- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 2A-1247-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Infositis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Justoja“
procesinio dokumento kategorijos: 35.2; 35.4; 52.3; 121.14; 121.21.
2013 m. liepos 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Albinos Rimdeikaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infositis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-179/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infositis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Justoja“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (t.2, b. l. 1–5) prašė priteisti iš atsakovės 21 282,80 Lt skolos, 3 738,39 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2012-01-06 sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė atliko atsakovės naudai kaip subrangovas užsakovui UAB „Almista“ lietaus nuotekų vidaus tinklų montavimo darbus, atsakovė priėmė darbus, pasirašė atliktų darbų aktus, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, atsakovei buvo išrašytos 10 773,49 Lt, 5 622,87 Lt ir 4 886,44 Lt PVM sąskaitos faktūros.
Alytaus rajono apylinkės teismui 2012-10-01 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkinus visiškai (t. 2, b. l. 56–57), atsakovė pateikė motyvuotus prieštaravimus, prašydama 2012-10-01 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji atliko tik tarpininkavimo vaidmenį, jokios finansinės naudos už ieškovės atliktus darbus negavo. Sutartį su ieškove pasirašė tik įkalbėta ieškovės buvusio direktoriaus G. M., siekiant ieškovei pagelbėti atlikti jai norimus pas užsakovą UAB „Almista“ darbus. Ieškovė tuo metu neturėjo leidimo–atestato atlikti statybos darbus, todėl sutartis buvo sudaryta su subrangovu. Kilus nesutarimams dėl apmokėjimo už atliktus ieškovės darbus, 2012-04-30 tarp UAB „Justoja“ ir UAB „Infositis“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui reikalavimo teisę į 21 411,81 Lt dydžio skolą (ir visus su jos negrąžinamu laiku susijusius delspinigius bei kitas išlaidas, įskaitant ir teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Almista“ iškėlimo). Pagal 2012-01-05 Statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB „Almista“, UAB „Almista“ privalėjo sumokėti ieškovei 21 282,81 Lt pagal sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. 2012-04-30 buvo sudaryta Tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartis tarp UAB „Justoja“ ir UAB „Infositis“, kurios pagrindu šalys susitarė įskaityti aukščiau nurodytus priešpriešinius reikalavimu, t. y. pasirašius šią sutartį laikoma, kad UAB „Justoja“ pilnai atsiskaitė su UAB „Infositis“ pagal 2012-01-06 Statybos rangos sutartį ir šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi. 2012-08-17 buvo pasirašytas trišalis susitarimas tarp UAB „Almista“, UAB „Justoja“ ir UAB „Infositis“ dėl skolos padengimo. Šalys susitarė, kad viso ieškovei UAB „Infositis“ UAB „Almista“ turės sumokėti 18 756 Lt skolą su įskaičiuotu PVM.
