Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-874/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-28
Bylos Nr.
1-32-874/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Nukentėjusysis
V. P.
Kaltinamasis
D. N.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-874/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18564-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.5.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 28 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,nukentėjusiajam V. P., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,kaltinamajam D. N., jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 7 d., apie 03.49 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, suėmęs už dešinės rankos automobilio vairuotojo sėdynėje sėdinčiam V. P., ištempė jį iš automobilio, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, užsukęs dešinę ranką, pastarajam laužė už nugaros ir jį pastūmė, ko rezultate V. P. griuvo ant žemės, atsitrenkė pečiu į metalinį kanalizacijos dangtį, tokiu būdu dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nukentėjusiajam V. P. padarė dešinio peties sąnario išnirimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiojo atstovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsniu nukentėjusiajam suteikta teise, teisiamojo posėdžio metu pareiškė prašymą pakeisti D. N. pareikštą kaltinimą (2 t., b. l. 133), kaltinant jį tuo, kad jis 2022 m. gegužės 7 d., apie 3.49 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis be pagrindo agresyviai, tyčia suėmė už dešinės rankos automobilio vairuotojo sėdynėje sėdinčiam V. P., ištempė jį iš automobilio, tyčia V. P. dešinę ranką užsuko ir užlaužė už nugaros, po to, tyčia V. P. pastūmė, dėl ko jis griuvo ant žemės ir dešiniu pečiu trenkėsi į metalinį kanalizacijos dangtį, po to, nugriuvusį V. P. užgulė ir, apkabinęs ranka per kaklą, jį smaugė, tokiu būdu tyčia nukentėjusiajam V. P. padarė dešinio peties sąnario išnirimą su sąnario pažeidimais ir sausgyslės plyšimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių savo kaltės nei pagal prokurorės, nei pagal nukentėjusiojo atstovės pareikštus kaltinimus nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiojo V. P. draugė K. pasiūlė jo sugyventinei J. D. kažkur važiuoti. Datos tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2022 m. gegužės 6 d. Važiuojant pro Šiaulius, J. paprašė K. juos nuvežti susitvarkyti dokumentus dėl įsidarbinimo Vokietijoje. Kai baigė reikalus, V. su K. juos paėmė ir pasakė, kad važiuos pas V. tėvą, į gimtadienį. Sustoję kažkokiam miestelyje, nupirko alkoholinių gėrimų, alaus. Jam davė butelį, kad paduotų V. tėvui kaip dovaną. Kai nuvažiavo, pasveikino V. tėvą ir ėjo ruoštis kepti šašlykus. Jis padėjo V. sunešti malkas, o K. su jo drauge ruošė šašlykus. Buvo atėję pora kaimynų pasveikinti V. tėvą. Vienu metu jis nuėjo į namą nusiplauti rankų, o grįžęs, prie stalo pamatė sėdintį apsiverkusį V., besiginčijantį su tėvu. V. kumščiu sudavė per stalą, buvo apsipykęs su tėvu. K. sakė, kad V. su tėvu nesutaria nuo senų laikų. Jis pasiūlė V. nesinervuoti, neverkti, išgerti ir pyktis praeis. Šis nusikeikė, pasakė, kad viskas „užkniso“ ir, nuėjęs į namą, pasiėmė automobilio, kuriuo jie atvyko, raktą. Tada V. sėdo prie automobilio vairo, esančio dešinėje pusėje, prisisegė diržą, užvedė variklį. Jis pribėgo iš dešinės pusės, atidarė dureles ir liepė V. išlipti, nes dar ką nors suvažinės. Pradėjo šaukti K., sakydamas, kad V. susipyko su tėvu ir nori kažkur važiuoti. K. atėmė raktelį, o V. pasakė, kad nori pabūti vienas. Jis V. paėmė ne už krūtinės, o už „maikės“, nepasiekė ištraukti raktelių. K. ištraukė raktelius. Nežino tyčia ar ne, V. automobilio durelėmis jam prispaudė kojos kulną. Po to, jam buvo sutinusi koja. Jis pasakė V. „žiūrėk, ką dirbi“ ir pavadino negražiu žodžiu. V. išlipo iš automobilio ir pradėjo jį iš už nugaros smaugti. Jis gindamasis užkišo koją ir abu krito ant tako, vedančio į pavėsinę, plytelių. V. pirmas krito. Gal tuo tarpu ir susitrenkė ranką. Jis V. netraukė, nelaužė rankos ir nestūmė. Kai abu pargriuvo, jis buvo ant V. Tada atbėgo V. mama, iš paskos J. V. mama liepė baigti muštis, o po to, pasakė, kad nenori jų matyti. V. nuėjo į namą, o jie stovėjo lauke, kol atvyko pareigūnai. Pareigūnai, davė jam ir V. draugei „papūsti“. Paskui jį, K. ir J. pareigūnai be daiktų išvežė į autobusų stotį. Jis prašė atiduoti daiktus, dokumentus. J. D. ir V. mama išgėrė tik simboliškai kelias taureles. Jos matė, kad V. jį smaugė, o ne jis V. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, nes praėjo daugiau kaip metai laiko. Įvykio metu jo elgesys nebuvo agresyvus, bandė V. ištraukti iš automobilio, bet pamatė, kad šis prisisegęs diržu. V. buvo nervuotas, agresyvus. Su ieškiniu nesutinka, nes nieko blogo nepadarė. Žino, kad iki įvykio nukentėjusysis dirbo užsienyje, bet švenčiant sakė, kad nebegrįš ten. Nežino ar sakė tiesą. Jam taip pat skaudėjo koją, bet nukentėjusiojo sugyventinė K. maldavo, kad nerašytų pareiškimo. Jis nežino ar V. tyčia prispaudė jam koją. Su nukentėjusiojo parodymais nesutinka, viskas buvo ne taip. Gali atsiprašyti nukentėjusiojo, bet nemano jog turėtų kompensuoti nukentėjusiajam. Jis neturi nei pinigų, nei darbo. Jis taip pat nori atsiprašymo iš V., kad jį smaugė, koją prispaudė. Nukentėjusysis buvo apsvaigęs, kai sėdo į mašiną. Jis suprato, kad V. nori kažkur važiuoti ir norėjo ištraukti pastarąjį iš automobilio, kad nepadarytų problemų sau ir kitiems, norėjo neleisti važiuoti. Iki to įvykio nepažinojo nukentėjusiojo, po įvykio nebendravo. Baigus įrodymų tyrimą, kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta galėjęs dėl neatsargumo sužaloti nukentėjusįjį. Tai padarė per klaidą ir gailisi.

Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. grįžo su drauge K. iš Anglijos. Kelias dienas pabuvę pas draugės tėvus, važiavo pas jo tėvus. Norėjo padaryti staigmeną tėvui, nes buvo pastarojo gimtadienis. K. sugalvojo kartu pasikviesti draugę J. Važiuojant pasiėmė J. su šios draugu D. Buvo sustoję Šiauliuose, kad pastarieji galėtų susitvarkyti dokumentus. Jis pirko tėvui gėles, butelį, nes D. su drauge sakė, kad neturi pinigų. Pas tėvus nuvyko apie 17 val., pasveikino tėtį, pradėjo ruošti šašlykus. Šventės metu vartojo alkoholį. Jis truputį susikivirčijo su tėvu, norėjo, kad šis pakeistų darbą, nes labai sunkiai dirba. Tėvas supyko ir išėjo. Jis dėl to nuliūdo, alkoholio nebevartojo, o D. vis siūlė jam išgerti. Nenorėdamas kivirčytis, norėjo eiti į kambarį, bet D. neleido išeiti, stumdamas jį atgal į pavėsinę. Paskui jis šiaip taip pasiekė automobilį, atsirakino ir įsėdo. Nespėjo paspausti durelių užrakinimo mygtuko, kai D. pribėgęs ėmė tempti jį už rankos. Raktelių spynelėje nebuvo, automobilis nebuvo užkurtas. D. ištraukė jį už rankos iš mašinos, užsuko ranką už nugaros ir išnarino petį. Kai jis pradėjo muistytis, sakydamas, kad išnarino petį, D. jį pastūmė ir jis trenkėsi dešiniu petimi į šulinuko dangtį. Jam bandant stotis, D. užgulęs jį smaugė. Po to, atėjo mama ir D. pasitraukė, o jis nuėjo į katilinę ir laukė pareigūnų. Anglijoje gyveno 11 metų. Buvo planavę ten nebevažiuoti, bet kadangi sugyventinė turi vaiką, kuris mokosi koledže, norėjo tą laiką dar išbūti kartu. Kai su tėčiu apsipyko, jis pavėsinėje kumščiu stalo nedaužė, tik nestipriai delnu plekštelėjo. Tuo metu pavėsinėje buvo mama ir D. Ar buvo K., negali pasakyti. Visą vakarą kaltinamajam kažkas nepatiko, gyrėsi, kad yra sėdėjęs, provokavo. Kai jis norėjo išeiti iš pavėsinės, neleido, vis stumdamas jį atgal. Tą vakarą išeidavo iš pavėsinės parūkyti. Automobilio raktelius jis turėjo kišenėje. Atrakinus automobilį, užsidega visos šviesos, nes automobilis gana naujas. Į mašiną sėdo apsvaigęs, bet jo tikslas buvo atsiriboti nuo D. Įsėdęs norėjo užsirakinti, kad niekas nelįstų prie jo, bet nespėjo. Jis sėdo į automobilį, nes D. neleido eiti į kambarį, be to, bijojo, kad šis ateis į kambarį. Bandė neleisti D. jį ištempti iš automobilio, bet šis ištempė ir ėmė sukti ranką, išnarino petį. Jis nepargriuvo. D. jį nutempė beveik iki pavėsinės, kokius 5 metrus. Jis muistėsi, stengėsi išsilaisvinti, bet pagalbos nešaukė. Tą atstumą iki pavėsinės D. jį tempė už tiesios rankos, o iki pavėsinės likus 1-2 m, užlaužė jam ranką ir parvertė. Jis krito ant pilvo ir trenkėsi tuo pačiu petimi į metalinį šulinuko dangtį. Kai jis nukrito, D. priėjęs dar jį smaugė. Jis gulėjo ant pilvo, o D. jį užgulęs iš nugaros, užkišęs ranką smaugė. Ar kas matė, negali pasakyti. Kai D. jį paleido, matė prie namo stovinčias mamą, J., K. Gali būti, kad jis pats išlipo iš automobilio. Bandydamas išsivaduoti, gal kažkiek ir pastūmė kaltinamąjį. Kokius veiksmus pats atliko, visko nepamena. Ką jam darė D. pamena, nes tai sukėlė didelį skausmą. Policijai paskambino mama. Gal ir jis skambino, nepamena. Po to įvykio liepė D. ir J. išeiti. Kodėl skambindamas nurodė, kad iš kiemo neišeina trys svečiai, negali pasakyti. Tarp jo ir K. didelio konflikto nebuvo, tik mažas apsižodžiavimas. Tą vakarą konfliktavo dar su tėvu. Tėvas įvykio su D. nematė, jau miegojo. Prašo tenkinti jo ieškinį dėl 13066 eurų turtinės žalos, kurią sudaro jo negautos pajamos per tą laikotarpį, išlaidos už kurą ir už peties įtvarą. Iki įvykio dirbo Anglijoje autokrautuvo vairuotoju ir sandėlio prižiūrėtoju. Reikėjo kilnoti sunkius daiktus – maišus su produkcija, paletes. Dirbti nebegalėjo, nes gydytojai liepė su petimi elgtis atsargiai, nekelti didelių svorių. Petį skauda iki šiol. Iš darbo teko išeiti, nes nebegali kilnoti didelių svorių. Lietuvoje užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Dirbo UAB „B. A.“, bet teko išeiti, nes reikėjo kelti didelius svorius, ko daryti negali. Iki įvykio visą laiką dirbo fizinį darbą, dabar nebegali. Pagal gydytojų prognozes, keliant sunkius daiktus, petys gali išnirti pakartotinai. Neturtinę žalą įvertina 10000 eurų, už patirtą skausmą, pažeminimą, kad negalėjo džiaugtis vasara, negalėjo pats vairuoti. Iš Užimtumo tarnybos išmokų negavo, nes angliško stažo nekėlė į Lietuvą. Po įvykio buvo Anglijoje susirinkti daiktų. Kada nuvyko, tiksliai datos nepamena. Negalėjo grįžti į darbą, nes keturis mėnesius prabuvo su įtvaru. Jį atleido, nes negrįžo į darbą. Apie atleidimą sužinojo el. paštu, gavo pranešimą. Bandys surasti ir pateikti teismui. Jo ūgis 1,78 m, svoris 94 kg, bet kaltinamasis už jį aukštesnis per galvą. Kad kaltinamasis jį nutempė, lėmė alkoholis. Be to, kaltinamasis pats pasakė, kad mokėsi savigynos veiksmų. Jis kažkiek tai priešinosi, muistėsi, stumtelėjo kaltinamąjį, kad paleistų. Matėsi, kad kaltinamasis tą vakarą norėjo pasigirti, pažeminti aplink sėdinčius savo kalba, mimikomis, gestais, neturėjo tokios kultūros, prie kurios jie įpratę namuose. Jis su tėvu nesipyko, tėvas tik susinervavo ir išėjo, bet jie nesibarė, nesikoliojo. Jis norėjo pasišalinti, nes nenorėjo konfliktuoti su D. Kai tėvas išėjo, jis sėdėjo nuliūdęs, nebenorėjo gerti, o D. lindo, įkyriai prašė išgerti. Į automobilį nuėjo, kai D. buvo nusisukęs. Į namą nėjo, kad D. neateitų iš paskos. Automobilyje norėjo užsirakinti dureles ir miegoti. Kodėl jis ar kiti šeimos nariai iš karto neskambino policijai, kad D. išprašytų, negali pasakyti. Trečias asmuo, kurį norėjo išprašyti – K. Su K. Anglijoje kartu gyveno apie 4 metus. Jei nebūtų vartoję alkoholio, gal viskas būtų buvę kitaip. Ir jis, ir kaltinamasis buvo stipriai neblaivūs, bet jis viską pamena. Gal D. ir pagalvojo, kad jis ruošiasi kažkur važiuoti, bet taip nebuvo. Automobilio raktelis buvo jo kišenėje. Paspaudė mygtuką kišenėje ir durys atsirakino. Automobilis nebuvo užvestas, tikslo važiuoti neturėjo. Mano, kad kaltinamasis norėjo jį pažeminti traukdamas iš mašinos. Mano, kad peties išnarinimas negali būti netyčinis. Petys buvo išnarintas tyčia, užsukus ranką už nugaros. Juto tą momentą. Ar buvo privėręs durelėmis kaltinamojo koją, nepamena. Negražių žodžių vienas kitam buvo daug iš abiejų pusių. Atostogų turėjo 14 dienų, grįžo gegužės 3 d., o į darbą turėjo grįžti gegužės 16 d. Kelto bilietų dar neturėjo nusipirkęs. Darbovietę informavo, kad yra sužalotas ir negali grįžti. Jį atleido. Sakė, jei nepristatys angliškos pažymos dėl ligos, negali laukti. Kada gavo pranešimą apie atleidimą, negali pasakyti. Pareiškimo policijai nerašė kol nesužinojo iš traumatologo, kad problema liks visam likusiam gyvenimui. Kai parašė pareiškimą policijai, dar nebuvo atleistas iš darbo. Kai jį D. traukė iš automobilio, iš kitos pusės buvo priėjusi K. Jis kaire ranka išėmė iš kišenės raktelius ir padavė K. Rakteliai nebuvo padėti prie bėgių perjungimo svirties. Gal draugė nelabai pamena. K. paprašė raktelių ir jis padavė. K. po įvykio tapo jo sužadėtine.

Liudytoja J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, sutinka duoti parodymus. Nukentėjusysis yra jos draugės K. sugyventinis, kurį tą dieną ji matė antrą kartą gyvenime. K. su V. grįžo iš užsienio ir jai paskambino bei pakvietė važiuoti pas V. tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie nežinojo, kad ten bus V. tėvo gimtadienis. Kadangi K. buvo seniai mačiusi, sutiko važiuoti. K. su V. atvažiavo jų pasiimti, dar užvežė į Šiaulius susitvarkyti dokumentus dėl darbo Vokietijoje. Po to, nuvažiavo pas V. tėvus. Viskas buvo normaliai, kepė šašlykus, baliavojo, šoko, dainavo, buvo smagu. Vėliau, kai V. daugiau užgėrė, pradėjo konfliktuoti su tėvu, kumščiu daužė stalą. K. sakė nekreipti dėmesio, ji ir nekreipė. Po kurio laiko V. sėdo girtas už mašinos vairo. D. priėjęs padėjo koją ant atidarytų automobilio durų slenksčiuko ir pasakė V. „Ką tu, durniau, darai“. V. sakė, kad nori pabūti vienas. D. pasakė K., kad ši paimtų raktelius. K. per kairę pusę įlindo į mašiną (automobilio angliškas variantas) ir ištraukė raktelius. Po to, jos su K. kambaryje šnekėjosi. Vėliau K. išėjo į lauką. Išgirdusi triukšmą, ir ji išėjo į lauką. Pamatė V. su D. gulinčius ant žemės, ant plytelių, kanalizacijos šulinio dangtis buvo daug toliau. Abu gulėjo ant kairio šono. K. jau buvo lauke, išėjo ir V. mama. Atsistojęs D. pasakė, kad jam skauda koją. V. atsistojo, nusišypsojo, nusivalė dulkes nuo šonų. Ant V. jokių sužalojimų nematė. Po to, ji su K. nuėjo į kambarį. Joms su K. sėdint ant lovos, atėjo V. Jis buvo piktas, parvertė K. ant lovos, ėmė abu aiškintis. Ji išėjo lauk. Tada pamatė, kad atvažiavo policija. Pareigūnai pasakė, kad jie tame kieme nepageidaujami ir išvežė ją, D. bei K. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Jie palaukė, kol ryte atvažiuos autobusas, kad grįžtų susirinkti savo daiktų, dokumentų. D. nelabai paėjo, koja buvo ištinusi, pamėlusi. D. sakė, kad V. mašinos durelėmis trenkė jam per koją. K. prašė dėl to nerašyti pareiškimo. Jie pasiėmė daiktus ir atvažiavusi K. mama juos parvežė į namus. Ji buvo išgėrusi šampano ir porą stikliukų trauktinės. Iš V. tėvų dar važiavo pas K. tėvus. Iš karto nesikreipė į ligoninę dėl D. kojos, nes šis buvo išgėręs. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), ryte važiavo į ligoninę. D. koją sudėjo į langetę. K. taip pat buvo išvežta policijos pareigūnų, ji buvo apsipykusi su V., lauke verkė. Kai juos išleido autobusų stotyje, K. pasitikrino savo banko sąskaitą, sakė, kad V. užblokavo sąskaitą ir pinigus pervedė į savo kortelę. Po įvykio bendravimas su K. nutrūko, nors buvo draugės 13 metų.

Liudytoja K. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, nukentėjusysis yra jos sugyventinis. 2022 m. gegužės mėnesį buvo grįžę iš užsienio. Ji paskambino draugei J. ir susitarė susitikti. Nuvažiavo su sugyventiniu V. P. į (duomenys neskelbtini), pasiėmė J. ir D. Važiuojant pasakė, kad važiuoja švęsti V. tėvo gimtadienio. Sustojo pakeliui parduotuvėje, nusipirko gėlių. Atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, pradėjo švęsti. D. daug pasakojo, sakė buvęs kalėjime, „sėdėjęs“. Paskui jai kažkas pasakė, kad V. mašinoje (mašina angliško varianto). Priėjusi pamatė, kad D., paėmęs V. už rankos ir už kaklo, tempia pastarąjį iš mašinos. Ar ištraukė, nematė. Ji pribėgo iš kairės pusės, atsidarė dureles, paėmė prie bėgių svirties buvusius automobilio raktelius ir nuėjo į kambarį. Po kiek laiko atėjo V. mama ir pasakė, kad V. sužalotas. Išėjusi į lauką pamatė, kad V. pareina į namus susiėmęs petį. Po kiek laiko atvažiavo policija. V. mama pasakė, kad D. ir J. nepageidaujami. Pareigūnai juos išvežė į autobusų stotį. Ji pati važiavo kartu, nes jautė atsakomybę prieš draugę, negalėjo palikti jų ant gatvės. Stotyje jie sulaukė autobuso ir grįžo ryte į (duomenys neskelbtini). Ji paskambino savo mamai, kuri atvažiavo ir pasiėmė ją, J. bei D. Mama pakvietė J. pas save į svečius. Nuvažiavus, D. su J. ir jos patėvis dar vartojo alkoholį. Po to, mama pasakė, kad nenori, jog D. toliau svečiuotųsi ir jos su mama parvežė J. su D. į namus. Ji susiskambino su savo sugyventiniu. Šis jau buvo po ligoninės, atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Ji pasiėmė V. ir išvyko pas jos mamą. Į Lietuvą su V. buvo grįžę atostogų. Kada turėjo grįžti į Angliją, nepamena. Ji Anglijoje nedirbo, dirbo jos sugyventinis. Kada V. turėjo grįžti į darbą, nepamena. Grįžo į Lietuvą mėnesiui, automobiliu. Jų automobilis sugedo Lenkijoje. Juos parsivežė jos mama. Sugedusį automobilį pardavė Lenkijoje. Į (duomenys neskelbtini) važiavo jos mamos automobiliu. Į Angliją būtų grįžę lėktuvu, bet bilietų dar neturėjo. Šventėje visi buvo išgėrę. Tarp jos sugyventinio ir pastarojo tėvo konfliktas nebuvo kilęs. Kad atėjęs V. ją būtų parvertęs ant lovos, nepamena. V. tėvas įvykio metu miegojo. Ji V. pasitiko einantį į katilinę. Sugyventinis jai pasakė, kad jam išnarino dešinį petį ir, kad labai skauda. D. kalbėjo, kad kažkur nikstelėjo koją, truputį šlubavo. Ryte nuo stotelės iki V. namų D. ėjo atsirėmęs į J. Į Angliją neišvyko, nes V. nebegalėjo sunkiai dirbti. Ir dabar negali dirbti, nes blogai jaučiasi, visą laiką skauda, turi nuolat naktį gerti vaistus. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, pas V. tėvus. Į Angliją po įvykio buvo grįžę susirinkti daiktų, po kiek laiko – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, davė teisingus parodymus. Su V. pažįstami 6 metus. V. yra geras žmogus, ramus, nesivelia į konfliktus, išgėręs niekada nevairuoja. Kodėl nuėjusi paėmė raktelius iš mašinos, nežino. Kai išėjo į kiemą, V. sėdėjo mašinoje, už vairo. Nežino, kodėl šis nuėjo į mašiną. Kodėl išvažiavo naktį su drauge ir pastarosios sugyventiniu į autobusų stotį, nepamena.

Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Joniškio rajono policijos komisariate, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta, konfliktinių santykių nėra. Pamena, kad paryčiais važiavo pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo skubus iškvietimas, kad įvyko konfliktas, yra atvažiavę nukentėjusiojo draugė su draugu. Nukentėjusysis lyg tai buvo katilinėje, kiti ant kiemo, pavėsinėje. Visi buvo stipriai neblaivūs. Jiems baigus darbą, atvažiavo kitas ekipažas. Jis dirbo su kolege D. R., juos pakeitė G. R. ir L. N. Nepamena ar rašė tarnybinius pranešimus apie įvykį. Jis ant ten buvusių asmenų jokių sužalojimų nepastebėjo.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, nukentėjusysis yra jos sūnus. Apie įvykį visko nepamena, nes rugsėjo mėnesį patyrė insultą. Yra išlikę atminty, kad sūnus su kaltinamuoju prie mašinos pykosi, ritosi. Tiksliausi yra jos pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Dabar gyvena kartu su sūnumi. V. yra jos pagalbininkas, bet kai reikia sunkiau padirbti, labai dažnai skundžiasi skausmais petyje, geria vaistus. Gydytojų prognozė, kad pasekmės visam gyvenimui. Sūnus gyveno užsienyje. Po įvykio buvo trumpam išvažiavęs į užsienį, bet darbo neberado. Kai ją ištiko insultas, sūnus jau buvo grįžęs. Kad grįš visam į Lietuvą, sūnus buvo užsiminęs, bet konkrečiai kada, nesakė. Policija išsivežė iš jų namų kaltinamąjį su mergina. Ir K. su jais išvažiavo. Kodėl ši išvažiavo kartu, negali pasakyti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duoti parodymai:

2022-05-24 apklausos metu liudytoja L. M. parodė tyrėjai, kad yra V. P. mama. 2022 m. gegužės 6 d. buvo jos sugyventinio L. P. gimimo diena. Apie 18 val. namo grįžo sūnus su drauge K. ir pastarosios drauge J., kuri kartu atsivežė draugą D. Vakaras buvo ramus. Jaunimui stipriau išgėrus alkoholio, maždaug po vidurnakčio, D. lauko pavėsinėje žodžiais pradėjo kabinėtis prie jos sūnaus, bandė sukelti konfliktą, vis sakė V. „ateik, persimesim“. Ji suprato, kad kvietė sūnų muštis. Ji kelis kartus D. atstūmė nuo savo sūnaus. V. vienu momentu ėjo link savo automobilio. Ji pasakė, kad neitų prie automobilio. Sūnus atsakė, kad automobilyje tik pamiegos. Tuo metu, kai atsisėdęs uždarinėjo automobilio dureles, priėjo D. ir pradėjo V. traukti lauk iš automobilio. Ji išsigandusi nuėjo į kambarį pakviesti K., kad ši eitų nuraminti savo draugus. Kai išėjo iš kambario, sūnus ir D. konfliktavo žodžiais ir stumdėsi. Po to, akimirksniu D. sūnų parvertė ant žolyno, šalia kanalizacijos šulinio. Jos sūnus ant žemės gulėjo ant nugaros, o D. buvo ant sūnaus ir laikė persukęs dešinę pastarojo ranką. Ar sūnui buvo suduoti smūgiai, negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. V. pradėjo šaukti „paleisk, išnarinai man ranką“. Išsilaisvinęs sūnus nubėgo į katilinę. Neužilgo atvyko policijos ekipažas, nes sūnus iškvietė pareigūnus. Sūnus skundėsi, kad skaudą dešinį petį, bet pas medikus iškarto nevyko dėl girtumo. Į priėmimą V. nuvyko sekančią dieną apie pietus. Priėmimo skyriuje sūnui atstatė peties sąnarį, uždėjo įtvarą (1 t., b. l. 150–151).

2022-10-24 apklausos metu liudytoja L. M. papildomai parodė, kad 2022-09-11 ją ištiko insultas. Kiek pamena, vyro gimtadienio vakarą buvo išgėrusi dvi taures šampano, nes jau tada vartojo vaistus. Gimtadienis vyko lauke, pavėsinėje. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo ir atsisėdo prie automobilio vairo dešinėje pusėje, nes automobilis angliškas. Matė, kaip D. N., priėjęs prie sėdinčio V., norėjo pastarąjį ištraukti iš automobilio, berods tempdamas už rankos. Ar V. buvo prisisegęs diržu, nematė. Ji nuėjo į kambarį pakviesti K. Išėjus K. į lauką, išėjo ir ji bei pamatė, kad V. su D. abu voliojosi ant žolės, netoli kanalizacijos šulinėlio, kuris uždengtas metaliniu dangčiu. Ji liepė visiems važiuoti lauk, išskyrus V. Po ligos smulkiai visų įvykio aplinkybių nepamena. Nematė, kad D. ir V. suduotų vienas kitam smūgius (1 t., b. l. 159–160).

2023-02-01 apklausos metu liudytoja L. M. papildomai parodė, kad ji nepamena kada jos sūnus V. su sugyventine K. grįžo iš užsienio į Lietuvą, nes po insulto labai suprastėjo atmintis. Nebepamena ar švenčiant sugyventinio gimtadienį, pavėsinėje V. su tėvu ginčijosi. Taip pat nepamena ar V. ginčijosi pavėsinėje su jaunuoliu, kurį buvo parsivežęs. Pamena, kad buvo atvykusi policija, ir po to namuose liko ji su sugyventiniu bei V. Kurią dieną V. su K. išvažiavo iš jos namų po minėto gimtadienio, nepamena (1 t., b. l. 163–164).

Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra matęs per savo gimtadienį, nukentėjusysis yra jo sūnus, santykiai geri. Gegužės 6 d. vyko jo gimtadienis. Iš pradžių viskas buvo normaliai. Po to, jis nuėjo miegoti ir kas ten vyko, nematė. Ryte sūnus skundėsi, kad labai skauda dešinį petį. Sūnus Anglijoje gyveno 15 metų. Į jo gimtadienį grįžo su drauge. Prieš tai atsiklausė ar gali parsivežti draugų. Jie sutiko. Atvyko keturiese. Gimtadienį šventė pavėsinėje, visi vartojo alkoholį. Sūnus atvažiavo automobiliu. Kad planuoja grįžti visam laikui, sūnus nesakė, ruošėsi vykti atgal. Gimtadienio metu tarp jo ir sūnaus konfliktų nebuvo. Gal V. kiek garsiau pasakė, bet kumščiu stalo nedaužė. Jis eidamas miegoti paliko visus draugiškai sėdinčius. Sūnus su K. gražiai sutaria, nematė, kad pyktųsi. Dabar sūnui labai sunku, net malkų paskaldyti nebegali, skundžiasi, kad petys „plyšta“, kai sunkiau padirba. Kreipėsi į gydytojus, sakė diagnozė visam gyvenimui. Policija į jų namus paskutiniu laiku dažnai atvyksta. Būna, kad žmona su marčia pasikolioja. Yra ir žmona kvietusi policiją, ir K.

Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Joniškio rajono policijos komisariate. Kaltinamojo nepažįsta, pas nukentėjusįjį teko važiuoti kelis kartus pagal iškvietimus. Pamena, kad buvo „A kategorijos“ iškvietimas, reikėjo greitai važiuoti. Ji su kolega E. A. nuvažiavo pirmi, po to, atvyko kitas ekipažas – G. R. ir L. N. Buvo nukentėjusysis, kaltinamasis, nukentėjusiojo sugyventinė ir dar viena mergina. Visi buvo neblaivūs. Akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių nebuvo, ant įvykyje buvusių asmenų akivaizdžių sužalojimų nesimatė, nes būtų kvietę medikus. Ar kas skundėsi, kad kur nors skauda, nepamena, bet jei būtų skundęsi, būtų kvietę medikus. Pretenzijų niekas neturėjo. Pas nukentėjusįjį teko važiuoti ir po nagrinėjamo įvykio. Paskutinį kartą važiavo, kai V. P. sugyventinę išvežė gydytis, o šis, prifotografavęs ginklų, grasino nusižudyti. Nukentėjusiojo draugė turėjo vykti gydytis į Čiurlionio gatvę, bet jie susipyko ir ši, išsikvietusi medikus, išvyko anksčiau. Tada nukentėjusysis nufotografavo šaunamąjį ginklą ir siuntė draugei, kad nusižudys. Ši parodė nuotraukas medikams, o medikai pranešė policijai. Ginklai buvo rasti, bet paaiškėjo, kad jiems leidimo nereikia.

Liudytojas L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o pas nukentėjusįjį vyksta reguliariai į iškvietimus, konfliktinių santykių nėra. Apie įvykį pamena tiek, kad kažką iš (duomenys neskelbtini) kaimo nuvežė į autobusų stotį, nes ten buvo konfliktas. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes niekas pretenzijų neturėjo, atsisakė medikų pagalbos, akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti. Pamena, kad visi buvo labai stipriai girti. Kas iškvietė policiją, nepamena. Kieme buvo daug žmonių, visi neblaivūs, moterys net šliaužiojo dėl girtumo. Ir po to įvykio yra ne kartą tekę vykti pas V. P., nes šis pykstasi su tėvais, buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šaunamojo ginklo laikymo. Policiją iškviečia pats V. P., dažniausiai būdamas neblaivus, tačiau po to paaiškėja, kad pats kaltas, pats būdavo pavojų keliantis asmuo.

Liudytojo G. R. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad dirba Joniškio rajono policijos komisariate, nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta iš darbinių santykių. Pamena, kad paryčiui gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvę, kur vyko incidentas, nes anksčiau nuvykusiam pareigūnų ekipažui baigėsi darbo laikas. Nuvykus paaiškėjo, kad tarp asmenų išgertuvių metu kilo konfliktas. V. P. skundėsi skausmu peties srityje, kurį sukėlė kaltinamasis. D. N. aiškino, kad V. P. sėdo girtas už vairo, o jis neleido važiuoti. Visi buvo neblaivūs. Nukentėjusiajam pasiūlė kreiptis sekančią dieną, išsiblaivėjus. Pašalinius asmenis nuvežė iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, kad vyktų į namus. Išvežė kaltinamąjį su drauge ir nukentėjusiojo draugę. V. P. pageidavo, kad būtų išvežta jo draugė. Akivaizdžių sužalojimų nei ant vieno asmens nesimatė. V. P. pažįsta dar iš kelių vėlesnių iškvietimų.

