Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1089-445/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
1-1089-445/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1089-445/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38490-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1;1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.2.5.4.1.;2.12.1.3.;2.12.1.4.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

R. Č., g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas 2015-06-04 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 str. 2 d. (2 epizodai) 8 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį, bausmę atlikęs 2016-03-14, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. grąsino nužudyti žmogų, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.26 promilių girtumas), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, pagriebęs peilį, laikydamas peilį rankoje, pagrasino kartu gyvenančiam savo tėvui V. Č. šį nužudyti, sakydamas žodžius: „ ateik čia, k…, aš tave papjausiu“, dėl to nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas R. Č. pagrįstas šiais įrodymais:

Įtariamojo R. Č. parodymais, kad 2018-08-10 vakare su draugais gėrė alkoholinius gėrimus, apie 18 val. jį parvežė į namus. Jis gyvena kartu su tėvu viename name, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tėvas V. Č.. Jis nuėjo miegoti, su tėvu jokio konflikto nebuvo. Namuose buvo tik jis ir tėvas. Po 22 val. jį pažadino policijos pareigūnai, kurie paklausė, kodėl jis prieš tėvą su peiliu šokinėjo. Nesuprato, dėl ko viskas vyksta, prie ko čia ta policija. Jį sulaikę pristatė į Varėnos policijos komisariatą. Ankščiau buvo atvejis, kai neva jis tėvo atžvilgiu smurtavo, buvo iškelta byla, tada jie susitaikė. (b. l. 84-87)

Įtariamojo R. Č. papildomais parodymais, kad 2018-08-10 įvykio, buvusio namuose tarp jo ir tėvo V. Č., aplinkybių gerai neprisimena, nes tą vakarą jis buvo daug vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis neatmeta galimybės, kad, būdamas neblaivus, peiliu galėjo savo tėvui pagrasinti šį nužudyti, tačiau tikrai to nebūtų padaręs. Ant savo tėvo jis jokio piktumo nelaiko, tiesiog buvo pergėręs alkoholio. Tėvui jis pagrasino žodžiu, tačiau realiai šio būtų nežalojęs ar nežudęs. Galbūt ir galėjo peiliu tėvui pagrasinti, tačiau visko neprisimena. Jis prisimena tik tiek, kad jį pažadino policijos pareigūnai ir klausė, kodėl jis peiliu grasino tėvui. Policijos pareigūnams jis neprisipažino, peiliu grasinęs savo tėvui, nes bijojo atsakomybės, nenori sėsti į kalėjimą. Policijos pareigūnai jam nustatė sunkų girtumą ir išvežė į policijos komisariatą, jį sulaikė. Kitą dieną apklausos metu jis taip pat neigė grasinęs savo tėvui. Šiuo metu jis tėvo atsiprašė, tėvas jam atleido, jie susitaikė, daugiau tai nepasikartos. Šiuo metu jis nevartoja alkoholinių gėrimų ir jo santykiai su tėvu geri. (b. l. 97-99)

Įtariamojo R. Č. parodymais, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., kaltę jis pripažįsta visiškai, prisipažįsta įvykio dieną, būdamas neblaivus, peiliu grasinęs savo tėvui V. Č. šį nužudyti. Kodėl jis taip pasielgė, negali paaiškinti, buvo neblaivus. Jis labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Įvykio aplinkybių jis gerai neprisimena. Jis pasižada ateityje daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. (b. l. 104-105)

Nukentėjusiojo V. Č. parodymais, kad 2018-08-10 apie 22 val. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte žiūrėjo televizorių. Tuo metu į namus grįžo sūnus R. Č., kuris pašaukė jį ateiti į virtuvę. Kai jis atėjo į virtuvę, sūnus R. Č. atsidarė stalo stačių , išsitraukęs peilį, ėmė šaukti: „Ateik čia , k... aš vis tiek tave papjausiu!“ ir pradėjo artintis prie jo, laikydamas rankoje peilį. Tai pamatęs, jis labai išsigando, išbėgo iš namų ir nubėgo iki tilto per Merkį, esančio apie 800 m atstumu nuo namų. Ar sūnus vijosi, nematė. Atbėgęs prie tilto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, ten ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Kai kartu su policijos pareigūnais grįžo į namus, sūnus kambaryje jau miegojo. Jis įvykio metu sužalojimų nepatyrė, nes sūnus jam nesudavė, tačiau patyrė psichologinį smurtą, labai išsigando sūnaus grasinimų. Sūnus girtas yra neprognozuojamas, agresyvus, todėl jo labai bijo. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą.( b. l. 8)