Gavusi prieštaravimus į priimtą preliminarų sprendimą, ieškovė sužinojo apie papildomus atsakovės direktorės V. J. ir buvusio ieškovės direktoriaus G. M. pasirašytus dokumentus, kad atsakovė savo reikalavimo teisę perleido ieškovei dėl neapmokėtų užsakovui UAB „Almista“ atliktų darbų ir pagal prievolę atsakovė nėra ieškovei skolinga pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė laikė, kad atsakovės pateikti dokumentai yra suklastoti ir prašė teismo jais nesivadovauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-03-08 sprendimu (t. 2, b. l. 153–155) Alytaus rajono 2010-10-01 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 3 000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad ieškovė, turėdama su atsakove sutartinius santykius, atsakovės vardu išrašė tris 21 282,80 Lt PVM sąskaitas faktūras už atliktus užsakovui UAB „Almista“ lietaus nuotekų vidaus tinklų montavimo darbus. Šalys po Statybos rangos sutarties, pasirašytos 2012-01-06, dar pasirašė tris sutartis: 2012-04-30 tarp UAB „Justoja“ (pradinis kreditorius) ir UAB „Infositis“ (naujas kreditorius) buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 21 411,81 Lt dydžio skolą (ir visus su jos negrąžinamu laiku susijusius delspinigius bei kitas išlaidas, įskaitant ir teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Almista“ iškėlimo); 2012-04-30 buvo sudaryta Tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartis tarp UAB „Justoja“ ir UAB „Infositis“, kurios pagrindu šalys susitarė įskaityti aukščiau nurodytus ginčo priešpriešinius reikalavimus; 2012-08-17 buvo pasirašytas trišalis susitarimas tarp UAB „Almista“, UAB „Justoja“ ir UAB „Infositis“ dėl skolos padengimo, kuriuo susitarta, kad viso ieškovei UAB „Infositis“ turės būti sumokėta 18 756 Lt skola su įskaičiuotu PVM. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai G. M. ir J. A.. Ieškovė, teigdama, kad atsakovės pateiktos trys sutartys yra suklastotos, tokiam sandoriui nuginčyti nepareiškė atsakovei ieškinio dėl sandorio negaliojimo pagrindų ir nepasinaudojo jai įstatymo suteikta galimybe. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 21 282,80 Lt įsiskolinimą už atliktus užsakovui UAB „Almista“ darbus ir medžiagas yra nepagrįstas, atsakovė nėra pažeidusi jokių sutartinių prievolių ir atsakovei nėra pareigos sumokėti ieškovei tariamą skolą. Teismas padarė išvadą, jog UAB „Justoja“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Ieškovei nesutikus, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, teismas preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 159–166) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą vadovaujantis šiais argumentais:
1. Teismas klaidingai kvalifikavo tarp ginčo šalių atsiradusius santykius. Teismas konstatavo, jog ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už atliktus darbus UAB „Almista“. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog pagal santykius, susiklosčiusius tarp ginčo šalių, pareiga sumokėti skolą kilo atsakovei. Su UAB „Almista“ ieškovė jokių teisinių santykių nėra ir nebuvo sukūrusi. Atsakovė motyvuotuose prieštaravimuose nurodė, jog tarp jos (rangovo) ir UAB „Almista“ (užsakovo) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2012/01/05, kurios 14.27 punktas numato, jog atsakovė persamdo subrangovą – ieškovę. Vadovaudamasi tuo, atsakovė nurodė atlikusi tik tarpininko vaidmenį ir jokios finansinės naudos negavusi. Šią faktinę aplinkybę paneigė byloje dalyvaujantys asmenys (atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė siekė uždirbti iš tiekiamų medžiagų), o taip pat tarp atsakovės ir UAB „Almista“ (užsakovo) sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2012/01/05, kuri patvirtino, jog yra piniginis skirtumas (t. y. uždarbis) lyginant su ginčo šalių sudaryta Statybos rangos sutartimi Nr. 2012/01/06-01. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog pagal ginčo šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2012/01/06-01 ieškovė yra laikoma rangovu, o atsakovė – užsakovu, kuriam ir kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus rangos darbus. Sutarties šalimi UAB „Almista“ nėra, sutartyje nėra numatyta šios įmonės pareigos atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė subrangos santykiai, kadangi UAB „Almista“ šiuo atveju buvo užsakovas, atsakovė buvo generalinis rangovas, o ieškovė – subrangovas. Atsakovė, būdama generaliniu rangovu, sudarė sutartį su ieškove (subrangovu) ir įsipareigojo už ieškovės atliktus darbus atsiskaityti šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Teismo teiginys, jog ieškovė reikalauja priteisti skolą už atliktus darbus UAB „Almista“, yra visiškai nepagrįstas.
2. Teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Ieškovė teismui pranešė apie atsakovės pateiktų įrodymų: 2012-04-30 Reikalavimo perleidimo sutarties, 2012-04-30 Tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutarties bei 2012-08-17 Trišalio susitarimo klastojimo faktą ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei nurodė objektyviai egzistavusias aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl dokumentų neautentiškumo.