2022-05-23 policijos pareigūno apklaustas V. P. parodė, kad 2022-05-07 laikotarpiu nuo 01:00 val. iki 01:30 val., (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su D., jis nusprendė užsirakinti automobilyje, kad konfliktas nevyktų toliau. Jam nespėjus užrakinti automobilio durelių, D. puolė jį traukti iš automobilio. Po to, užlaužė ranką ir išnarino petį. Po to, paguldė jį ant žemės ir pradėjo smaugti. Kai jį paleido, jis parėjo į kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Jam padaryta 1500 Eur turtinė žala, nes yra nedraustas ir reikėjo susimokėti už gydymą, be to, negalėjo dirbti ir gauti algos, bei neturtinė žala, nes juto labai didelį skausmą, gydytojas sakė, kad niekada nebegalės ta ranka kelti sunkesnius svorius, galimi pakartotiniai išnirimai. Pageidauja reikšti 150 000,00 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 49–51, 52).

2022-05-07 VšĮ Joniškio ligoninės Medicinos dokumentų išraše nurodyta anamnezė, kad V. P. naktį, apie 1 val., krito ant šulinio, ant dešinio peties, vakar vartojo alkoholį. Atlikus rentgenogramą, nustatytas žastikaulio priekinis išnirimas, kaulų aiškių lūžių požymių, poslinkių nematyti (1 t., b. l. 54).

Policijos registruojamų įvykių registre 2022-05-07, 3 val. 49 min., registruotas V. P. pranešimas, kad į namus atėjo pažįstami, prieš 30 min. įvyko konfliktas, stumdėsi, atsisako išeiti iš kiemo, pranešėjui skauda ranką. GMP atsisakė. Nuvykus, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme rasti neblaivūs K. Z., J. D. ir D. N., kurie paaiškino, kad išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas su namo savininku V. P., asmenys susistumdė. Kadangi svečiai tapo nepageidaujami, kieme laukė atvykstančio juos paimti automobilio. Nepageidaujamiems asmenims, kad nekiltų konfliktas, suteikta socialinė pagalba – pavežti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį (1 t., b. l. 63–65).

2022-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kur įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo (1 t., b. l. 66–71).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2022-05-27, nukentėjusysis V. P. parodė, kad su drauge K. Z. gyvena užsienyje, Linkolne, apie 11 metų. Į Lietuvą su K. grįžo 2022-05-03, vieną dieną praleido pas K. tėvus (duomenys neskelbtini), o gegužės 4 d. atvažiavo pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Tėvo gimtadienį šventė gegužės 6 d. Į gimtadienį iš (duomenys neskelbtini) atsivežė K. draugę J. D. su draugu D. N. Apie 17 val. pradėjo švęsti tėvo gimtadienį, kepė šašlykus, vartojo alkoholį, viskas buvo gražu. Gimtadienį šventė lauke, pavėsinėje. Po kurio laiko jis su tėvu pradėjo kalbėti apie tėvo darbą. Jis siūlė tėvui keisti darbą. Tėvas kaip ir supyko, numojo ranka ir nuėjo miegoti į kambarį, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nuliūdo, kad nepavyko įkalbėti tėvą keisti darbą. D., pamatęs jį nuliūdusį, sakė nekreipti dėmesio ir ragino švęsti toliau. Po kurio laiko, K., J. ir D. rūkant prie pavėsinės, jis nuo stalo ėjo į tualetą. Prie pavėsinės prie jo pristojo D., neleisdamas jam niekur eiti, jie tarpusavyje susistumdė. Nenorėdamas su D. konfliktuoti, iš kišenės išsitraukė automobilio raktelius ir nuėjo į automobilį „Nissan Qashqai“, stovėjusį kieme, apie 15 m atstumu nuo pavėsinės. Jam tik atsisėdus į vairuotojo vietą ir pradėjus daryti vairuotojo pusės dureles, pribėgęs D. jas atidarė, čiupo jį už dešinės rankos, nes automobilis angliškas, ir jėga ištraukė iš automobilio. Tada jis kumščiu sudavė D. Į kurią kūno vietą negali pasakyti, nes buvo tamsu. Po suduoto smūgio, D. čiupo jį už dešinės rankos ir užsuko ją už nugaros. Jis pajuto fizinį skausmą, liepė paleisti, muistėsi, sakė kad jam išsuko ranką. D. jį paleido, stumdamas ant žemės, ir jis griūdamas susitrenkė dešinės rankos petį į kieme esantį kanalizacijos šulinio dangtį. Pajuto didelį fizinį skausmą. Virto ant pilvo. Kai bandė stotis, priėjęs D. ranka iš nugaros pusės apglėbė jį per kaklą ir smaugė, guldė ant žemės. Jam pradėjus šaukti, kad paleistų, D. jį paleido. Jis nuėjo į katilinę ir apie įvykį pranešė policijai. Kad D. jį mušė, galėjo matyti jo mama ir J. K. buvo kambaryje, o tėvas jau miegojo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo įvykio aplinkybes ir pasakė, kad pareiškimo nerašys, nes yra neblaivus. K., J. ir D. pareigūnai išvežė į autobusų stotį. Ryte jis nuvyko į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai įstatė išnarintą petį, uždėjo įtvarą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Po 12 dienų nuvykus pas traumatologą, buvo padaryta išnarinto dešinio peties nuotrauka. Traumatologas pasakė, kad yra nuskeltas peties obuolio kampas, per kurį eina rankos raumenų sausgyslės, bei jos greičiausiai pažeistos. Gydytojas sakė, kad su ta ranka jis negalės sunkiai kelti. Jis Lietuvoje neregistruotas, todėl už gydymo išlaidas turėjo susimokėti. Pareiškimo iš karto nerašė, nes manė, kad išnarintas petys sugis ir viskas bus gerai. Sužinojęs, kad pasekmės skaudžios, nusprendė rašyti pareiškimą. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tą naktį visi daugiau ar mažiau buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jei būtų buvę blaivūs ir D. nebūtų įkyriai lindęs prie jo, jis nebūtų pirmas sudavęs smūgio D. ir šis nebūtų jam išnarinęs peties (1 t., b. l. 77–78).

2022-11-29 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti V. P. parodymai kur ir kaip D. N. jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. P. nurodė, kad 2022-05-06, apie 17 val., pastatė automobilį „Nissan Qashqai“ už 6 m nuo medinės lauko pavėsinės, kurioje su sugyventine K., mama L. M., J. D., D. N. šventė tėvo gimtadienį. Apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas išvengti konfliktiškai ir net agresyviai nusiteikusio D. N., atsisėdo į automobilio vairuotojo sėdynę dešinėje pusėje. Jam nespėjus užsidaryti automobilio durelių, pribėgęs D. N. staiga atidarė plačiau automobilio dureles, čiupo rankomis jam už dešinės rankos dilbio ir ištraukė iš automobilio. Po to, D. N., viena ranka pagriebęs jį už dešinės rankos riešo, traukdamas, nusivedė link pavėsinės už 4,5 m. Stovint ant plytelėmis iškloto tako, jam bandant ištrūkti, D. N. viena ranka jam užsuko ir laužė dešinę ranką už nugaros, o kita ranka jį prilaikė krūtinės srityje pagriebęs už megztinio. Jis muistėsi ir šaukė, kad paleistų, nes skaudėjo užsuktą ir laužiamą ranką. D. N., laikydamas užlaužtą dešinę ranką už nugaros, stumdamas jį parvertė ant žemės veidu į žemę. Griūdamas jis atsitrenkė dešiniu petimi į iškilų metalinio kanalizacijos dangčio kraštą. D. N. jį užgulė visu ūgiu iš nugaros ir, užkišęs dešinę ranką už kaklo, smaugė iki 10 sekundžių. Nustojęs smaugti, D. N. atsistojo ir pasitraukė į šalį. Atsistojęs jis nuėjo į namo vidų ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų (1 t., b. l. 81–89).

2022-05-19 VšĮ Marijampolės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad V. P. diagnozuotas peties sąnario išnirimas ir žastikaulio galvos Hill-Sachs tipo lūžis; pacientui indikuotas MRT tyrimas ir pakartotinė konsultacija. Pacientas nurodė, kad MRT tyrimą nori daryti Didžiojoje Britanijoje (1 t., b. l. 115).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 671/2022(04) nurodyta, kad V. P. vienu trauminiu poveikiu padarytas dešinio peties sąnario išnirimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dešinio žastikaulio lūžio diagnozė nepagrįsta radiologo konsultacijos duomenimis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek grumtynių metu traukiant/sukant ranką, tiek nugriuvus remiantis ranka (1 t., b. l. 116–117).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-27 liudytoja K. Z. parodė, kad su V. P. yra sugyventiniai, abu gyvena užsienyje, Linkolne. Į Lietuvą su V. grįžo 2022-05-03, vieną dieną praleido pas jos tėvus (duomenys neskelbtini), o gegužės 4 d. atvažiavo pas V. tėvus, gyv. (duomenys neskelbtini). Gegužės 6 d. šventė V. tėvo gimtadienį, į kurį iš (duomenys neskelbtini) atsivežė ir jos draugę J. D. su draugu D. N. Apie 17 val. pradėjo švęsti, kepė šašlykus, vartojo alkoholį, viskas buvo gražu. Gimtadienį šventė lauke, pavėsinėje. D., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais kabinėjosi prie V., tačiau šis nekreipė dėmesio, nes yra ramus žmogus. Jai rūkant prie pavėsinės, kažkas pasakė, kad V. ruošiasi važiuoti. Jų automobilis stovėjo kieme užrakintas, rakteliai buvo pas V. Tai išgirdusi, ji nuėjo pažiūrėti ar tikrai V. ruošiasi važiuoti. Pamatė, kad D. jėga traukia V. iš automobilio, paėmęs už kaklo. Ji priėjo iš kairės pusės ir, atidariusi automobilio keleivio priekines dureles, paėmė automobilio raktelius, kurie buvo padėti prie bėgių perjungimo svirties. Po to, nuėjo į kambarį juos padėti. Lauke buvusi V. mama pakvietė ją išeiti į lauką. Išėjusi į lauką pamatė, kad V. susiėmęs už dešinės rankos peties. V. mama sakė, kad D. V. išsuko ranką. Ji to momento nematė, nes buvo kambaryje. Įvykį galėjo matyti jos draugė J., nes tuo metu buvo lauke, ir V. mama. Lauke šviesa nedegė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Tą naktį visi daugiau ar mažiau buvo apsvaigę nuo alkoholio. V. policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, tačiau pareiškimo nerašė, galvojo, kad petys sugis be jokių pasekmių. Ją, J. ir D. policijos pareigūnai nuvežė į autobusų stotį (1 t., b. l. 169–170).

Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-01 liudytoja K. Z. parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį grįžo iš Anglijos su sugyventiniu V. P. gyventi pas jos mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Grįžę ne kartą buvo atvykę ir pas V. tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), pernakvodavo keletą naktų ir vėl grįždavo pas jos mamą į (duomenys neskelbtini). 2022-05-06 nuvyko pas draugę J. ir pastarosios naują draugą D. jos mamos angliško tipo (dešinėje pusėje vairas) automobiliu „Nissan Quashai“. Paėmę J. su D., grįžo į (duomenys neskelbtini) švęsti V. tėvo L. gimtadienį. Švenčiant gimtadienį namų kiemo pavėsinėje, D. dar būdamas blaivus reiškėsi, kad sėdėjęs kalėjime, daug žino. Jai susidarė įvaizdis, kad D. norėjo prieš juos pasirodyti esantis „kietas“. Patikslina, kad D. V. neužgauliojo, nestumdė, nekoliojo ir neprovokavo muštis, tik pasakojo apie save įvairiausius dalykus, nors V. nelabai leidosi su D. į kalbas. Jokio konflikto tarp V. ir D. jų pokalbių metu nepastebėjo. Ji nepastebėjo konflikto ir tarp neblaivių V. bei pastarojo tėvo. Jau po vidurnakčio kažkas jai pasakė, kad neblaivus V. gali išvažiuoti jos mamos automobiliu. Nuėjusi prie automobilio pamatė už vairo sėdintį V., kuris dėl kažko ginčijosi su prie vairuotojų durelių stovinčiu D. Pastarasis lyg buvo paėmęs V. ar tai už pečių, ar už kaklo. Automobilis nebuvo užvestas, užvedimo rakteliai buvo padėti salone, prie rankinio stabdžio svirties. Ji atsidarė keleivio priekines dureles ir, paėmusi automobilio raktelius, nunešė juos į kambarį. Kas vyko tarp V. ir D. prie automobilio, nematė. Netrukus L. M. ją pakvietė iš kambario. Išbėgusi į kiemą pamatė ateinantį V., susiėmusį už dešinio peties. V. dejavo, sakė, kad skauda ir įėjo į namo katilinę. Kokiomis aplinkybėmis V. buvo sužalotas petys, ji nematė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. L. M. pareigūnams pasakė, kad jos draugai J. ir D. yra nepageidaujami. Ar L. M. minėjo, kad ir ji nepageidaujama, tiksliai nepamena. Ji nusprendė nepalikti draugės J. su D. ir išvažiavo kartu. Policijos pareigūnai ją, J. ir D. nuvežė ir paliko (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje. Pradėjus kursuoti autobusams, jie grįžo į (duomenys neskelbtini). Ji susiskambino su savo mama ir susitarė, kad ši su patėviu atvažiuos iš (duomenys neskelbtini) ir parveš J. su D. Ji su J. ir D. sėdo į automobilį, stovėjusį P. kieme, ir laukė keletą valandų, kol atvažiuos mama. Atvažiavus mamai su patėviu, grįžo į (duomenys neskelbtini), nes mama su seniai matyta J. norėjo pasikalbėti. Vakare mama parvežė J. su D. į (duomenys neskelbtini). Važiuodama ji susirašė su V. Pastarasis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ji su mama pastarąjį paėmė bei visi trys grįžo į (duomenys neskelbtini). Ji nei per L. gimtadienį, nei atvykus policijos pareigūnams, nebuvo susipykusi su sugyventiniu V. (1 t., b. l. 175–176).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. P. parodė, kad 2022 m., galėjo būti savaitė ar dvi savaitės iki jo gimtadienio, t. y. gegužės 4 d., jo sūnus V. P. su sugyventine K. grįžo į Lietuvą iš Anglijos. Pastarieji buvo kažkurią dieną, tiksliai nepamena kurią, atvykę jo aplankyti į (duomenys neskelbtini). V. su K. nuolat pas juos negyveno, buvo apsistoję pas K. tėvus (duomenys neskelbtini). Planavo švęsti jo gimtadienį gegužės 6 d. vakare. V. su K. ryte išvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti draugus ir grįžo pas juos pavakare su jam nepažįstamais jaunuoliu bei mergina. Prieš tai V. atsiklausė ar galės atsivežti draugus į jo gimtadienį. Jis neprieštaravo. Jo gimtadienį šventė namo kieme esančioje pavėsinėje. Jis vartojo įvairų alkoholį ir buvo apsvaigęs. Nemažai alkoholio vartojo ir V. su draugu. Jau buvo sutemę, kai jis pastebėjo, kad V. su jaunuoliu dėl kažko apsižodžiavo. Dėl kokios priežasties ir kuris pirmas pradėjo ginčą nepastebėjo. Jis nepamena, kad būtų apsižodžiavęs ar apsipykęs su sūnumi. Pajutęs, kad yra smarkiai apgirtęs, paliko visus pavėsinėje ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Ryte, apie 10 val., iš V. pasakojimo sužinojo, kad naktį įvyko konfliktas tarp V. ir pastarojo draugo. V. skundėsi, kad skauda dešinį petį. Išėjęs į kiemą pastebėjo, kad automobilyje, ant galinės sėdynės, miega jaunuolis ir mergina. Kada ir su kuo minėti asmenys išvažiavo, jis nepastebėjo (1 t., b. l. 183–184).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. D. parodė, kad sutinka duoti parodymus, nors D. N. yra jos sugyventinis. Su K. Z. yra draugės apie 10 metų. 2022 m. gegužės pradžioje, tikslios datos nepamena, susitarė, kad K. atvažiuos pas ją į (duomenys neskelbtini) ir su sugyventiniu D. N. nusiveš į (duomenys neskelbtini). Tą dieną, apie pietus, atvažiavo K. anglišku automobiliu (vairas dešinėje pusėje), kurį vairavo pastarosios sugyventinis V. P. Ji V. matė antrą kartą, o jos sugyventinis D. – pirmą kartą. Pakeliui jiems pasakė, kad važiuoja pas V. tėvus, į tėvo gimtadienį. Ji buvo nustebinta, nes jei būtų žinojusi, kad veš į gimtadienį, būtų nevažiavusi, kadangi tų žmonių nepažįsta. Pas V. tėvus atvažiavo pavakare. Šventė gimtadienį lauko pavėsinėje su šašlykais ir alkoholiu, draugiškai kalbėjosi, šoko. V. su savo tėvu buvo labiausiai apsvaigę nuo išgerto alkoholio. Ji jautėsi lengvai apsvaigusi. V. mama taip pat mažai vartojo alkoholio. D. ir K. buvo vidutiniškai apsvaigę. Pavėsinėje V. dėl kažko susiginčijo su tėvu, apsižodžiavo. K. jai sakė nekreipti dėmesio, nes taip visada vyksta. V. kumščiu pradėjo trankyti į stalą. Žodiniam konfliktui pasibaigus, V. tėvas nuėjo į kambarį miegoti. V. keletą kartų buvo nuėjęs į kambarį, o grįžęs, atsisėdo į automobilį už vairo. Tai pamatęs D., nuėjo prie V. Šis pasakė, kad nori pabūti vienas. Matydama, kad D. kalbasi su V., sėdinčiu prie vairo, ji iš pavėsinės nuėjo į namą. Jai iš paskos atėjo K. ir jos, susėdę ant lovos, kalbėjosi apie 10-15 min. Po to, ji nuėjo į tualetą, o K. išėjo į lauką. Išėjusi iš tualeto, išgirdo lauke triukšmą. Išėjusi į lauką pamatė, kad D. su V. guli ant plytelių, prie pavėsinės, ant šonų, ne veidu vienas į kitą. V. gulėjo maždaug apie puse metro atstumu nuo iškilusio, berods betoninio, kanalizacijos dangčio. Jai matant vaikinai jokių smūgių rankomis vienas kitam nesudavė. Atsistoję, vaikinai nieko nesiaiškino. K. stovėjo prie automobilio galo ir rankose laikė automobilio raktelius. Jai paklausus kas nutiko, D. pasakė, kad V. norėjo išvažiuoti ir mašinos durelėmis sutrenkė jam koją. V. nieko nesakęs nuėjo į kambarį, K. paskui V. Ji su D. liko lauke. Po keliolikos minučių į kiemą išėjo susinervinusi K. Kiek suprato, K. apsipyko su V. Po dar keliolikos minučių atvyko policija. Pareigūnai pareiškė, kad gavo pranešimą, jog ji su D. ir K. yra nepageidaujami ir pasisiūlė nuvežti į stotį. V. jai girdint apie jokius sužalojimus nekalbėjo. Ryte iš autobusų stoties grįžo autobusu atgal į tą kaimą susirinkti savo daiktų. Atvykusi K. mama ją, D. ir K. išvežė namo. D. vis labiau skaudėjo kairės kojos čiurną. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), D. išsikvietė greitąją pagalbą, buvo nuvežtas į Raseinių priėmimo skyrių, kur koją „įdėjo“ į langetę. Po įvykio, važiuojant, paskambinusi V. mama pasakė, kad V. išnarintas petys. K. pasakė, kad V. pareiškimo nerašys ir prašė, kad D. nerašytų pareiškimo dėl kojos (2 t., b. l. 9–10).

2023-01-25 apžiūros protokole aprašytas V. P. telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys, iš kurio matyti, kad V. P. prašo pagalbos išvyti tris svečius. Operatorei pasiteiravus ar buvo muštynės, ar reikalinga greitoji, V. P. atsako, kad truputį skauda ranką, truputį apsistumdė (2 t., b. l. 16–17).

