Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens R. J. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 20N-24584310-15 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 20N-24584310-15 R. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. 43 Eur bauda už tai, kad 2014 m. gruodžio 17 d. 16.00 val. Kaune, A. Baranausko g. 33, Ryšių g., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ruože, paženklintame dviguba ištisine ženklinimo linija lenkė priekyje važiavusią ir sankryžoje į kairę sukusią transporto priemonę ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127 p., 3 priedo 1.3 p. reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo R. J. prašo 2015 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 17 d. jokio pažeidimo nepadarė, nurodydamas, kad susidūrimas įvyko dėl kito eismo įvykio dalyvio kaltės.

Teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad jis 2014 m. gruodžio 17 d. apie 16 val., vairuodamas savo automobilį Fiat Punto A. Baranausko g. pastebėjo jo eismo juostoje stovintį automobilį Mercedes Benz. Šis automobilis nerodė jokių įspėjamųjų signalų (posūkio ar avarinio), todėl įvertinęs eismo sąlygas (nebuvo priešpriešiais atvažiuojančių automobilių) nutarė šią kliūtį apvažiuoti. Bebaigiant atlikti manevrą, automobilio Mercedes Benz vairuotojas staiga pasuko vairą į kairę, dėl ko atsitrenkė į jo automobilį. Po smūgio jo automobilis buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kur ir sustojo. Teigė, kad važiavo neviršydamas leistino greičio, o prieš atlikdamas manevrą, stabtelėjo prieš automobilį Mercedes Benz ir jį pradėjo lenkti tik įvertinęs situaciją ir įsitikinęs, jog tai daryti saugu. Tvirtino, kad į priešpriešinio eismo juostą nebuvo išvažiavęs, o dvigubos ištisinės juostos manevro vietoje nebuvo. Be to, Mercedes Benz vairuotojas buvo sustojęs ne kairėje kraštinėje eismo juostos dalyje, nes tokiu atveju jis būtų galėjęs jį apvažiuoti iš dešinės. Jo įsitikinimu, kito automobilio vairuotojas norėjo ne sukti į kairę, bet apsisukti. Po susidūrimo Mercedes Benz vairuotojas pajudėjo iš savo vietos, sustodamas tiesiai už jo transporto priemonės, o susidūrimas įvyko, nes kito automobilio vairuotojas jo nepastebėjo.

Liudytojas F. K. parodė, kad 2014 m. gruodžio 17 d. apie 16 val. važiavo Baranausko g. ir sustojo sankryžoje su Ryšių g., įjungė kairio posūkio žibintą ir pradėjus manevrą ir jo automobilį atsitrenkė R. J. vairuojamas Fiat Punto. Sukdamas į kairę buvo arčiau kelio vidurio ir liko stovėti susidūrimo vietoje, laukdamas policijos pareigūnų. Po 15-20 minučių, susidarė eismo spūstys, o prie jo priėjęs autobuso vairuotojas, paprašė patraukti jo automobilį, nes pastarasis negalėjo pravažiuoti. Tuomet pavažiavo ir automobilį pastatė tiesiai už Fiat Punto priešpriešinėje eismo juostoje. Be to, iš karto po eismo įvykio rašytame paaiškinime, jis nurodė, kad sukdamas į kairę išgirdo stabdymo garsą ir smūgį į automobilio kairį šoną, o susidūrimas įvyko dėl Fiat Punto vairuotojo viršyto greičio.

Liudytojas G. Č. paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą lijo ir temo. Dar kurį laiką dešinėje eismo juostoje buvo matyti automobilio Fiat Punto stabdymo žymės, tačiau jos iš karto nebuvo užfiksuotas ir netrukus dėl lietaus jų nebuvo galima nustatyti. Abu automobiliai stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje, todėl vairuotojų paklausė, kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Teigė, kad Fiat Punto vairuotojas R. J. susidūrimo vietos nurodyti negalėjo, ir ji eismo įvykio schemoje buvo pažymėta pagal Mercedes Benz vairuotojo parodymus, kuri atitiko automobilių apgadinimus.