Pirma, G. M. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2011-07-04 iki 2012-08-24 (tai jis pats nurodo 2012-10-06 patvirtinime). Šiam asmeniui būnant ieškovės direktoriumi, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, iš kurios kilusios skolos priteisimo ieškovė reikalauja. Sprendimas grindžiamas tuo, jog 2012-04-30 tarp ginčo šalių buvo pasirašytos dvi tariamos sutartys, pagal kurias ieškovė perėmė iš atsakovės reikalavimo teisę į užsakovą UAB „Almista“, tuo pačiu atsisakė reikalavimo teisės į atsakovę. Teismas nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė pranešimą apie Statybos rangos sutarties nutraukimą ir reikalavimą sumokėti už atliktus darbus atsakovei teikė 2012-05-17, t. y. jau po to, kai tariamai buvo pasirašytos 2012-04-30 Reikalavimo perleidimo bei Tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartys. Jeigu 2012-04-30 sutartys iš tiesų buvo pasirašytos, ieškovės buvusiam direktoriui G. M. nebūtų buvę pagrindo nutraukti Sutartį, sudarytą su atsakove. Antroji pretenzija, ruošta 2012-07-24, atsakovei buvo teikta 2012-07-25. Teismas taip pat nevertino fakto, jog visų minimų dokumentų pasirašymo ir siuntimo metu ieškovės direktoriumi ir vieninteliu darbuotoju buvo G. M.. Šis asmuo, turėdamas visas įstatymų nustatytas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, atstovavo ieškovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teismui faktas, jog asmuo, būdamas vieninteliu ieškovės darbuotoju, tariamai 2012-04-30 pasirašęs sutartis su atsakove, praėjus dviem savaitėms nuo jų pasirašymo 2012-05-17 rašytine pretenzija reikalauja skolos grąžinimo ir informuoja apie sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, nors ieškovės buvo akcentuota, abejonių dėl atsakovės pateiktų įrodymų patikimumo nekėlė.
Antra, ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog tariamai 2012-04-30 pasirašyti dokumentai 2012-07-30 dar nebuvo pasirašyti. Ieškovė teikė elektroninį susirašinėjimą tarp G. M. ir atsakovės direktoriaus pavaduotojo K. J., iš kurio matyti, jog 2012-07-30 13:47 val. K. J. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini) su žinute „Labas G., Prašau pasirašyti, uždėti antspaudą, nuskanuoti dokumentus ir atsiūsti man. Šiaip tai žadėjai padaryti jau tada, tik del to ir aktus tada pasirašiau ant garbes žodžio". Prie laiško yra prisegti minėti dokumentai, kurie 2012-07-30 dar nebuvo pasirašyti.
Trečia, pagal ieškovės praktiką visos sutartys su trečiaisiais asmenimis yra tvirtinamos ne tik sutartis pasirašyti įgalioto asmens parašu, tačiau ir įmonės antspaudu. G. M. UAB „Infositis“ antspaudą turėjo iki 2012-08-24, t. y. iki darbo įmonėje pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, jog siųstame elektroniniame laiške aiškiai nurodyta, jog dokumentus reikia patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu. Tai, jog po darbo santykių su UAB „Infositis“ nutrūkimo G. M. neteko galimybės naudotis įmonės antspaudu, leidžia pagrįstai teigti, jog dokumentai buvo pasirašyti jau po 2012-08-24.
Ketvirta, ieškovė atkreipia dėmesį ir į 2012-08-17 susitarimo suklastojimo faktą. Jei iš tikrųjų pasirašytos 2012-04-30 sutartys, atsakovė nebebūtų turėjusi būti minimo susitarimo šalimi. Pagal tariamai pasirašytą reikalavimo sutartį, ieškovė būtų įgijusi visas reikalavimo teises į UAB „Almista“, o atsakovė, savo ruožtu, visų reikalavimo teisių, susijusių su sutarties objektu būtų netekusi. Jokie mokėjimai iš UAB „Almista“ pusės nėra ir nebuvo vykdomi.