D. N., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-16 parodė, kad pagal jam pareikštą įtarimą kaltės nepripažįsta. 2022 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, jo sugyventinė J. D. susitarė su drauge K., jog pastaroji atvažiuos pas juos į (duomenys neskelbtini) ir visi kartu kur nors nuvažiuos. Tą dieną, maždaug apie pietus, atvažiavo K. anglišku automobiliu (vairas dešinėje pusėje), kurį vairavo K. sugyventinis, kaip vėliau sužinojo V. Jis K. ir pastarosios sugyventinį matė pirmą kartą. Bevažiuojant K. pasakė, kad juos vežasi pas V. tėvus, į tėvo gimtadienį. Pas V. tėvus atvažiavo pavakare. Šventė gimtadienį lauko pavėsinėje su šašlykais ir alkoholiu, draugiškai kalbėjosi. Alkoholį vartojo visi, tačiau K. ir V. mama buvo blaiviausios. Jau sutemus ir apgirtus nuo alkoholio, pavėsinėje V. dėl kažko susiginčijo su tėvu. K. sakė nekreipti dėmesio, nes taip visada vyksta. Žodiniam konfliktui pasibaigus, V. tėvas nuėjo į kambarį miegoti. Po kiek laiko V. atsisėdo už vairo į automobilį, kuriuo jie atvažiavo. Pamatęs, kad V. atsisėdo už vairo ir įsijungė automobilio šviesas, jis priėjo prie automobilio, nes pagalvojęs, kad V., būdamas neblaivus, nori važiuoti. Jis atidarė automobilio dureles ir paklausė V. ką šis daro. V. liepė palikti jį ramybėje. Jam paklausus kur girtas važiuos, V. atsakė, kad nori pasivažinėti. Tada jis bandė ištraukti užvedimo raktelius, bet nepasiekė. Automobilio variklis nebuvo užvestas, tik įjungtos šviesos. Tuomet jis paėmė V. už rūbų ties krūtine ir norėjo ištempti. Pamatęs, kad V. prisisegęs diržu, pašaukė, kad kas nors ateitų padėti. Iš namo išėjusiai K. pasakė, kad V. nori pasivažinėti. Pastaroji, atidariusi automobilio priekines keleivio dureles, V. liepė „nedurniuoti“, bandė nuraminti ir ištraukė variklio užvedimo raktelius. K. sakė palikti V. vieną. V. norėjo užsidaryti dureles ir prispaudė jo kairę koją, padėtą ant durelių slenksčio, kurios jis nespėjo patraukti. Jam suskaudo koją ir jis išvadino V. negražiais žodžiais bei nuėjo prie pavėsinės parūkyti. Kieme daugiau žmonių tuo metu nebuvo. K., pasiėmusi automobilio raktelius, nuėjo į vidų. V., užsidaręs automobilio dureles, liko sėdėti automobilyje. Jam nespėjus parūkyti, prie jo priėjo iš automobilio išlipęs V. ir kažką pasakė. Jis V. atsakė, kad jo nedomina ir tegu eina sau. Jam pasisukus į pavėsinę, V. iš nugaros uždėjo jam ant gerklės per alkūnę sulenktą ranką ir suspaudė gerklę. Jam besisukant iš V. rankos, abu pargriuvo ant takelio, iškloto betoninėmis plytelėmis. Kanalizacijos dangčio toje vietoje jis nematė. V. griuvo ant nugaros, o jis užkrito ant V., ant nugaros. Jis netrukus atsistojo. V. keliantis nuo žemės, iš namo atėjo pastarojo mama ir K., o dar vėliau J. V. mama pasakė, kad jis su J. nebepageidaujami, kad iškvies policiją. V. pasakė, kad skauda nugarą ir nuėjo į kambarį. V. mama jam su J. nebeleido eiti į kambarį. Po dar keliolikos minučių atvyko policija. V. mama pareigūnams pasakė, kad jis su J. nepageidaujami. Policijos pareigūnai jį, J. ir K. nuvežė į autobusų stotį. Kodėl K. taip pat išvežė į stotį, tiksliai nežino, bet suprato, kad pastaroji apsipyko su V. Ryte visi trys grįžo autobusu atgal į tą kaimą susirinkti savo daiktų. Atvykusi K. mama jį, J. ir K. išvežė namo. Jam vis labiau dėl privėrimo durelėmis skaudėjo kairės kojos čiurną. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), išsikvietė greitąją pagalbą. Jį nuvežė į Raseinių priėmimo skyrių ir koją „įdėjo“ į langetę. Sekančią dieną K. parašė J., kad V. sužalotas petys. Jis dėl sumuštos kojos čiurnos pareiškimo policijai nerašė, nes mano, kad V. ją netyčia privėrė durelėmis. Nepripažįsta, kad V. padarė nesunkų sužalojimą, nes V. pats ranka apglėbė jį ties kaklu ir spaudė, po ko, jam bandant išsisukti, abu pargriuvo ant žemės. V. griūdamas galėjo pats susižaloti petį. Jis, patraukęs V. už rūbų ties krūtine, pastarojo peties nesužalojo (2 t., b. l. 52–54).

D. N., papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2022-11-29 nurodė, kad davė išsamius parodymus ir neketina jų keisti. Atsisako dalyvauti akistatoje su V. P., nes nenori pastarojo nei matyti, nei girdėti, kadangi jaučiasi labiau nuo pastarojo nukentėjęs. Vykti į Joniškio r. PK akistatai neturi lėšų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 61).

D. N., papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-08 parodė, kad kaltės nepripažįsta, V. P. dėl nerūpestingumo nesužalojo, neketina keisti parodymų (2 t., b. l. 79).

D. N. atsisakė vykti į parodymų patikrinimą vietoje, motyvuodamas tuo, jog nenori susitikti nei su V. P., nei su pastarojo tėvais, nes šie žmonės dviveidžiai – iš pradžių su juo kalbėjo mandagiai, o po įvykio jį su sugyventine J. D. ir savo būsimą marčią K. išvarė iš kiemo. Be to, neturi lėšų vykti į Joniškio rajoną (2 t., b. l. 66–67).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2022-05-07 4 val. 06 min. V. P. nustatytas 1,99 prom. girtumas, 4 val. 10 min. D. N. nustatytas 2,71 prom. girtumas (3 t., b. l. 15–17).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltės principas iš baudžiamosios teisės eliminuoja objektyvųjį pakaltinimą, t. y. asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėm traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas.

BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne.

BK 16 straipsnis apibrėžia neatsargumo turinį, nustatydamas dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. BK 16 straipsnio 2 dalyje nusikalstamas pasitikėjimas apibūdinamas dviem požymiais: 1) numatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) lengvabūdiškas tikėjimasis tų padarinių išvengti. Nors įstatyme, apibūdinant nusikalstamą pasitikėjimą kaltininko psichinis santykis su daroma veika nėra atskleistas, tačiau iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, jog kaltininkas suvokia, kad veikia rizikingai, nes paprastai pažeidžia kokias nors taisykles, instrukcijas ir pan., kurių privalo laikytis ir kartu numato tokią savo elgesio abstrakčią pavojingų padarinių atsiradimo galimybę. Tai suvokdamas kaltininkas vertina savo veikimo (neveikimo) pavojingumą, supranta, kad toks jo elgesys apskritai gali sukelti BK numatytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Taigi nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebūtų. Jis ne šiaip tikisi sėkmės, kad galbūt padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobūdį, situaciją, kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios būtent jo sukurtoje situacijoje užkirs kelią pavojingiems padariniams. Kaltininko įsitikinimas, kad jo veika, esant tokioms aplinkybėms nesukels pavojingų padarinių, nulemia jo sprendimą vykdyti veiką. Tačiau kaltininkas aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertina neteisingai, lengvabūdiškai ar pervertina, nes jos neužkerta kelio pavojingiems padariniams. Vadinasi, esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas savo veikos pavojingumą suvokia abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma pavojinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju manoma, kad padariniai nekils. BK 16 straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 6 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prasidėjo L. P. gimtadienio šventė, kurioje dalyvavo pats L. P., jo sugyventinė L. M., jų sūnus V. P. (nukentėjusysis) su sugyventine K. Z. ir pastarosios draugė J. D. su sugyventiniu D. N. (kaltinamasis). Šventėje visi vartojo alkoholį, blaivių asmenų nebuvo. Iš paties nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad šventė iš pradžių vyko gražiai, visi draugiškai bendravo, šoko, linksminosi. Vėliau, jau apgirtus, įvyko ginčas tarp V. P. ir pastarojo tėvo L. P., po ko, L. P. nuėjo miegoti ir tolimesnių įvykių nebematė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. P. nurodė, kad eidamas miegoti, visus paliko sėdinčius draugiškai. Kaltinamasis ir liudytoja J. D. nurodė, kad po ginčo su tėvu V. P. buvo supykęs, kumščiu trankė stalą. Pats nukentėjusysis nurodė, kad ginčas su tėvu jį nuliūdino, bet jis kumščiu stalo nedaužė, tik nestipriai „plekštelėjo“ delnu. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ginčas su tėvu neigiamai paveikė nukentėjusiojo nuotaiką. Kaltinamasis nurodė, kad jis kalbino V., siūlė nesinervuoti, išgerti ir pyktis praeis. V. prašė palikti jį vieną, po to, nuėjo į kieme stovėjusį automobilį ir sėdo už vairo, įsijungė automobilio šviesos. Kaltinamasis nurodo, kad iš nukentėjusiojo elgesio suprato, jog šis ruošiasi būdamas neblaivus važiuoti, todėl priėjo prie vairuotojo durelių, jas atidarė ir, suėmęs už drabužių krūtinės srityje, bandė nukentėjusįjį ištraukti iš automobilio, bet pastebėjo, kad šis prisisegęs diržu. Tada pakvietė nukentėjusiojo sugyventinę K., kuri per priekines keleivio dureles paėmė automobilio raktelius. Iš esmės kas vyko toliau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, be jų pačių niekas nematė. Liudytoja apklausta nukentėjusiojo sugyventinė K. Z. nurodė, kad paėmusi automobilio raktelius, nunešė juos į kambarį, o kai vėliau išėjo pašaukta nukentėjusiojo motinos, pamatė V. ateinantį susiėmusį už dešinės rankos peties. Liudytoja apklausta kaltinamojo sugyventinė J. D. nurodė, kad po to, kai K. nunešė automobilio raktelius į kambarį, ji taip pat nuėjo į namą. Kai vėliau išgirdusi triukšmą išėjo į kiemą, V. su D. gulėjo ant žemės, abu ant šono, ne veidu vienas į kitą, jai matant smūgių vienas kitam nesudavė. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo motina L. M. nurodė, kad pamačiusi, jog D. traukia jos sūnų iš automobilio, nuėjo pakviesti K. Kai išėjo iš kambario, pamatė, kad D. su jos sūnumi stumdosi. Po to, D. pargriovė jos sūnų ant žolyno, sūnus griuvo ant nugaros, o D., būdamas ant sūnaus, laikė persukęs V. dešinę ranką. Šie liudytojos parodymai neatitinka nukentėjusiojo duotų parodymų. V. P. nurodė, kad D. jam ranką už nugaros užsuko stovinčiam, po to, jam prašant, paleido stumdamas ir jis griuvo ant pilvo, susimušdamas petį į kanalizacijos šulinio dangtį. Tada D. jį užgulė, iš nugaros apglėbė per kaklą ir smaugė. Kad abu griuvo ant nugaros, nurodė ir kaltinamasis. Tačiau D. N. nurodė, kad nukentėjusiajam iš nugaros uždėjus jam ant kaklo per alkūnę sulenktą ranką ir spaudžiant kaklą, jis panaudojo savigynos veiksmą, užkišo koją ir abu su nukentėjusiuoju virto ant plytelėmis iškloto takelio. Taigi nukentėjusysis, kaltinamasis ir liudytoja L. M. aplinkybes apie tą patį įvykį nurodo skirtingai. Įvertinant tai, darytina išvada, kad liudytoja L. M. matė tik dalį įvykio, be to, atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko nakties metu, neapšviestoje teritorijoje, gerai nematė kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmų ir savaip interpretavo įvykio aplinkybes. Be to, liudytoja L. M., būdama nukentėjusiojo motina, suinteresuota apie įvykį duoti sūnui palankius parodymus. Daugiau asmenų, galėjusių matyti įvykį, nėra. Lyginant nukentėjusiojo ir kaltinamojo viso proceso (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu) metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes matyti, kad kaltinamojo duoti parodymai yra pakankamai nuoseklūs, išskyrus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. N. nurodė, jog automobilis, iš kurio jis bandė ištraukti V. P., buvo neužvestas, tik degė šviesos, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilio variklis buvo užvestas. Kaltinamasis nurodė, kad K., paėmusi iš automobilio raktelius, pasakė palikti V. vieną. Jis nespėjo patraukti ant automobilio durelių slenksčio padėtą koją ir V. durelėmis ją privėrė. Pajutęs skausmą, jis išvadino V. negražiais žodžiais ir nuėjo prie pavėsinės. Jam rūkant, nukentėjusysis priėjo kažką sakė, o po to, iš už nugaros uždėjo jam ant kaklo per alkūnę sulenktą ranką ir suspaudė gerklę. Jis, bandydamas išsivaduoti, panaudojo savigynos veiksmą, užkišo koją ir abu su V. griuvo ant tako plytelių. Tada nukentėjusysis galėjo susitrenkti ranką. Tuo metu atbėgo V. mama, liepė baigti muštis ir pasakė, kad jie nebepageidaujami. Jis V. iš automobilio neištraukė, rankos pastarajam nelaužė ir jo nestūmė. Iš teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausto policijos pareigūno G. R., kuris pagal nukentėjusiojo pranešimą vyko į įvykio vietą, parodymų matyti, kad kaltinamasis nuo pat pradžių aiškino, jog V. P. neblaivus sėdo už automobilio vairo, o jis stengėsi nukentėjusįjį sustabdyti nuo vairavimo. Įvertinant tai, kad D. N. nežinojo, jog iškvieti pareigūnai, tai, kad jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,71 prom.), darytina išvada, kad tai nėra kaltinamojo savo veiksmų pateisinimui sukurta versija. Taigi kaltinamasis priėjo prie už automobilio vairo sėdusio neblaivaus V. P. ir bandė pastarąjį ištraukti iš automobilio ne todėl, kad norėtų šį sužaloti ar pažeminti, bet turėdamas tikslą sulaikyti nuo automobilio vairavimo. Nukentėjusysis patvirtino, kad atrakinus automobilį, užsidega ir automobilio šviesos. Taigi pilnai tikėtina, kad D. N., pamatęs, jog dėl ginčo su tėvu susikrimtęs neblaivus V. P. sėdo už automobilio vairo, užsidegė automobilio šviesos, suprato, kad V. P. ketina kažkur važiuoti.