L. M. P. parodė, kad atvykęs į eismo įvykio vietą rado vieną paskui kitą priešpriešinėje eismo juostoje stovinčias apgadintas transporto priemones. Tvirtino, kad eismo įvykio vietoje stabdymo žymių nepastebėjo, nes lijo, asfaltas buvo šlapias.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo juostos, kurioje įvyko susidūrimas plotis yra 4,6 metro. Iš schemos taip pat matyti, kad susidūrimo metu, automobilis Mercedes Benz nuo dešiniojo kelkraščio buvo nutolęs apie 3,4 m ir posūkio metu stovėjo apie 0,9 m atstumu nuo eismo juostas skiriančios linijos. Darytina išvada, kad automobilis Mercedes Benz buvo eismo juostos kairėje kraštinėje padėtyje (b. l. 3).

Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad Baranausko g. priešpriešines eismo juostas skiria dviguba ištisinė linija, kuri ties sankryža su Ryšių g. baigiasi (b. l. 4-7).

Iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų (b. l. 9) matyti, kad susidūrimo metu Fiat Punto automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, dešinė priekinio bamperio pusė, dešinės pusės priekinės durelės, Mercedes Benz automobiliui – kairė priekinio bamperio pusė, kairės pusės priekinės durelės, kairė pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis ratas ir kairės pusės slenkstis, tačiau apgadinimai nėra itin žymūs. Po eismo įvykio, abu automobiliai nuvažiavo iki Kelių policijos valdybos, kur vairuotojai parašė paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes.

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 20N-24584310-15 R. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. 43 eurų bauda už tai, kad 2014 m. gruodžio 17 d. 16.10 val. Kaune, A. Baranausko g. 33, Ryšių g., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ruože, paženklintame dviguba ištisine ženklinimo linija, lenkė priekyje važiavusią ir sankryžoje į kairę sukusią transporto priemonę ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127 p., 3 priedo 1.3 p. reikalavimus.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Skundą padavęs asmuo R. J. teigė, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo, bet kito vairuotojo kaltės. Tvirtino, kad į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo ir dvigubos ištisinės linijos nekirto, nes atliekamo manevro vietoje jos nebuvo. Teigė, kad automobilis Mercedes Benz jokio signalo nerodė, ir jam mėginant jį apvažiuoti kaip kliūtį, jo vairuotojas staiga pasuko vairą į kairę ir į jį atsitrenkė. Nurodė, kad pamatęs automobilį ir suvokęs jį kaip kliūtį, ėmėsi visų atsargumo priemonių.

Tačiau tokiems jo teiginiams prieštarauja byloje esantys teismo ištirti įrodymai. Iš liudytojo F. K. parodymų ir įvykio vietos schemos (b. l. 3) matyti, kad susidūrimas įvyko Baranausko Ryšių g. sankryžoje, pastarajam ketinant sukti į kairę, t.y. į Ryšių g. Eismo įvykio vietos nuotraukos patvirtina, kad Baranausko g. ruožo nuo Taikos pr. iki sankryžos su Ryšių g. priešpriešinio eismo juostos yra atskirtos dviguba ištisine linija. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3. p. dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. Iš įvykio vietos schemos matyti, kad po susidūrimo R. J. automobilis sustojo visiškai būdamas priešpriešinio eismo juostoje už maždaug 10 metrų nuo susidūrimo vietos. Taigi akivaizdu, kad apvažiuodamas Mercedes Benz automobilį, jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei automobilis Mercedes Benz, prieš darydamas kairį posūkį ir nebūtų stovėjęs prie pat eismo juostas skiriančios linijos kraštinėje kairėje padėtyje, kaip teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jį apvažiuojant iš kairės neišvengiamai būtų reikėję bent iš dalies išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą kertant dvigubą ištisinę liniją, nes kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, eismas ta pačia kryptimi leidžiamas tik viena eismo juosta. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonių apgadinimai, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose (b. l. 9) neleidžia daryti išvados, kad R. J. automobilis priešpriešinėje eismo juostoje atsidūrė dėl stipraus šoninio smūgio, kaip teigia pareiškėjas.

