- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 1A-797-209-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- O. V.
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Danutė Mickevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-797/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.; 1.2.14.10.; (S).
2010 m. liepos 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. (O. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš O. V. priteista 7163 Lt A. Ž. naudai ir 3663 Lt A. M. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-10-08 apie 15.50 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išdauždamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dviejų langų stiklus, įsibrovė į minėtą butą, iš kur nuo palangės pagrobė A. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG KF 750“, kurio vertė 2000 Lt, bei A. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG KE 850“, kurio vertė 1000 litų ir nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, kurio vertė 1618,99 litų, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį 2000 litų vertės turtą bei nukentėjusiajam A. M. priklausantį 2618,99 litų vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, O. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-10-08, apie 15.50 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, mesdamas akmenis, tyčia išdaužė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dviejų langų stiklus, kurių vertė 363 Lt, sugadino komodą, kurios vertė 300 Lt, televizorių, kurio vertė 1000 Lt, sieną ir grindis, kurių bendra vertė 500 Lt, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai A. Ž. 2163 Lt žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. V. prašo peržiūrėti bylą ir sumažinti jam skirtos bausmės laiką ir nurodo, kad dėl jam pareikštų kaltinimų jis pilnai sutinka, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido ir neturi pretenzijų, atsiradus galimybei pažada atlyginti padarytą žalą. Jam skirtas bausmės laikas yra per daug griežtas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (b.l. 109-110) O. V. jau ikiteisminio tyrimo, 2010-02-04 įtariamojo apklausos metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, davė išsamius parodymus ir labai gailėjosi, minėtais parodymais prašė vadovautis 2010-03-26 įtariamojo apklausos metu (b.l. 118-119), dėl pareikšto įtarimo O. V. prisipažino pilnai ir 2010-03-30 įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.l. 123-124). Pirmosios instancijos teismo posėdyje O. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir paaiškino, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiųjų (b.l. 225). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis O. V. būtų prisipažinęs verčiamas byloje surinktų įrodymų, ne laisva valia ar jo gailestis būtų nenuoširdus. Atsižvelgus į išdėstytą pripažintina O. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. V. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į O. V. asmenybę.
Nuteistasis O. V. padarė vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.) ir vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d., 187 str. 1 d.) nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė O. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau O. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). O. V. anksčiau teistas tris kartus (b.l. 179-182, 174, 143-173, 136-140) už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 183-185), niekada nedirbo ir nedirba (b.l. 188), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 132), nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepraėjus ir trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (b.l. 181).
Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis O. V. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 97 str. 3 d. 3 p. „a)“ p.p., b.l. 179-182, BK 27 str. 1 d.). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant O. V. laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes, nei BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. sankcijose numatyti tos bausmės rūšies vidurkiai.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. V. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, nes jis anksčiau 3 kartus teistas, jam anksčiau jau du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-05-24 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-06 nuosprendžiais). Todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad O. V. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.
BK 54 straipsnio 2 dalyje, be kitų aplinkybių, yra numatyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. BK 61 straipsnyje suformuluotos nuostatos, kada, skiriant bausmę, teismas turi atsižvelgti į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nustatė O. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas ir taip paskyrė O. V. bausmes, ženkliai mažesnes nei bausmės vidurkiai, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, o taip pat įvertinusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta jam bausmė atitinka teisingai bausmei įstatymo keliamus reikalavimus ir O. V. paskirtą bausmę dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės: skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis O. V. atsiradus galimybei pažada atlyginti padarytą žalą, nėra pakankamas pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jis neatlygino nė dalies jo padarytos turtinės žalos, taip pat, kaip ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisme jis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuketėjusioji pretenzijų apeliantui neturi, nepagrįstas, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b.l. 225-226), nuketėjusieji civilinį ieškinį palaikė, byloje duomenų, kad nukentėjusieji pretenzijų atsisakė, nėra.
Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 12 p. išaiškinta, kad kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad nuosprendyje išdėstytos kai kurios (neturinčios esminės reikšmės apelianto prašymo išsprendimui) teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tačiau dėl to nereikia nuosprendžio panaikinti ir nutraukti bylos ar priimti naujo nuosprendžio, keisti pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar kitų BPK 307 straipsnyje nurodytų sprendimų, apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis nekeičiamas, nors šios aplinkybės ir buvo nurodytos apeliaciniame skunde kaip nuosprendžio apskundimo motyvai.
Bausmės teisingai subendrintos taip pat nepažeidžiant įstatymo (BK 63 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo O. V. (O. V.) apeliacinį skundą atmesti.