Vertinant nukentėjusiojo viso proceso metu duotus parodymus matyti, kad V. P. juos nuolat keitė. Iš V. P. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinio matyti, kad V. P. iškvietė į tėvų namus policijos pareigūnus, nurodydamas, jog reikia pagalbos išvyti tris svečius, jog truputį apsistumdė, truputį skauda ranką (2 t., b. l. 16–17). Kad kažkas iš nepageidaujamų svečių būtų prieš jį smurtavęs, neužsiminė nei pranešdamas apie įvykį, nei po to į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Sekančią dieną, nuvykęs į VšĮ Joniškio ligoninės Priėmimo skyrių, V. P. nurodė, kad ant dešinio peties krito ant šulinio (1 t., b. l. 54). Taigi ir išsiblaivėjęs V. P. apie jo atžvilgiu kitų asmenų atliktus kažkokius smurtinius veiksmus neužsiminė. Dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos V. P. į policijos pareigūnus kreipėsi tik 2022-05-23, t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms po įvykio. Taigi tyčią jį sužaloti D. N. veiksmuose nukentėjusysis įžvelgė tik po to, kai iš gydytojų sužinojo apie galimas patirtos traumos pasekmes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2022-05-23) nukentėjusysis nurodė, kad po jo ginčo su tėvu D. N. jam ėmė įkyriai siūlyti išgerti alkoholio, nors jis nenorėjo, neleido jam niekur išeiti iš pavėsinės, todėl jis, norėdamas pabūti vienas, nuėjo į kieme stovėjusį automobilį ir atsisėdo už vairo. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad D. N. neleido jam niekur išeiti iš pavėsinės, apklausų metu nenurodė nei vienas liudytojas. Liudytoja J. D. nurodė, kad prieš įsėsdamas į automobilį, V. P. keletą kartų buvo nuėjęs į namą. Liudytoja K. Z. nurodė, kad jokių konfliktų tarp D. ir V. nepastebėjo, D. V. neužgauliojo, nestumdė, neprovokavo muštis, tik pasakojo apie save įvairius dalykus, nors V. nesileido į kalbas. Liudytoja L. M. taip pat nenurodė, kad kaltinamasis būtų neleidęs jos sūnui išeiti iš pavėsinės, nors skirtingai nei liudytoja K. Z., teigė, kad D. N. po vidurnakčio kabinėjosi prie jos sūnaus, bandė sukelti konfliktą, kvietė muštis. L. M. nurodė, kad sakė V. neiti prie automobilio, tačiau šis atsakė, kad automobilyje pamiegos. Iš pradžių V. P. teigė, kad D. N. čiupo už dešinės rankos ir jėga ištraukė jį iš automobilio. Tada jis kumščiu sudavė D., bet kur pataikė nematė, nes buvo tamsu. Po to, kaltinamasis čiupo jam už dešinės rankos ir užsuko už nugaros. Jis pajuto skausmą, prašė paleisti ir D. jį paleido stumdamas, dėl ko jis griuvo ant žemės ir sutrenkė dešinį petį į kanalizacijos dangtį. Kai jis bandė stotis, kaltinamasis jį iš nugaros apglėbė per kaklą ir smaugė, o pradėjus šaukti, paleido. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis jau nurodė, kad į automobilį atsisėdo, kad išvengti konfliktiškai ir net agresyviai nusiteikusio kaltinamojo. Pribėgęs kaltinamasis čiupo jam už dešinės rankos dilbio, ištraukė jį iš automobilio ir, traukdamas už dešinės rankos riešo, nusivedė 4,5 m link pavėsinės. Tada ant takelio užsuko jam už nugaros ranką ir ją laužė bei, laikydamas užlaužtą ranką, jį pastūmė ir parvertė ant žemės, veidu į žemę. Jis dešiniu petimi atsitrenkė į kanalizacijos šulinio dangtį. Tada D. visu ūgiu jį užgulė iš nugaros ir, užkišęs ranką už kaklo, smaugė. Apie tai, kad pirmas sudavė smūgį D. N., nukentėjusysis parodymų patikrinimo vietoje metu nutylėjo. Teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis jau nurodė, kad gali būti, jog iš automobilio išlipo pats, kad gali būti, kad ir jis pastūmė kaltinamąjį, bandydamas išsivaduoti. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad gerai pamena įvykius, tačiau paklaustas kokius veiksmus pats atliko kaltinamojo atžvilgiu, nurodė neprisimenantis. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti kodėl po įvykio pareikalavo, kad policijos pareigūnai išvežtų ne du, o tris asmenis, tame tarpe ir jo sugyventinę K. Nurodė, kad prieš tai didelio konflikto tarp jo ir sugyventinės nebuvo, tik apsižodžiavo. Nukentėjusiojo sugyventinė K. Z., kuri po įvykio tapo V. P. sužadėtine, apklausiama liudytoja proceso eigoje taip pat keitė parodymus. Apklausiama 2022-05-27 nurodė, kad matė kaip kaltinamasis traukė nukentėjusįjį iš automobilio už kaklo. Apklausiama 2023-02-01 nurodė, kad kaltinamasis traukė nukentėjusįjį iš automobilio už pečių ar kaklo. Su nukentėjusiuoju susipykusi nebuvo, pati savo noru išvažiavo kartu, kai pareigūnai vežė į autobusų stotį J. D. ir D. N. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu K. Z. jau nurodė, kad kaltinamasis tempė nukentėjusįjį iš automobilio už rankos ir už kaklo. Akivaizdžiai matyti, kad liudytojos K. Z. kaip ir liudytojos L. M. apie įvykį duodami parodymai neatitinka nei paties nukentėjusiojo, nei kaltinamojo duotų parodymų, o taip pat yra prieštaringi ir tarpusavyje.

Taigi darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis D. N. ištempė nukentėjusįjį V. P. iš automobilio, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, užsukęs dešinę ranką, pastarajam ją laužė už nugaros ir jį pastūmė, todėl šios aplinkybės šalintinos iš jam pareikštų kaltinimų. Teismas negali remtis vien nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Teismų praktika nustato reikalavimus teismams išsamiai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Atribojant nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 139 straipsnio 1 dalyje, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–224/2009, 2K-7-54-677/2015).

