Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovų D. J. ir S. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir S. J. ieškinį atsakovui B. G. J., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą V. J. ir Ž. J., dėl ieškovų teisės pripažinimo be atsakovo sutikimo statyti ir naudoti pontoninį lieptą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

.

ieškovai D ieškiniu prašė pripažinti ieškovų teisę be atsakovo B.G. J. sutikimo įsirengti (statyti) ir naudoti pontoninį lieptą, kurio ilgis į ežerą nuo kranto neviršytų 10 m, o plotis – 5 m, atsakovui B. G. J. nuosavybės teise priklausančio Karvio ežero, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakrantėje, besiribojančioje su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo B. G. J. atstovas atsiliepime į ieškinį pareiškė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-84-232/2015. Ieškovai nurodė, kad nesutiko su prašymu dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, nes ieškovo nuomone, ši Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3897-272/2015 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-84-232/2015 nėra prejudiciškai susijusios, atsakovo disponavimo teisė minėtu turtu nėra apribota, jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje ir tinkamas subjektas dėl sutikimo ieškovams davimo ar ne dėl pontoninio tilto statybos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-157-272/2016 (buvęs Nr. e2-3897-272/2015) iki bus išspręsta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2062-232/2016 (buvęs Nr. 2-84-232/2015) pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), T. S., B. G. J., atstovaujamam Ž. J. ir V. J., V. C., N. R. C. dėl restitucijos taikymo ir įsiteisės minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas.

Teismas nustatė, kad B. G. J. nuosavybės teisė į 328000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009-06-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4888 ir 2009-06-02 priėmimo-perdavimo akto Nr. 4889 pagrindu, o išrašo 7-me punkte įregistruoti juridiniai faktai: įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui – Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 nutartis Nr. 2-550-115/2011, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimą Nr. 2.7-79-17368, pripažinti negaliojančiais 2009-04-17 pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, 2009-06-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą ir kt. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2062-232/2016 (buvęs Nr. 2-84-232/2015) priimtas sprendimas turės tiesioginę įtaką šiai Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-157-272/2016 (buvęs Nr. e2-3897-272/2015), nes nuo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2062-232/2016 priimto sprendimo priklausys, B.G. J. ar valstybė bus tinkamu atsakovu šioje Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, todėl tikslinga šią bylą sustabdyti iki bus išspręsta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2062-232/2016 (buvęs Nr. 2-84-232/2015) ir įsiteisės minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo sustabdyti civilinę bylą. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2062-232/2016 nagrinėti iš naujo perduota tik dėl restitucijos taikymo būdo. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo natūra, t.y. įpareigojant atsakovą B.G. J. grąžinti valstybės valdymui minėtą Karvio ežerą, tol atsakovui nekyla jokia restitucijos prievolė grąžinti ežerą valstybei, taigi jis yra teisėtas ežero savininkas (valdytojas), turinti teisę šiuo turtu naudotis, bei jį valdyti. Ieškovai į atsakovą kreipėsi dar 2015-09-19 iki priimant teismo sprendimą dėl ežero nuosavybės. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2062-232/2016 bus sprendžiamas klausimas ne kam šiuo metu priklauso ežeras, bet tik dėl sandorio negaliojimo padarinių – restitucijos taikymo būdo, todėl stabdyti bylos nėra pagrindo. Vėlesnis galimas Karvio ežero savininko (naudotojo, valdytojo) pasikeitimas ginčo santykiui neturėtų jokios reikšmės. Priešingu atveju galėtų būti daroma išvada, jog ežeras bešeimininkis. Be to, atsakovo nurodymas yra ieškovo prerogatyva. Atsakovo teisės į Karvio ežerą nėra apribotos taip, kad jis negalėtų duoti prašomo sutikimo ir negalėtų būti laikomas tinkamu subjektu pagal ieškovų ieškinį. Iš NTR išrašo matyti, jog jokių apribojimų atsakovui į į Karvio ežerą nėra taikoma.