2012-04-30 ieškovei tariamai perėmus atsakovės reikalavimo teisę į UAB „Almista“ ir tuo pačiu atsisakius reikalavimo teisės į atsakovę, 2012-05-17 ieškovė pareikalavo, jog atsakovė sumokėtų skolą bei informavo apie Sutarties nutraukimą. 2012-07-25 ieškovė išsiuntė pakartotinę pretenziją atsakovei dėl skolos sumokėjimo (tiek sutartis, tiek pretenzijas pasirašė G. M.). 2012-07-30 ieškovė iš atsakovės darbuotojo gavo elektroninį laišką su prašymu pasirašyti tariamai 2012-04-30 pasirašytus dokumentus (2012-07-30 dokumentai dar nebuvo pasirašyti), o 2012-08-17 sudarė trišalį susitarimą su atsakove ir UAB „Almista“ dėl skolos padengimo, kuria susitarė dėl to, jog UAB „Almista“ padengs skolą ieškovei. Teismas šių aplinkybių nevertino, sprendimą priėmė tik pagal atsakovės pateiktus įrodymus, kurių teisėtumas ir realumas kelia pagrįstų abejonių. Teismas apskritai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir nurodytų faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovės pateikti dokumentai nebuvo pasirašyti 2012-04-30. Ieškovės ieškinys buvo atmestas remiantis vien tik atsakovės pateiktomis trimis sutartimis, kurių suklastojimo faktą pagrindžiančius įrodymus ieškovė pateikė teismui. Teismas ieškovės pateiktų netiesioginių įrodymų apskritai nevertino. Pagal teismų formuojamą praktiką netiesioginiai įrodymai yra labai reikšmingi, kadangi jais remiantis galima patikrinti tiesioginių įrodymų patikimumą. Nepaisant to, teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, visiškai ignoruodamas pareigą įvertinti įrodymus tarpusavio ryšio aspektu.
3. Teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų – proceso teisės normose teismo sprendimams keliamų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai motyvuotas. Teismas nevertino nė vieno iš ieškovės pateiktų argumentų, t. y. nepasisakė dėl ieškovės po tariamų siųstų pretenzijų, kurios buvo ieškinio pagrindu, nevertino ieškovės pateikto ieškovės ir buvusio ieškovės direktoriaus G. M. elektroninio susirašinėjimo, įrodančio, jog atsakovės teismui pateikti dokumentai 2012-07-30 dar nebuvo pasirašyti, taip pat nevertino ir to, kad pretenzijų siuntimo metu G. M. buvo ieškovės direktorius ir vienintelis darbuotojas. Teismas nesilaikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Sprendime apie ieškovės pateiktus įrodymus nepasisakyta, nenurodyta, kodėl jie atmesti, t. y. jie priimant sprendimą apskritai nebuvo vertinami. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla išspręsta neteisingai. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turėjo būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 173–176) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 550 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą. Atsiliepime nurodoma, kad statybos rangos santykiai faktiškai tarp šalių nesusiklostė, kadangi visus sutarties sudarymo ir vykdymo klausimus apeliantas derino su UAB „Almista“, kuriam taip pat atliko ir sutartyje sulygtus statybos rangos darbus. Šios aplinkybės apeliantas teisme neginčijo. Iki pasirašant sutartį su apeliantu, 2012-01-05 tarp atsakovės ir UAB „Almista“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2012/01/05, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad atsakovė persamdo subrangovinę UAB „Infositis“ (Sutarties 14.27 p). Tai patvirtina, kad atsakovė atliko tik tarpininkavimo vaidmenį tarp UAB „Infositis“ ir UAB „Almista“, tuo tarpu statybos rangos teisinių santykių dalyviu niekuomet nebuvo. Tai apsunkino statybos proceso dalyvių bendradarbiavimą, ribojo sutarčių vykdymą, todėl ieškovė ir atsakovė nusprendė visus reikalavimus, susijusius su statybos rangos sutarčių vykdymu, teisiškai