Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. lapkričio 20 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2017 m. gegužės 31 d., pabaiga 2020 m. vasario 20 d.Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. lapkričio 20 d., yra 2 metai 3 mėnesiai 4 dienos. Komisija 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis A. J. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. J. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, LR BVK nuostatas, teismas tik formaliai atmetė teikimą, netinkamai įvertindamas materialiuosius pagrindus, neatsižvelgiant į socialinius veiksnius, šeimą, kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdingą elgesį. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokosi, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nurodoma, kad nors A. J. ankščiau ir buvo teistas, tačiau iki šiol niekada neatlikinėjo bausmės laisvės atėmimo vietoje – pataisos namuose. O šiuo metu nuteistasis suvokia bausmės paskirtį ir tikslus, visada elgėsi atsakingai ir savo pareigas vykdė tinkamai. Tokiu savo elgesiu nuteistasis parodo, jog suvokia bausmės sukeliamus neigiamus padarinius, tačiau stengiasi savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir siekia reintegruotis į visuomenę bei dalyvauti pilnaverčiame savo šeimos gyvenime. Taip pat teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. J. buvo sulaikytas 2014 lapkričio 24 d. Vokietijoje, po to perduotas Lietuvai, tai reiškia, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietose jau išbuvo ilgiau nei 3 metus ir jo teigiamas elgesys atliekant bausmę nėra atsitiktinis, o bausmės įgyvendinimo tikslų pasiektas rezultatas.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo A. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga ir įvertinusi skundo argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra A. J. atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančia nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, analizuojama ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri vertinant pagal ,,OASys“ metodiką šiuo metu yra 40 balų, kas priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau yra arti vidutinės rizikos grupės. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, jis pataisos namuose mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą elgesį ir dalyvavimą programose vieną kartą skatintas. Tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo elgesyje vis dar stebimi tam tikri kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, kurie gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis nėra linkęs mokytis iš ankstesnio patyrimo – yra ir anksčiau teistas, taip pat ir užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nusikaltimo aplinkybių nedetalizuoja, nusikalstamą veiką įvykdė kartu su bendrininkais. Be to, nusikalstamos situacijos nebuvo atsitiktinės, rizikingos. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis pasirenka netinkamas iškilusių situacijų sprendimo strategijas, kadangi yra linkęs koncentruotis tik į pozityvias savo elgesio pasekmes, taip ignoruodamas neigiamas. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo polinkį minimalizuoti savo neigiamą elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nurodė, jog neformalios nuteistųjų taisyklės jam yra svarbios, jų laikėsi laisvėje, o tai atskleidžia A. J. nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir moralės normas. Ir nors įkalinimo įstaigoje nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeidęs nustatytus valandinius reikalavimus, kas neabejotinai atskleidžia, tai, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų apribojimų. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka tik nuo 2017 m. gegužės 31 d., kadangi slapstėsi užsienyje nuo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Teismo nuomone, ši aplinkybė atskleidžia nuteistojo nenorą prisiimti atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl to negalima daryti išvados, kad šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, probaciją A. J. atžvilgiu būtų efektyvi. Be to, nors nuteistasis darbą vertina, kaip privalumo, tačiau įkalinimo įstaigoje nedirba, o iš bylos duomenų matyti, kad jo atžvilgiu yra priteistas civilinis ieškinį, apie kurio padengimą asmens byloje, duomenų nėra, tokiu būdu nuteistasis vengia įvykdyti turimus įsipareigojimus. Visos šio aplinkybės, teismui neleidžia manyti, jog paleistas į laisvę nuteistasis A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, ją naikinti skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.