Atsakovo atstovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nepaisant to, kad sutartis ir priėmimo- perdavimo aktai, kurių pagrindu atsakovui atsirado nuosavybės teisė į Karvio ežerą, yra panaikinti, ir visgi atsakovas yra šio ežero savininkas, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui yra apribota disponavimo teisė nekilnojamuoju turtu. Tai patvirtina išrašas iš nekilnojamojo turto registro, kuriame yra žymos apie tai, jog sutartys bei priėmimo- perdavimo aktai, kurių pagrindu atsakovui atsirado nuosavybės teisė į Karvio ežerą, yra panaikinti. Šis įrašas yra padarytas būtent tam, kad atsakovas neperduotų, neperleistų, neišnuomotų, neįkeistų arba kitokiu būdu nepakeistų šio nekilnojamojo turto teisinės būklės, t.y. apribotų atsakovo disponavimo teisę ežeru.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pareiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 164 str. 4 p., bylą sustabdė tol, kol bus išspręsta kita Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kuriai suteiktas Nr. 2-2062-232/2016 (buvęs Nr. 2-84-232/2015). Savo procesinį sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad kitoje byloje nustatyti faktai bus teisiškai reikšmingi nustatant, kas bus tinkamu atsakovu taikius restituciją pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį. Įvertinus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą.

Šioje byloje pareikštas reikalavimas be atsakovo B.G. J. sutikimo įsirengti (statyti) ir naudoti pontoninį lieptą, atsakovui B. G. J. nuosavybės teise priklausančio Karvio ežero, pakrantėje, besiribojančioje su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Kitoje byloje, dėl kurios sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, yra sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo, tenkinus ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, atsakovams T. S., B. G. J., atstovaujamam Ž. J. ir V. J., V. C., N. R. C. ir pripažinus administracinių aktų pagrindu sudarytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis ir priėmimo- perdavimo aktus negaliojančiais. Kasacinis teismas, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo ir perduodamas šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavo jog teismai, spręsdami dėl negaliojančių sandorių padarinių, turėjo svarstyti ir spręsti, ar nėra juridinio pagrindo atkurti žemės teisinį statusą, buvusį iki neteisėtų administracinių aktų priėmimo, t. y. taikyti restituciją natūra ir grąžinti neteisėtais sandoriais perleistą žemę valstybei. Restitucijos taikymas natūra reikštų Karvio ežero savininko pasikeitimą. Bylos proceso tęsimas, ko siekia ieškovai, sudarytų prielaidas kilti tokiai teisiškai netoleruotinai situacijai, kad apeliantų (ieškovų) būtų siekiama gauti leidimą statyti pantoninį lieptą į Karvio ežerą be tokio asmens sutikimo, kurio tas asmuo net ir neturėtų teisės (ne)duoti, nes nebebūtų tos žemės dalies prie Karvio ežero savininkas, dėl ko ieškovų teisės, ieškinio patenkinimo atveju, negalėtų būti realiai apgintos.

Be to, išraše iš nekilnojamojo turto registro yra žymos apie tai, jog sutartys bei priėmimo- perdavimo aktai, kurių pagrindu atsakovui atsirado nuosavybės teisė į Karvio ežerą, yra panaikinti; įsiteisęs tesimo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisniam statusui. Taigi, kol nėra išspręstas restitucijos taikymo klausimas, tol daikto teisinis statusas yra neaiškus, o esant panaikintiems sandoriams, kurių pagrindų atsakovas įgijo daiktinę teisę, atsiranda teisinis neapibrėžtumas dėl daikto savininko, nes, nors formaliai atsakovo nuosavybės teisė nėra panaikinta, tačiau klausimas dėl daikto savininko šiuo metu yra sprendžiamas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2062-232/2016 (buvęs Nr. 2-84-232/2015). Nepasitvirtinus atskirojo skundo pagrindams, apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.