Nukentėjusiojo V. Č. papildomais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo dukrai priklausančiame dviejų aukštų name. Kartu su juo gyvena ir sūnus R. Č.. Sūnus, būdamas neblaivus, būna agresyvus.2018 m. rugpjūčio 10 d. vakare jis buvo namuose, buvo išgėręs šiek tiek degtinės, tačiau nesijautė neblaivus. Namuose, antrajame namo aukšte kambaryje žiūrėjo televizorių. Apie 22 val. išgirdo sūnaus žodžius: "Ateik čia!", suprato, kad sūnus neblaivus ir kvietė jį pakeltu tonu, kad ateitų. Laiptais nulipo į pirmąjį aukštą ir nuėjo į virtuvę. Stovėdamas prie virtuvės durų pamatė, kad sūnus R. atidarė virtuvinio stalo stalčių, iš kurio išsitraukė peilį ir laikydamas rankoje, atsisukęs pasakė: "ateik čia, k..., aš tave papjausiu!". Sūnus nuo jo tuo metu stovėjo apie 3 metrų atstumu. Labai išsigando ir nieko nelaukęs, basas išbėgo per duris į kiemą , bėgo nuo namų neatsisukdamas, bijojo, kad sūnus jo nesivytų su peiliu. Nubėgęs nuo namų apie 800 metrų prie Merkio upės tilto ir įsitikinęs, kad sūnus jo nesiveja, paskambino trumpuoju telefonu Nr. 112 ir pranešė, kur yra, kad sūnus prieš jį buvo išsitraukęs peilį. Po kokio pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, tada jis kartu su jais grįžo į namus. Namuose sūnus R. jau miegojo. Policijos pareigūnai R. prižadino, sūnus neigė peiliu jam grasinęs. Policijos pareigūnai išsivežė peilį, kuriuo sūnus jam grasino. Peilio rankena buvo rusvos ar rausvos spalvos. Sūnaus elgesys įvykio dieną labai išsigąsdino, bijojo, kad jo nenužudytų. Dėl kokių priežasčių sūnus jį pagrasino nužudyti, nežino. Sūnus įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. (b. l. 31-33)

Liudytojo M. D. parodymais, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugpjūčio 10 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J. K.. Apie 22 val. 20 min. iš bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad (duomenys neskelbtini)neblaivus sūnus grąsino savo tėvui peiliu. (duomenys neskelbtini), prie tilto, vedančio per Merkio upę, juos pasitiko pranešėjas V. Č., buvo matyti, kad šis išsigandęs, drebėjo, buvo basas. Paklausus, kas nutiko, V. Č. pasakė, kad į namus grįžęs neblaivus sūnus R. Č. pradėjo šūkauti, rėkauti, šaukė, kad jis ateitų į virtuvę. Jis nuėjo į virtuvę, o sūnus iš stalčiaus išsitraukė peilį ir eidamas link jo, jam grasino, sakydamas: "aš tave užmušiu, papjausiu!". Išsigandęs sūnaus išbėgo iš namo ir bėgo link tilto, vedančio per Merkio upę, tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir laukė policijos pareigūnų, nes bijojo grįžti į namus, kad sūnus jo nepapjautų. Pasak nukentėjusiojo, sūnus būdamas neblaivus tampa agresyviu ir jo atžvilgiu dažnai smurtauja. Ant V. Č. sužalojimų nesimatė, tik šis buvo labai išsigandęs, kalbėdamas drebėjo. Pranešėjui buvo nustatytas lengvas girtumas. Su nukentėjusiuoju V. Č. jie nuvyko į šio namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose neblaivus miegojo R. Č., kuriam buvo nustatytas sunkus girtumas. R. Č. neigė peiliu grasinęs savo tėvui V. Č.. Nukentėjusysis V. Č. parodė peilį, kuriuo sūnus grasino jį nužudyti. Peilis įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas. R. Č. jie sulaikė ir pristatė į Varėnos rajono policijos komisariatą. (b. l. 41-43).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2018-08-10 protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas V. Č. paaiškino, jog 2018-08-10 apie 22.20 val. jam namuose (duomenys neskelbtini), grasino susidorojimu sūnus R. Č.. Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje rastas ant stalo ir paimtas peilis. V. Č. buvo išsigandęs , susijaudinęs, sakė, kad bijo savo sūnaus, alkotesteriu 2018-08-10 23.11 val. jam nustatytas 1,25 promilės girtumas, o R. Č. 23.01 val. alkotesteriu nustatytas 3,26 promilių girtumas. (b. l. 7-20)

2018-08-10 22:20:30 val. V. Č. pranešimo garso įrašas, kurį pateikė bendrasis pagalbos centras. (b. l. 47-51)

Daikto apžiūros protokolas , kai 2018-08-13 buvo apžiūrėtas peilis, kuris buvo paimtas 2018-08-10 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimtinas teismo baudžiamasis įsakymas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti: 1) kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas; 2) kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų; 3) kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Šioje byloje nustatyta, kad konfliktai tarp kaltinamojo R. Č. ir jo tėvo V. Č. vykdavo ir anksčiau. 2015-06-04 teismo baudžiamuoju įsakymu R. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2014-04-13 namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam V. Č. į veidą. Taip pat, kad jis 2015-04-28 lauko virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, diržu sudavė nukentėjusiajam V. Č. ir veikos kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d.