Kelių eismo taisyklių 127 p., kurio pažeidimu kaltinamas R. J., nurodo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Bylos nagrinėjimo metu R. J. ir liudytoja V. J. teigė, kad važiavo Taikos pr. ir dešiniu nuvažiavimu, leidžiančiu išvengti Taikos ir Baranausko g. reguliuojamos sankryžos, pasuko į Baranausko g. R. J., pamatęs automobilį Mercedes Benz, važiuodamas apie 40 km/h greičiu, pristabdė, tačiau sustojęs nebuvo. Tvirtino, kad automobilį Mercedes Benz lenkė važiuodamas saugiu greičiu, tačiau tokių teiginių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Iš Kauno gatvių žemėlapio (internetinis tinklapis maps.lt) matyti, kad įsukus dešiniu nuvažiavimu iš Taikos pr. į Baranausko g. netrukus yra sankryža su Ryšių g., o netoli gatvės esantys daugiaaukščiai namai, įvažiuojantiems į Baranausko g., kiek riboja matomumą. Akivaizdu, kad R. J., įvažiuodamas į Baranausko g. ir važiuodamas Baranausko g. nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio tiek, kad prireikus galėtų sustoti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pareigūno G. Č. parodymus, kuris nurodo, jog atvykus į eismo įvykio vietą, kurį laiką dešinėje eismo juostoje buvo matyti automobilio Fiat Punto stabdymo žymės, tačiau jos iš karto nebuvo užfiksuotas ir netrukus dėl lietaus jų nebuvo galima nustatyti bei jos eismo įvykio schemoje nebuvo užfiksuotos. S. K. tvirtino, jog prieš susidūrimą girdėjo automobilio stabdymo garsą. Be to, po susidūrimo, R. J. vairuojamas Fiat Punto sustojo tik už 10 metrų, o tai liudija apie pakankamai didelį automobilio greitį. Pats R. J. teigė, kad kelyje stovėjusią transporto priemonę, nerodžiusią jokių signalų, suvokė kaip kliūtį, todėl teismo įsitikinimu, privalėjo sustoti ar bent sulėtinti greitį tiek, kad tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu, galėtų ją apvažiuoti, juo labiau, kad iš kairės jį apvažiuoti draudė dviguba ištisinė linija. Bylos duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad R. J. šios pareigos neįvykdė.

Tai įvertinus, daroma išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog 2014 m. gruodžio 17 d. 16.00 val. Kaune, A. Baranausko g. 33, Ryšių g., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ruože, paženklintame dviguba ištisine ženklinimo linija, lenkė priekyje važiavusią ir sankryžoje į kairę sukusią transporto priemonę ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127 p., 3 priedo 1.3 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Bylą išnagrinėjęs pareigūnas, nurodydamas, kad nenustatyta R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių paskyrė jam baudos, numatytos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje, vidurkį. Konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs pareigūnas netinkamai vadovavosi ATPK 30 str., 30² str. nustatytomis baudos skyrimo taisyklėmis, nes neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, bei aplinkybės, jog jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepripažino jo atsakomybę sunkinančia, dėl kurios jam turėjo būti skirta didesnė, nei vidurkis bauda.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio išrašo matyti, kad R. J. praeityje keliasdešimt kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę bei rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra linkęs piktnaudžiauti jam suteikta teise, dažnai ja naudojasi neatsakingai, ignoruodamas eismo saugumą užtikrinančių normų reikalavimus. Be to pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas t.y. už greičio viršijimą ir eismą draudžiančio ženklo nepaisymą ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nepaisant to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu reformatio in peus draudimo principu, pareigūno nutarimu paskirtos baudos nekeičia.

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 20N-24584310-15 naikinti nėra pagrindo, todėl R. J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 20N-24584310-15 nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.