Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00085-349-2008-59

2008 m. kovo 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Priteista solidariai iš G. K. ir M. T. A. I. 700 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas M. T. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 16 d., apie 16 val. kartu su M. T. suradę A. I. automobilį ,,Renault 19”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Panevėžyje, prie Kranto g. namo Nr. 25, M. T. šalinant kliūtis nusikaltimo padarymui – laikant užremtas (duomenys neskelbtini), laiptinės duris ir stebint aplinką, G. K. iš automobilio pagrobė nukentėjusiajam priklausančią magnetolą ,,Pioneer 7600 MP“, kurios vertė 700 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti,

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas R. K. bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 1-2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir 27 str. 1 d., 56 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą recidyvistui. R. K. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-01-10 nuosprendžiu, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ( BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d. ).

Teismas, nustatydamas apeliantui laisvės atėmimo bausmės dydį, nuosprendyje nurodė motyvus, įvertindamas BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę: G. K. padarė tyčinį nesunkų, baigtą, savanaudišką nusikaltimą, kuriuo kėsinosi į svetimą turtą, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo reikšmingesnis nei kito nuteistojo šioje byloje. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis: G. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir nesimokė, iš gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas patenkinamai, anksčiau kelis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei – vagystes ir plėšimą. Teismas pagrįstai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų gailėjimąsi ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės skyrimo motyvuose akcentavo, jog atsižvelgia ir į G. K. amžių – jis nusikalto būdamas nepilnamečiu. Kadangi teismas įvertino apelianto skunde nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jo amžiaus reikšmę skirtinos bausmės dydžiui, šiuo pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Teismas nuosprendyje nurodė išsamius argumentus, suteikusius teismui pagrindą padaryti teisingą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikaltimą, todėl apelianto skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atmestinas.

Nuteistojo padarytas nusikaltimas – vagystė – dažniausiai padaroma savanaudiškais motyvais. Nors apeliantas skunde teigia, kad jis vogė ne dėl savanaudiškų paskatų, nenumatydamas vagystės pasekmių, tačiau atsižvelgiant į jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – jis vagystę įvykdė kartu su kitu asmeniu, nuteistu už padėjimą padaryti šį nusikaltimą, su juo numatė vagystės dalyką, suplanavo nusikalstamų veiksmų eigą, pasiskirstė vaidmenimis, iš nukentėjusiojo automobilio pagrobė lengvai realizuojamą daiktą – magnetolą, kurią, jo paties teigimu, ruošėsi parduoti ir to nespėjo padaryti tik todėl, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų – akivaizdu, jog nuteistasis veikė, vadovaudamasis savanaudiškais motyvais ir suprasdamas šiuos motyvus buvus jo veikoje, numatęs konkretų vagystės tikslą ir pasekmes, todėl jo skundo teiginys dėl savanaudiškų motyvų nebuvimo ir pasekmių nenumatymo atmestinas. Nuteistajam nebuvo inkriminuota kita jo skunde nurodyta aplinkybė – veikos padarymas dėl chuliganiškų paskatų, todėl mažinti bausmės dydį, atsižvelgiant į aplinkybę, kuri nebuvo nustatyta nuteistojo veikoje, nėra pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina apelianto skundo teiginį apie tai, kad jo materialinės gyvenimo sąlygos nusikaltimo padarymo metu nebuvo geros – jis gyvena su tėvu, išlaikančiu du nepilnamečius R. K. brolius, jo motina yra mirusi (180 b. l.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam, sistemingai darančiam turtinius nusikaltimus, ankstesniais nuosprendžiais atidėjus bausmės vykdymą, buvo suteikta galimybė užsiimti teisėta veikla ir užsidirbti pragyvenimui, tačiau jis elgėsi priešingai – toliau darė turtinius nusikaltimus, darytina išvada, kad apelianto nusikalstamą elgesį įtakojo ne jo sunki materialinė padėtis, o sąmoningai pasirinktas būdas pelnytis iš savanaudiškų nusikaltimų darymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į BK 61 str. 2 d. nuostatą, kad bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, byloje esant nustatyta vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam už vagystę paskirta bausmė, mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.