Vertinant aplinkybes dėl kaltinamojo R. Č. apsvaigimo laipsnio, tai matyti, kad kuo jis labiau apsvaigęs buvo nuo alkoholio, kuo buvo nustatytas didesnis girtumas, tuo jo veika pavojingesnė, kadangi panaudoja daiktus, pritaikytus asmeniui labiau žaloti. Taip 2014-04-13 nusikalstamos veikos padarymo metu R. Č. buvo nustatytas vidutinio laipsnio girtumas (1.97 promilių girtumas) ir smurtavo prieš tėvą tik rankomis. 2015-04-28 nusikalstamos veikos padarymo metu R. Č. buvo nustatytas sunkus girtumas (3.85 promilių girtumas) ir smurtavo prieš tėvą diržu. Nagrinėjamu atveju 2018-08-10 kaltinamajam R. Č. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3.26 promilių girtumas), o grąsinimas nužudyti nukentėjusįjį padarytas laikant rankoje peilį.

Dėl kaltinamojo elgesio teisingo supratimo nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis R. Č., būdamas sunkiame girtumo laispnyje, anksčiau smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir dėl būdamas nuteistas, pakvietė nukentėjusįjį V.Č. ateiti į tą kambarį, kuriame buvo kaltinamasis, o jam atėjus, atsidarė stale stalinę (įstumiamą dėžę), paėmė peilį ir būdamas apie trijų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo pradėjo šaukti:“ateik čia, k...a, aš tave papjausiu“.

Dėl tiriamoje situacijoje pakankamo pagrindo bijoti kaltinamojo R. Č. ketinimų nustatyta, kad V. Č. jau anksčiau buvo nukentėjęs nuo kaltinamojo tyčinių, smurtinių veiksmų. Kaltinamasis nurodė, kad dėl apsvaigimo alkoholiu laipsnio negali tiksliai prisiminti ir nurodyti aplinkybių, kodėl jis taip elgesi. Kaltinamojo R. Č. aiškinimai, kad jis tėvo realiai būtų nežalojęs ar nežudęs yra tik subjektyvūs jo aiškinimai, ir šie aiškinimai buvo pateikti jam jau išsiblaivius (2018-09-12 13.17 val.). Nagrinėjamas įvykis buvo 2018-08-10 22.20 val., o apklausiamas įtariamuoju 2018-08-11 18.15 val. R. Č. neigė bet kokio konflikto su tėvu buvimą, nesuprato dėl ko viskas vyksta, prie ko čia policija ir teigė, kad išgėręs tėvas neprognozuojamas, be reikalo iškvietė policiją. Tokie kaltinamojo R. Č. aiškinimai realiai paneigiami ne tik nukentėjusiojo V. Č. paaiškinimais policijos pareigūnams M. D., J. K. įvykio vietoje, bet ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu telefoniniu pranešimu (garso įrašu), iš kurio galima spręsti ir daryti išvadą, kad V. Č. buvo išsigandęs dėl sūnaus R. Č. elgesio 2018-08-10 22.20 val. Garso įraše girdėti, kaip V. Č. sako, kad nežino kur toliau bėgti, dar dairosi ar nesiveja, stovi prie Merkio upės tilto ir čia lauks policijos pareigūnų.

Kaltinamasis R. Č. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o nukentėjusysis V. Č. – (duomenys neskelbtini), taigi amžiaus skirtumas yra virš 30 metų. Kaltinamasis paima į rankas 24 cm ilgio peilį, kurio geležties ilgis 14 cm, kai peilio smaigalys ir ašmenys yra aštrūs. Pagal buvusią situaciją nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti kaltinamojo, nes anksčiau smurtavęs prieš nukentėjusįjį, be jokio pagrindo pašaukė prieiti arčiau kaltinamojo, per tam tikrą laiko tarpą iš stalinės paėmė peilį į ranką ir tada pasakė, ką darys (ateik arčiau, ..., tave papjausiu).

Kad kaltinamasis R. Č. iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį galima daryti pagrįstą išvadą dėl to, kad be jokio reikalo ar pagrindo pakviečia nukentėjusįjį prieiti prie jo arčiau, pirmiausia susiranda ir į rankas paima peilį, o jau po to į savo tėvą, su kuriuo kartu gyvena viename name, kreipiasi keiksmažodžiu (k...a). Pats kaltinamasis nenurodo, kad pokštavo ar netyčia jam išsprūdo žodžiai. Nukentėjusysis nurodo, kad nebuvo jokio konflikto, jokių nesutarimų, o tik sekė konkretūs kaltinamojo veiksmai.

