- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1289-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19188-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Skolininkas
- G. M.
- Kreditorius
- UAB „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Swedbank“ pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo ir skolos, papildomų išlaidų ir palūkanų priteisimo iš skolininko G. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko 50 023,25 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 5 839,54 Lt dydžio papildomas išlaidas, 12 659,87 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 514 Lt žyminį mokestį.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko G. M. kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ 50 023,25 Lt skolą, 5 839,54 Lt papildomas išlaidas, 12 659,87 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (68 522,66 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-09) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei 514 Lt bylinėjimosi išlaidas.
2012-01-17 skolininkas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-09 priimtą teismo įsakymą ir kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimus G. M. atmesti. Nurodė, kad tik 2012-01-07 gavęs iš antstolės E. M. 2012-01-05 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo sužinojo, kad kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 69 036,66 Lt išieškojimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-09 teismo įsakymu pareiškimą tenkino. Skolininkas teigė, kad aukščiau minėto teismo įsakymo iki šiol nėra gavęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi grąžino skolininko G. M. prieštaravimus jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad skolininkui teismo įsakymas įteiktas 2010-01-24, o jis prieštaravimus pateikė 2012-02-17. Taigi G. M. praleido terminą prieštaravimams pateikti, atnaujinti termino jiems pareikšti neprašė, jokių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas, nenurodė, duomenų, įrodančių termino praleidimo priežasčių svarbumą, nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, G. M. prieštaravimų dėl UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-09 teismo įsakymas bei teismo pranešimas nebuvo įteikti, apie šį teismo įsakymą sužinojo tik 2012-01-07, gavęs patvarkymą iš antstolės E. M.. Teismas nepagrįstai teigė, kad teismo įsakymas jam įteiktas 2010-01-24, nes šis dokumentas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu esantį namą G. M. yra pardavęs prie 6 metus ir ten negyvena. Tai teismo įsakymas skolininkui negalėjo būti nebuvo įteiktas 2010-01-24.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas 2010-01-24, skolininkas jokių prieštaravimų teisės aktų nustatytą tvarka nepareiškė, todėl 2010-11-09 teismo įsakymas įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią. Skolininkas, pateikdamas prieštaravimus, prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, todėl jie pagrįstai jam buvo grąžinti. Net ir skolininkui pateikus prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, turėtų būti atkreipiamas dėmesys, kad skolininkas teismui prieštaravimus pateikė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po termino pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pasibaigimo, t.y. tik 2012-02-17. Be to, šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o teismo įsakymas dar 2011-03-25 pateiktas vykdymui antstolės E. M. kontorai. Todėl mažai tikėtina, kad skolininkas apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2012-01-07, gavęs patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Kita vertus, proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principai lemia prioriteto suteikimą proceso greitumui, skatina teismą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias bylos vilkinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 124 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią.
Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys patvirtina, jog neįsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymas ir tos pačios dienos nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriaus pareiškimo su priedais nuorašas ir teismo pranešimas skolininkui G. M. buvo išsiųsti 2010-11-17 laidavimo sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 76). Byloje esanti įteikimo pažyma patvirtina, kad aukščiau minėtus dokumentus skolininkas gavo asmeniškai (b.l. 78). Teismo siųstų dokumentų gavimas patvirtintas G. M. parašu (b.l. 78). Atsižvelgiant į tai, teismo įsakymas įsiteisėjo po 20 dienų nuo minėtų dokumentų gavimo, nepateikus teismui prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimo.
Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymo negavo, nes adresu, kuriuo tikėtina jis buvo siųstas, t.y.(duomenys neskelbtini), negyvena ir šiuo adresu esantį namą yra pardavęs prieš kokius 6 metus. Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkas, pasinaudodamas CPK 10 str. suteikta teise, galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir įsitikinti, kad teismo įsakymas buvo siųstas ne adresu (duomenys neskelbtini), o paties skolininko laidavimo sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtirni). G. M. pasirašytos laidavimo sutarties 16 p. numato, kad laiduotojas įsipareigoja pranešti lizingo bendrovei, jei keičiasi jo buveinės ar gyvenamosios vietos adresai (b.l. 16). Taigi norėdamas gauti korespondenciją kitu adresu, turėjo jį nurodyti kreditoriui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės, nes byloje esanti pažyma patvirtina, kad teismo siųstus dokumentus lizingo sutartyje nurodytu adresu skolingas gavo asmeniškai, jo parašas pažymoje nėra nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, šiuo adresu esantį gyvenamąjį namą pardavė prieš 6 metus, reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui neturi.
Kadangi nėra paneigta, jog apeliantas teismo siųstus procesinius dokumentus (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą ir tos pačios dienos nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriaus pareiškimo su priedais nuorašą ir teismo pranešimą) gavo 2011-10-24, skolininko nurodyta aplinkybė, jog jis apie teismo įsakymą sužinojo tik iš antstolės E. M. 2012-001-07 gauto patvarkymo, laikytina neįrodyta.
Apeliantas nepaneigė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-09 teismo įsakymą bei su juo siųstus dokumentus gavo 2011-01-24, prieštaravimus dėl minėto teismo įsakymo pateikė žymiai praleidęs terminą, 2010-11-09 teismo įsakymui įsiteisėjus ir pateikus antstoliui jį vykdyti, termino prieštaravimams pateikti atnaujinti neprašė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti G. M. prieštaravimus ir juos grąžino skolininkui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.