perkelti ieškovei. Šiuo tikslu tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos šios sutartys: 2012-04-30 tarp ginčo šalių buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 21 411,81 Lt dydžio skolą ir su ja susijusius reikalavimus pagal 2012-01-05 Statybos rangos sutartį Nr. 2012/01/05, sudarytą tarp atsakovės UAB „Justoja“ ir UAB „Almista“; tą pačią dieną tarp tų pačių šalių buvo sudaryta dar viena tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė įskaityti priešpriešinius reikalavimus, aiškiai pareikšdamos, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove pagal 2012-01-06 Statybos rangos sutartį Nr. 2012/01/06-01, o ieškovė yra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimą pagal pirmiau nurodytą 2012-04-30 reikalavimo perleidimo sutartį. Įskaičius priešpriešinius piniginius reikalavimus, sandorio šalims, t. y. ieškovei ir atsakovei, atitinkamai kilo dėl šio vienašalio sandorio (įskaitymo) įvykdymo atsiradusios teisinės pasekmės. Atsakovės prievolė pagal statybos rangos sutartį apeliantui pasibaigė, ieškovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Almista“, todėl apelianto keliami reikalavimai atsiskaityti pagal 2012-01-06 Statybos rangos sutartį Nr. 2012/01/06-01 yra teisiškai nepagrįsti. Teismas teisingai nusprendė dėl atsakovės netinkamumo šioje byloje ir pagrįstai apeliantei pasiūlė pakeisti atsakovą tinkamu. Apeliantas, nurodydamas, jog dėl suklastotų dokumentų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ne tik kad neinformavo apie pateikto pareiškimo nagrinėjimo eigą ir rezultatus, tačiau apskritai net neįrodė tokio kreipimosi fakto (byloje esantis apelianto pareiškimas Alytaus apylinkės prokuratūrai nėra patvirtintas žyma apie įteikimą, nėra pateikta jokio pareiškimo išsiuntimą patvirtinančio pašto lydraščio). Kitų nurodytų teiginių pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų apeliantas taip pat nepateikė, tik nurodė savo paties samprotavimus apie sudarytų sandorių tikslingumą ir pagrįstumą, tačiau nepaaiškino, kokią tai įtaką turi aptariamų sutarčių teisėtumui. Pavyzdžiui, apeliantas teigia, kad UAB „Infositis“ direktoriui nebuvo reikalo nutraukti statybos rangos sutartį, tačiau šiais teiginiais apeliantas iš esmės kelia klausimą dėl paties apelianto, veikusio per jo darbuotojus, elgesio, į kurį jis pats ir turėtų atsakyti. Neturi reikšmės ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad ant ginčo sutarčių nėra apelianto bendrovės UAB „Infositis“ antspaudo. Remiantis CK 1.73 straipsnio 2 dalimi, rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti įstatyme nustatytais būdais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Taigi, vienintelis būtinas įstatyme nustatytas sutarčių pasirašymo reikalavimas – šalių parašai. Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes (CK 1.73 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pasirašytose 2012-04-30 reikalavimo perleidimo ir tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartyse reikalavimų dėl papildomų rekvizitų, įskaitant ir reikalavimo sutartį patvirtinti bendrovių antspaudais, nenustatyta, todėl apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Apeliantė remiasi 2012-07-30 elektroniniu laišku, kurio išrašas nepatvirtintas elektroninio pašto prieglobos (angl. hosting'o) tiekėjo ir neįmanoma nustatyti prisegtų dokumentų turinio ir šio laiško autentiškumo. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šalių pasirašytų reikalavimo perleidimo ir tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutarčių yra nepagrįsti. Apeliantė, teigdama, kad atsakovės pateiktos sutartys yra suklastotos, tokiam sandoriui nuginčyti nepareiškė atsakovei ieškinio dėl sandorio negaliojimo pagrindų ir nepasinaudojo jai įstatymo suteikta galimybe. Papildomai 2012-08-17 buvo pasirašytas trišalis susitarimas tarp UAB „Almista“, UAB „Justoja“ ir UAB „Infositis“ dėl skolos padengimo. Šalys susitarė, kad viso ieškovei UAB „Infositis“ turės būti sumokėta 18 756 Lt skola su įskaičiuotu PVM. Visus mokėjimus UAB „Almista“ pagal susitarimą turėjo atlikti į subrangovo UAB „Infositis“ atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“. Visų rengiamų sutarčių, susitarimų sąlygas apeliantė rengė savo iniciatyva, kartu derindama su advokatu A. Uždaviniu, ką teisme patvirtino tiek buvęs direktorius G. M., tiek ir dabartinis UAB „Infositis“ direktorius R. J.. Sandorių pasirašymo metu UAB „Infositis“ direktoriumi ir vieninteliu darbuotoju buvo G. M., kuris, turėdamas visas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, tinkamai atstovavo apeliantę su trečiaisiais asmenimis. Todėl atsakovė pagrįstai ir protingai manė ir sąžiningai tikėjosi, kad šio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Šiuo atveju pasirašytos reikalavimo perleidimo ir tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartys bei susitarimas apeliantei yra privalomos ir vykdytinos, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nekilo ginčo dėl to, jog visus lietaus nuotekų vidaus tinklų montavimo darbus objekte – daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2012-01-06 tarp šalių sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 2012/01/06-01 pagrindu atsakovė atliko UAB „Almista“ naudai. Nustatyta, kad iki pasirašant šią sutartį su apeliantu, 2012-01-05 tarp atsakovės ir UAB „Almista“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2012/01/05, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad atsakovė persamdo subrangovinę UAB „Infositis“ (Sutarties 14.27 p). Tai, kolegijos nuomone, patvirtina atsakovės argumentus, kad ji atliko tik tarpininkavimo vaidmenį tarp UAB „Infositis“ (subrangovės) ir UAB „Almista“ (užsakovės). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs ieškovės direktorius G. M., pasirašęs 2012-01-06 Sutartį, nurodė, kad darbams objekte atlikti buvo reikalingas leidimas (atestatas), kurio ieškovė neturėjo, todėl jis, daug metų pažinodamas tokį leidimą turėjusios atsakovės darbuotoją K. J., paskambino jam ir paprašė padaryti paslaugą, o šis sutikęs.
Šioje byloje atsakovės pateikė 2012-04-30 tarp šalių sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 21 411,81 Lt dydžio skolą ir su ja susijusius reikalavimus pagal 2012-01-05 Statybos rangos sutartį Nr. 2012/01/05, sudarytą tarp atsakovės UAB „Justoja“ ir UAB „Almista“ (t. 2, b. l. 73–74), bei tą pačią dieną tarp tų pačių šalių sudarytą Tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė įskaityti priešpriešinius reikalavimus, pareikšdamos, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove pagal 2012-01-06 Statybos rangos sutartį Nr. 2012/01/06-01, o ieškovė yra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimą pagal pirmiau nurodytą 2012-04-30 Reikalavimo perleidimo sutartį (t. 2, b. l. 75). Atsakovės teigimu, jos prievolė pagal statybos rangos sutartį apeliantei pasibaigė, ieškovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Almista“, todėl apeliantės keliami reikalavimai atsiskaityti pagal 2012-01-06 Statybos rangos sutartį Nr. 2012/01/06-01 yra teisiškai nepagrįsti. Apeliantė teigia šias sutartis esant suklastotomis. Teismas, įvertindamas apeliantės argumentus, daro išvadą, jog šios sutartys iš tiesų galimai yra suklastotos, ir nepripažįsta jų įrodymais (CPK 184 str. 2 d.), nepranešdama apie tai prokurorui, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, į prokuratūrą dėl klastojimo yra kreipusis pati ieškovė, pagal kurios pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 105). Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgia į šias ieškovės nurodytas aplinkybes:
1) Šias sutartis ieškovės vardu pasirašiusiam G. M. būnant ieškovės direktoriumi (jis pats 2012-10-06 patvirtinime nurodo šias pareigas ėjęs nuo 2011-07-04 iki 2012-08-24) tarp ieškovės ir atsakovės 2012-01-06 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, iš kurios kilusios skolos priteisimo ieškovė reikalauja šioje byloje bei apie kurios nutraukimą ir reikalavimą sumokėti už atliktus darbus atsakovei paštu buvo išsiųstas 2012-05-17 G. M. pasirašytas pranešimas (2 t., b. l. 29–30), o, be to, paštu buvo išsiųsta ir 2012-07-24 G. M. pasirašyta pretenzija dėl skolos ir bankroto bylos iškėlimo (2 t., b. l. 31–35). Kadangi atsakovės pateiktų Reikalavimo perleidimo bei Tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutarčių data yra 2012-04-30, o G. M. 2012-10-06 patvirtinime (2 t., b. l. 78) pripažįsta šias sutartis pasirašęs 2012-04-30, pritartina ieškovės argumentams, kad jeigu sutartys iš tiesų buvo pasirašytos 2012-04-30, ieškovės buvusiam direktoriui G. M. nebebūtų buvę pagrindo 2012-05-17 nutraukti su atsakove sudarytos Sutarties bei 2012-07-24 kreiptis į atsakovę su pretenzija dėl skolos ir bankroto bylos iškėlimo.
2) Ieškovė kaip įrodymą, jog 2012-04-30 sutartys 2012-07-30 dar nebuvo pasirašytos, teismui pateikė elektroninį susirašinėjimą tarp G. M. ir atsakovės direktoriaus pavaduotojo K. J. apie tai, jog 2012-07-30 13:47 val. K. J. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini) su žinute „Labas G., Prašau pasirašyti, uždėti antspaudą, nuskanuoti dokumentus ir atsiūsti man. Šiaip tai žadėjai padaryti jau tada, tik del to ir aktus tada pasirašiau ant garbes žodžio" (2 t., b. l. 95–98). Ieškovės teigimu, prie laiško yra prisegti minėti dokumentai, kurie 2012-07-30 dar nebuvo pasirašyti. Kadangi šie įrodymai nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, kolegija jų negali vertinti, tačiau, jeigu pasitvirtintų nurodytos aplinkybės, tai būtų pagrindas išvadai, jog 2012-04-30 sutartis G. M. pasirašė jau po šio elektroninio susirašinėjimo.
3) Kadangi G. M. UAB „Infositis“ antspaudą turėjo iki 2012-08-24, t. y. iki darbo įmonėje pabaigos, o po darbo santykių su UAB „Infositis“ nutrūkimo G. M. neteko galimybės naudotis įmonės antspaudu, leidžia pagrįstai teigti, jog dokumentai, ant kurių yra tik atsakovės antspaudas, o ieškovės anspaudo nėra, G. M. galėjo būti pasirašyti jau po 2012-08-24.
Nors pirmosios instancijos teismas ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir nurodytų faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovės pateiktos Sutartys nebuvo pasirašytos 2012-04-30, tačiau šis procesinės teisės pažeidimas nėra pagrindu tenkinti apeliacinį skundą.
Atsakovė taip pat pateikė 2012-08-17 Susitarimą (2 t., b. l. 77), pasirašytą užsakovo UAB ,,Almista“, rangovo UAB ,,Justoja“ ir subrangovo UAB ,,Infositis“ direktoriaus G. M, pagal kurią užsakovė UAB ,,Almista“ įsipareigojo atsiskaityti pagal šį suderintą grafiką: 5 000 Lt (PVM įskaičiuotas ) – 2013-08-28 imtinai, 6 878 Lt (PVM įskaičiuotas) – iki 2012-09-11 imtinai, 6 878 Lt (PVM įskaičiuotas) – iki 2012-09-21 imtinai, viso sumokama suma – 18 756 Lt (PVM įskaičiuotas). Visus mokėjimus užsakovė UAB ,,Almista“ pagal susitarimą atlieka į subrangovo UAB ,,Infositis“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Atsiskaičius pagal šį grafiką nurodytomis sumomis bus laikoma, kad UAB ,,Almista“ pilnai atsiskaitė su UAB ,,Justoja“ ir UAB ,,Infositis“.
Ieškovė teigė, jog suklastotas yra ir 2012-08-17 Susitarimas (2 t., b. l. 77), nes, jei iš tikrųjų pasirašytos 2012-04-30 sutartys, atsakovė nebebūtų turėjusi būti minimo susitarimo šalimi, pagal tariamai pasirašytą reikalavimo sutartį ieškovė būtų įgijusi visas reikalavimo teises į UAB „Almista“, o atsakovė, savo ruožtu, visų reikalavimo teisių, susijusių su sutarties objektu būtų netekusi. Kadangi teismas 2012-04-30 tarp šalių sudarytų Reikalavimo perleidimo sutarties ir Tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutarčių nepripažįsta įrodymais, nebelieka jokio pagrindo išvadai, jog suklastotas yra ir 2012-08-17 Susitarimas. Tai, kad Susitarimas nepatvirtintas ieškovės antspaudu, nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia šio Susitarimo suklastojimą, kadangi šis Susitarimas nei vienos iš jį pasirašiusių šalių nepatvirtintas įmonių antspaudais, tuo labiau, kad Susitarimo pasirašymo faktą patvirtino tiek atsakovė, tiek liudytoju apklaustas Susitarimą pasirašęs ieškovės direktorius G. M., o apeliantė neįrodė, kad G. M. turėjo pareigą tokį dokumentą patvirtinti antspaudu. Remiantis CK 1.73 straipsnio 2 dalimi, rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti įstatyme nustatytais būdais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Taigi, vienintelis būtinas įstatyme nustatytas sutarčių pasirašymo reikalavimas – šalių parašai. Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes (CK 1.73 str. 3 d.). Apeliantė, teigdama, kad atsakovės pateiktas Susitarimas yra suklastotos, tokiam sandoriui nuginčyti nepareiškė atsakovei ieškinio dėl sandorio negaliojimo pagrindų ir nepasinaudojo jai įstatymo suteikta galimybe. Šis Susitarimas yra ieškovės nenuginčytas ir galiojantis, duomenų, kad jį G. M. ieškovės vardu sudarė jau nebūdamas ieškovės direktoriumi, į bylą nėra pateikta, todėl kolegija neturi jokio pagrindo nesivadovauti trišaliu 2012-08-17 Susitarimu, pagal kurį UAB ,,Almista“ už pagal 2012-01-05 Statybos rangos sutartį atliktus darbus sumokėti 18 756 Lt (PVM įskaičiuotas) įsipareigojo tiesiogiai subrangovei UAB ,,Infositis“ į jos atsiskaitomąją sąskaitą, tokiu būdu, kolegijos nuomone, modifikuojant anksčiau sudarytus susitarimus tarp UAB ,,Almista“ ir atsakovės bei tarp atsakovės ir ieškovės į tiesioginį teisinį santykį tarp UAB ,,Almista“ ir ieškovės, eliminuojant tarpinę grandį – atsakovę. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė dėl atsakovės netinkamumo šioje byloje ir pagrįstai siūlė ieškovei pakeisti atsakovą tinkamu.
Bylos duomenys patvirtina, jog visų rengiamų sutarčių, susitarimų sąlygas rengė ieškovės direktorius savo iniciatyva. Sandorių pasirašymo metu UAB „Infositis“ direktoriumi ir vieninteliu darbuotoju buvo G. M., kuris, turėdamas visas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, tinkamai atstovavo apeliantę su trečiaisiais asmenimis, todėl atsakovė galėjo pagrįstai ir protingai manyti ir sąžiningai tikėtis, kad šio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Šiuo atveju pasirašytas Susitarimas apeliantei yra privalomas ir vykdytinas, todėl ieškinys, pareikštas netinkamam atsakovui, atmestas visiškai pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) bei priteistina iš ieškovės atsakovei 550 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infositis“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Justoja“ 550 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.