Kaltinamojo R. Č. veiksmai pasireiškė tyčia. Tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia patvirtina kaltinamojo veiksmų apimtis ir intensyvumas, o būtent jis pasikviečia nukentėjusįjį ateiti į kaltinamajam pageidaujamą vietą, atėjus nukentėjusiajam ir eant vienoje namo patalpoje susiranda ir paimta į ranką peilį iš stalinės, ir tik laikydamas rankoje peilį, pasako savo tikslą dėl ko jis pasikvietė nukentėjusįjį (“ateik čia, k...a, aš tave papjausiu“). Nurodytus žodžius nukentėjusiajam išsako taip (savo tėvą įvardija bjauriu keiksmažodžiu), kad nukentėjusysis patikėjo jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti (kaltinamasis įtūžęs, pasiėmęs įrankį ir kalba apie jo panaudojimą, apie tai kokį tikslą turi. Kaltinamasis norėjo tokios būsenos, kadangi pats ją sukėlė, prieš tai nebuvo jokio konflikto, jokio pagrindo veikti prieš tėvą, tuo labiau siekti nurodomo tikslo („ ... tave papjausiu“).

Kaltinamojo R. Č. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Nukentėjusiajam V. Č. 2018-09-19 išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.( b. l. 109). Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam paskirti baumę - 1 metus 3 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti BK 64-1 str. , bausmės dydį sumažinti 1/3 dalimi iki 10 mėn. laisvės apribojimo. Skirti BK 72-2 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėn.( b. l. 106).

Kaltinamasis su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinko ( b. l. 108). Skiriant bausmę, t.y. parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, teismas nėra saistomas prokurorės pasiūlyta skirti bausmės rūšimi ar jos dydžiu.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina konstatuoti, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis R. Č. tik teigia, kad gali būti, kad jis tėvui pagrąsino, bet įvykio aplinkybių neprisimena. O toliau jau duoda parodymus, kad pagrąsino tik žodžiu, bet realiai to nebūtų daręs – nebūtų žalojęs ar žudęs. Policijos pareigūnams neprisipažino peiliu grąsinęs tėvui, nes bijojo atsakomybės. Iš to daroma išvada, kad kaltinamasis manipuliuoja parodymais taip, kaip jam naudinga, o ne pripažįsta padaręs nusikalstamus veiksmus ir dėl to nuoširdžiai nesigaili. Kaltinamasis savo parodymais siekia tik sau naudos, o ne atgailauja dėl savo nusikalstamų veiksmų padarymo. Nesant kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo nuoširdus gailestis yra tik savo paties atžvilgiu sulaukti kuo mažesnės atsakomybės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.).

Kaltinamojo apsvaigimo būsena įtakojo jo elgesį, įtakojo veiksmų atlikimui ir šios nusikalstamos veikos padarymui. Pats kaltinamasis atsidūrė tokioje apsvaigimo būsenoje, nesaikingai vartodamas alkoholį. Kaltinamasis pripažįsta, kad nusikalstamai galėjo pasielgti dėl girtumo.

Kaltinamasis praeityje teistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo tėvui V. Č., teistumas neišnykęs. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad jis vykdo individualią veiklą, bet jokių duomenų apie šios veiklos vykdymą nėra. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose yra numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis R. Č. anksčiau buvo baustas laisvės apribojimo bausme, be to buvo teistas dėl smurto prieš tą patį nukentėjusįjį, tačiau šios bausmės taikymas tinkamai neįtakojo kaltinamojo, kad ateityje jis nedarytų analogiškų nusikalstamų veikų, todėl jam turi būti parinkta ir paskirta griežtesnė bausmės rūšis, numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajam R. Č. parinktina ir skirtina bausmės rūšimi jis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

Kaltinamajam R. Č. parinktina ir skirtina arešto bausmė. Kaltinamojo vykdoma individuali veikla nėra svarbesnis interesas už viešąjį, visuomenės interesą užkardyti kelią nusikalstamų veikų darymui ateityje. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, todėl ir kylančias neigiamas pasekmes pats turi prisiimti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, sunaikintinas (BPK 94 str.1 d.4 p.)

Kaltinamasis R. Č. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu nuo 2018-08-10 iki 2018-08-11. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

BK 64¹ str. nuostatos numato, kad kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltės nepripažino ir tokios aplinkybės byloje nustatytos bei aprašytos nagrinėjant lengvinančių aplinkybių buvimą/nebuvimą.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi 1 p., 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam šešiasdešimties (60) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti R. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (viso dvi arešto paros).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Č. bausmės atlikimo pradžios.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį – sunaikinti, kaip menkavertį daiktą (saugomas Alytaus AVPK Varėnos rajono PK, pakuotė 503060).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Dalis Žilionis