Bylos proceso metu ištirti įrodymai patvirtina, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, L. P. gimtadienio šventės metu, nuo 17 val. iki 2-3 val. nakties, konfliktų ar nesutarimų tarp D. N. ir V. P. nebuvo. Nustatyta, kad po ginčo su savo tėvu nukentėjusysis V. P. prarado gerą nuotaiką, nebenorėjo kartu linksmintis. Kaltinamasis, matydamas nuliūdusį V. P., pagal savo supratimą stengėsi pastarąjį nuraminti, pralinksminti, siūlė išgerti. Kaip matyti, nukentėjusysis tokią D. N. iniciatyvą įvertino kitaip, o būtent – kaip įkyrų lindimą prie jo, jo veiksmų laisvės varžymą. V. P. ir D. N. susitiko pirmą kartą, vienas kito nepažinojo, nežinojo vienas kito charakterio, elgesio alkoholio poveikyje. Kaip teigia nukentėjusysis, jis, norėdamas pabūti vienas, sugalvojo užsirakinti kieme stovėjusiame automobilyje ir sėdo į vairuotojo sėdynę. Atrakinus automobilį, užsidegė jo šviesos. Tai pamatęs kaltinamasis, V. P. veiksmus įvertino kaip ketinimą esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę ir iš pradžių ragino V. P. išlipti iš automobilio, po to, suėmęs už drabužių krūtinės srityje, bandė ištraukti iš automobilio, bet pamatęs, kad šis prisisegęs diržu, pakvietė nukentėjusiojo sugyventinę, kuri iš automobilio paėmė užvedimo raktelius ir nuėjo į kambarį. Kaltinamojo sugyventinė J. D. nuėjo K. Z. iš paskos. Teismo vertinimu, jei kaltinamasis būtų nusiteikęs agresyviai, būtų smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, judviejų sugyventinės nebūtų ramiai nuėję į namus ir juos palikę konfliktuojančius. Šios aplinkybės patvirtina, kad iš kaltinamojo pusės nebuvo nedraugiškų ar nusikalstamų ketinimų, jis tik stengėsi neleisti V. P., kuris buvo neblaivus, vairuoti automobilį. Bet kuriuo atveju nukentėjusysis nenurodo, kad D. N., tempdamas jį iš automobilio, būtų sukėlęs fizinį skausmą ar išnarinęs petį. Įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad ne kaltinamasis, o būtent nukentėjusysis šventės metu buvo konfliktiškas: susiginčijo su savo tėvu, susipyko su savo sugyventine ir netgi pareikalavo policijos pareigūnų pastarąją pašalinti iš namų kaip nepageidaujamą kartu su kaltinamuoju ir pastarojo drauge. Nors K. Z. tai neigia, bet šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai. Nukentėjusysis, 2022-05-27 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pirmas sudavė D. N. smūgį, kad jei būtų buvę blaivūs ir D. N. nebūtų įkyriai prie jo lindęs, jis nebūtų pirmas sudavęs smūgio ir pastarasis nebūtų jam išnarinęs peties (1 t., b. l. 78). Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad nukentėjusysis, pirmas suduodamas smūgį kaltinamajam, galėjo numatyti fizinio kontakto panaudojimo galimybę iš kaltinamojo pusės. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad V. P. iš nugaros uždėjus jam ant kaklo sulenktą ranką, jis užkišo koją ir atliko veiksmą, kurį buvo išmokęs, kai mokėsi savigynos. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo galimybę veikti sąmoningai ir adekvačiai koordinuoti savo veiksmus bei juos vertinti, reikia atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Nukentėjusiajam po įvykio nustatytas 1,99 promilės girtumas, o kaltinamajam – net 2,71 promilės girtumas. Tai tik patvirtina, kad nei vienas, nei kitas negalėjo adekvačiai kontroliuoti savo judesių tikslumo ir atliekamų veiksmų stiprumo. Visa nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvykio tarpusavio santykių chronologija patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo sąmoningų ar tyčinių užmačių sužaloti nukentėjusįjį. Kaltinamojo veiksmas turi būti vertinamas kaip neatsargus, t. y. kaip nusikalstamas nerūpestingumas atliekant kontaktinį veiksmą, nenumatant, kad gali kilti baudžiamojo įstatymo nustatyti padariniai, ir jų nesiekiant, tačiau pagal veiksmo mechanizmą galint ir turint tai numatyti. D. N., atlikdamas išmoktą savigynos veiksmą, nesuvokė, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ir dėl to nenumatė, kad jo veika gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tačiau, tokį veiksmą atlikdamas ne pirmą kartą (nurodė, kad mokėsi savigynos), D. N. turėjo numatyti savo veiksmo padarinius, nes žinojo, kad jam „užkišus“ koją, V. P. grius ant betoninėmis plytelėmis iškloto tako ir gali susižaloti. Remiantis išdėstytais argumentais, teismo nuomone, D. N. veiksmai kvalifikuotini pagal 139 straipsnio 1 dalį. Teismo išvada, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas būtent kaltinamojo nurodytu veiksmu patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. P. vienu trauminiu poveikiu padarytas dešinio peties sąnario išnirimas; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek grumtynių metu traukiant/sukant ranką, tiek nugriuvus remiantis ranka (1 t., b. l. 116–117). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. N., atsistojęs nuo žemės daugiau nebeatliko jokių teisei priešingų veiksmų, nerodė jokio agresyvumo, ramiai laukė kieme. Ir nukentėjusiojo iškvieti policijos pareigūnai nenurodė, kad D. N. būtų buvęs agresyvus, netinkamai elgęsis.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodytu, kad D. N. 2022 m. gegužės 7 d., apie 03.49 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu pargriovė V. P., ko rezultate V. P. atsitrenkė petimi į metalinį kanalizacijos šulinio dangtį ir tokiu būdu dėl nusikalstamo nerūpestingumo nukentėjusiajam V. P. padarė dešinio peties sąnario išnirimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo atstovės pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam padarė dešinio peties sąnario išnirimą su sąnario pažeidimais ir sausgyslės plyšimu neinkriminuotini, nes nėra surinkta įrodymų, kad sąnario pažeidimai ir sausgyslės plyšimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo padaryta veika.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad baigus įrodymų tyrimą, kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta dėl neatsargumo sužalojęs V. P. ir gailisi. Ši asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021). D. N. nuo pat tyrimo pradžios pripažino panaudojęs kontaktinį veiksmą prieš nukentėjusįjį ir jį pargriovęs, bet iš pradžių tai vertino kaip savigyną.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 139 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – D. N. neteistas (2 t., b. l. 22–23; 3 t., b. l. 11–12), penkerių metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (2 t., b. l. 25–26; 3 t., b. l. 9–10), nuo 2022-08-16 nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 37). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies dydžio vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes BK 54, 61 straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 82–84), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas – CD su BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį dėl 1500,00 Eur turtinės ir 150 000,00 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 52). Bylą perdavus teismui, nukentėjusiajam buvo pasiūlyta iki įrodymų tyrimo pradžios pateikti civilinio ieškinio pareiškimą, atitinkantį CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus (2 t., b. l. 121). Teisme pareikšdamas civilinį ieškinį, nukentėjusysis jį sumažino daugiau nei šešis kartus, iki 23 066,62 Eur sumos (13 066,62 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės) (2 t., b. l. 134–136). V. P. taip pat prašo priteisti jam iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo bei 847,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 134–136). Ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos grindžiami tuo, kad V. P. už įtvarą sumokėjo 28,60 Eur (2 t., b. l. 141), už kurą – 38,02 Eur (2 t., b. l. 142), dėl negautų darbo pajamų už laikotarpį nuo 2022-05-07 iki 2023-03-06 (10 mėnesių) patyrė 13 000,00 Eur žalą. Ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos grindžiami tuo, kad nukentėjusysis V. P. dėl kaltinamojo D. N. smurtinių veiksmų patyrė skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Nukentėjusysis ieškinyje nurodo, kad kaltinamasis jį užsipuolė be jokios priežasties, kad iki šiol jaučia sužaloto peties skausmus, nėra atsistatęs dešinės rankos darbingumas, negali jos pilnai pakelti, užtirpsta rankos pirštai, neatmetama, kad bus reikalinga operacija. Nukentėjusysis teigia, kad dėl patirto sužalojimo nebegalėjo grįžti į darbą Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu dirba už perpus mažesnį atlyginimą, negali gauti geriau apmokamo darbo, nes negali pilnavertiškai dirbti dešine ranka. Iš prie ieškinio pridėtos Darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad V. P. nuo 2022-08-03 registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 137), 2023-03-06 pradėjo dirbti UAB „B. A.“ gamybos darbuotoju (2 t., b. l. 138–139). UAB „A. L.“ paciento V. P. 2022-08-30 radiologinio tyrimo vertinime pateikta išvada: Hill-Sachas deformacija. Bankart`o pažeidimas. M. SSP sausgyslės smulkus, išilginis intersticinis plyšimas/delaminacija. Laterlainėje srityje siauras subakromialinis tarpas. Skysčio pėdsakai sąnaryje (2 t., b. l. 143). UAB „A. L.“ paciento V. P. 2023-08-30 radiologinio tyrimo vertinime pateikta išvada: M. supraspinatus sausgyslės nežymi tendinozė, smulki delaminacija. Žastikaulio galvos sena Hill-Sachs defomacija. Sąnarinės lūpos priekinio apatinio krašto potrauminiai pakitimai (3 t., b. l. 18). Nukentėjusysis teismui pateikė darbo sutarties kopiją ir jos vertimą iš anglų kalbos (2 t., b. l. 151–158), iš kurių matyti, kad V. P. 2019-08-05 pradėjo dirbti krautuvo darbuotoju/ sandėlio darbininku. Nukentėjusiojo atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti iš kaltinamojo ir darbo sutarties vertimo išlaidas – 64,00 Eur (2 t., b. l. 159).

Pagrįsdamas negautas pajamas per nedarbingumo laikotarpį, nukentėjusysis pateikė teismui tik darbo sutarties kopiją ir jos vertimą iš anglų kalbos (2 t., b. l. 151–158), iš kurios matyti, kad V. P. 2019-08-05 pradėjo dirbti krautuvo darbuotoju/ sandėlio darbininku (t. 2, b. l. 30, 33, 34, 35), tačiau šis dokumentas neįrodo, kad nukentėjusysis 2022-05-07, t. y. sužalojimo metu, dar dirbo pagal minėtą sutartį ir gavo civiliniame ieškinyje nurodomas 1300 Eur per mėnesį pajamas. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nepamena kada jį atleido iš darbo, apie atleidimą gavo pranešimą elektroniniu paštu. Teismas siūlė nukentėjusiajam pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nukentėjusysis be jau minėto 2019-08-05 darbo sutarties kopijos vertimo teismui nepateikė jokių įrodymų apie nusikalstamos veikos padarymo metu turėtus darbo santykius ir gautą darbo užmokesčio dydį, todėl nukentėjusiojo reikalavimas dėl 13 000,00 Eur negautų pajamų laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas. Kadangi nukentėjusiojo pateikta darbo sutartis neįrodo jo reiškiamo reikalavimo, nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti ir jos vertimo iš anglų kalbos išlaidų. Iš 2022-05-07 pinigų priėmimo kvito matyti, kad V. P. už įtvarą sumokėjo 28,60 Eur (t. 2 b. l. 141), taip pat nurodo, kad patyrė 38,02 Eur išlaidas kurui ir pateikė 2022-05-23 „V.“ degalinės kvitą. Nors iš pateikto kvito neįmanoma identifikuoti, kad pagal jį už kurą sumokėjo būtent nukentėjusysis, tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad V. P. vyko į gydymo įstaigas ir neabejotinai patyrė kelionės išlaidas. Taigi nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 66,62 Eur (28,60 + 38,02 = 66,62).

Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo priežastį ir jo kilimo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę (neatsargumą), sužalojimų pobūdį, pavojingumą, liekamąsias pasekmes, į kaltinamojo neatsargiu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, į abiejų turtinę padėtį bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose. Nukentėjusysis V. P. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, tačiau prašoma priteisti neturtinė žala teismo nuomone yra per didelė. Byloje nustatyta, kad dėl kilusio konflikto kaltas ir pats nukentėjusysis, savo elgesiu išprovokavęs nukentėjusįjį atlikti jo atžvilgiu veiksmus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis teigia, kad dėl patirto sužalojimo ilgai buvo nedarbingas, iki šiol kenčia skausmus, negali dirbti sunkaus darbo, pasekmės liks visam gyvenimui, tačiau iš prie civilinio ieškinio pateikto 2022-11-28 gydytojo B. Č. išrašo matyti, kad V. P. dešinio peties judesiai aktyvūs, nedaug apriboti, nedaug skausmingi, rankų jėga normali, parezių nėra (2 t., b. l. 144). Nukentėjusysis 2023-03-06 pradėjo dirbti UAB „B. A.“ gamybos darbuotoju (2 t., b. l. 138–139). Kaltinamasis yra nedirbantis, bet sveikas, jauno amžiaus, todėl gali įsidarbinti ir gauti pajamas. Atsižvelgus į išdėstytą, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir suma mažintina iki 2000,00 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo atstovė advokatė D. Balčiūnienė taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš teismui pateiktos 2022-05-27 PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito matyti, jog V. P. už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatei sumokėjo 847,00 Eur (2 t., b. l. 145). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jis pagrįstai kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, siekdamas turėti kvalifikuotą atstovą, kad būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Prašomos priteisti V. P. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokatės ruoštus dokumentus, nelaikytinos per didelėmis ir priteistinos iš D. N.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Kaltinamajam D. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

CD su BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. N., gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 66,62 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 62 ct) turtinės ir 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos visiško įvykdymo.

Priteisti iš kaltinamojo D. N., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė