- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- PK-1157-827/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00053-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Kategorijos
- 2.9Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, susipažinusi su pareiškėjos G. A. pakartotinai gautu privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo A. T. atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-03-22 gautas pareiškėjos G. A. pakartotinis privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo A. T. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Pareiškime nurodoma, kad 2017-02-22 ji pastatė savo automobilį Seat Leon, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-02-23 apie 06:54 val. iš kaimyno T. M. sužinojo, kad pareiškėjai priklausančio automobilio "Seat Leon" galinė kairė padanga yra supjaustyta. T. M. nurodė, kad tai padarė kaimynas A. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūrėjusi savo automobilį G. A. pastebėjo, kad jo galinė kairės pusės padanga yra supjaustyta. Šia nusikalstama veika jai padaryta 170 eurų turtinė žala (tai patvirtinantys duomenys yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-15974-17).
Šalies argumentai
Skundu prašo iškelti baudžiamąją bylą kaltinamajam A. T. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, iš A. T. priteisti 170 eurų patirtos žalos atlyginimą G. A. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Pakartotinai pateiktą privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti nurodyta privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Visiškai analogiškas pareiškėjos privataus kaltinimo skundas 2017-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo grąžintas pareiškėjai, kaip turintis trūkumų, kurie trukdo skundą nagrinėti teisme. Pareiškėja pakartotiniame skunde iš esmės nurodė tik vieną papildomą sakinį: "Šia nusikalstama veika jai padaryta 170 eurų turtinė žala (tai patvirtinantys duomenys yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-15974-17)". Toks skundo trūkumų pašalinimas pripažintinas netinkamu, kadangi 2017-03-20 nutartyje nurodyti trūkumai nėra pašalinti. Minėtoje teismo nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėja turi pateikti teismui BPK 412 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą, t. y. nurodyti nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes; duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pateiktame pakartotiniame skunde nėra suformuluota, kokios nusikalstamos veikos padarymu (aprašant ir jos faktines aplinkybes) kaltinamas A. T., taip pat pagal kokį BK 187 straipsnio 1 ar kitos dalies požymį jo veika kvalifikuotina kaip nusikalstama, nes turto sunaikinimas ar sugadinimas yra alternatyvios veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalies (taip pat ir BK 187 straipsnio 3 dalies) dispozicijoje. Taip pat, nėra nurodyta sunaikinto ar sugadinto turto vertė – pareiškėja nurodė jai padarytos žalos dydį, tačiau teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad BK 187 straipsnio sudėties požymis yra ne nuostoliai patirti dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, o turto, kuris buvo sunaikintas ir sugadintas, vertė ar jos sumažėjimas. Tai yra skirtingi dalykai. Šiuos duomenis turi teismui pateikti skundą teikiantis asmuo, taip pat jis turi pareigą ir pateikti teismui tai pagrindžiančius duomenis, nes tik taip įmanoma išspręsti klausimą dėl to, ar konkretaus asmens veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ar yra pagrindas pradėti privataus kaltinimo procesą. Pažymėtina, kad teismas neturi tesines galimybės šioje stadijoje, nepradėjęs proceso išreikalauti, duomenis, pagrindžiančius, kokia žala buvo padaryta galimai nusikaltimais veiksmais. O tam, kad įvertinti, ar yra pagrindo pradėti privataus kaltinimo procesą pagal BK 187 straipsnio 1 ar 3 dalį būtina teismui pateikti šiuos duomenis. Kaltinimo teisė šios kategorijos bylose priklauso nukentėjusiajam, todėl jis privalo teismui pateikti tiek BPK nustatytus reikalavimus atitinkantį skundą, tiek jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius duomenis, Teismas negali perimti iniciatyvos ir už nukentėjusįjį suformuluoti kaltinimo bei jį pagrįsti BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodytais duomenimis, tokiu atveju teismas veikų ne kaip teisminė institucija, o kaip kaltinimą formuluojantis ir jį pagrindžiantis subjektas.
Pažymėtina ir tai, kad nepagrįsto proceso pradėjimas lygiai taip pat pažeidžia žmogaus teises ir viešąjį interesą, kaip ir proceso nepradėjimas tuo atveju, kai jis turi būti pradėtas. 2017-03-20 nutartyje teismas išaiškino, kodėl yra svarbu nustatyti padarytos žalos dydį, t. y. kokią reikšmę tai turi veiksmų baudžiamajam teisiniam kvalifikavimui. Pažymėtina, kad pakartotiniame skunde pareiškėja nurodo, kad jai padaryta žala yra 170 eurų, kas yra šiek tiek daugiau nei 4 MGL, bet mažiau nei 5 MGL (BK 190 straipsnis), o tokios žalos padarymas turi BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nepaisant to, pareiškėja prašo pardėti procesą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Teismas primena pareiškėjai, kad kiekvienas proceso dalyvis turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumus, juose nurodytas aplinkybes teismas siūlo pareiškėjai pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese (BPK 55 straipsnis). Išaiškina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjos turtinė padėtis neleidžia jai pasisamdyti advokatą ar advokato padėjėją, kuris būtų jos įgaliotoju atstovu procese, ji gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą, ir prašyti skirti jai visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamą teisinę pagalbą (BPK 55 straipsnio 4 dalis).
Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos G. A. pakartotinis skundas yra su trūkumais, kurie trukdo skundą nagrinėti. BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad skundas, neatitinkantis reikalavimų, numatytų BPK 412 str. 2 d., nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo prieš A. T. grąžintinas jį padavusiam asmeniui kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti priimti G. A. 2017-03-22 teisme gautą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka A. T. dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.
Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.