Jis išgėręs gali pasakyti, kad padegs namus, tačiau ji netiki, kad jis galėtų taip padaryti. Rugpjūčio 1 dieną apie 5 - 6 valandą buvo taip, kad jis lėkštę nusviedė su maistu ir sudaužė. Žodžiais bjauriais tik jis žarstosi, tačiau nėra pagrindo tikėti, kad iš tikro taip ir padarytų, kaip sako. Jis taip galėjo pasakyti, jei taip parašyta. Jis buvo eilinį kartą išgėręs. Ji taip pat plūdosi, jis galėjo ją pastumti. Ji pradėjo pirma plūstis, kad jis išgėręs. Kai išgirdo tuos žodžius, nemanė kad jis gali tai padaryti, jis taip nepadarytų. Kvietė policiją dėl to, kad jis buvo girtas. Ji labiau bijojo to, ką pati įsivaizdavo. Iki šito įvykio buvo kita byla, buvo jo girtumas ir grasinta buvo. Jis neblaivus grasina, nepasakytų, kad jo bijo. Norėjo, kad policija jį sudrausmintų. Pavojaus nebuvo gyvybei, kvietė policiją, kad galėtų ramiai miegoti. Policija jį apramindavo, uždėdavo antrankius. Girtas žmogus jai kelia siaubą;
- pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2862, iš kurio matyti, kad 2014-08-01 21:18:47 R. D. buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas (b. l. 22);
- tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai, atvyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą apie tai, kad neblaivus sūnus triukšmauja, daužo indus, elgiasi agresyviai , A. D. parodė, kad sūnus prieš ją naudojo psichologinį smurtą, grąsino, daužė indus, taip pat pastūmė į spintelę; smurtą rodančių požymių nenustatyta; kaltinamasis parodė, kad motina meluoja, pristatant į policijos įstaigą elgėsi ramiai (b. l. 3-6).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).
Išanalizavus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nesurinkta.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja kartu gyveno, kad abu pripažino, jog tarp jų vyksta pastovūs konfliktai dėl to, kad nukentėjusiajai nepatinka neblaivūs asmenys, ir ji ne kartą yra naudojusi smurtą kaltinamojo atžvilgiu („apvanoja šluotražiu“), kad policijos pareigūnus ji kvietė ne dėl grasinimų realumo, o dėl to, kad kaltinamasis buvo girtas, kad nemano, jog kaltinamasis gali padaryti tai, ką sako, teismas daro išvadą, kad grasinimas nužudyti nebuvo realus. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis kaltinamasis R. D. bendravo su nukentėjusiąja, kai buvo išsakyti nukentėjusiosios atžvilgiu grasinantys žodžiai, nepatvirtino grasinimų realumo, todėl nėra pagrindo juos vertinti, kaip sudariusius pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).
R. D. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014-08-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimai nesilankyti A. M. D. gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M. D. (b. l. 56), naikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).
R. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimus nesilankyti A. M. D. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M. D., panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.