Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas į darbą Vilniaus medicinos technikos remonto įmonės direktoriaus 1983-03-15 įsakymu Nr. 48-P V kategorijos elektromechaniko, aptarnaujančio elektroninę aparatūrą, pareigoms. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus medicinos technikos remonto įmonė 1988-07-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 191 reorganizuota į GPS „(duomenys neskelbtini)“, 1990-11-13 SAM įsakymu Nr. 326 reorganizuota į VKŪF „(duomenys neskelbtini)“, 1995-06-13 VKŪF „(duomenys neskelbtini)“ reorganizuota į AB „(duomenys neskelbtini)“, o 2006-01-19 AB „(duomenys neskelbtini)“ pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)” (b. l. 17-18, 62, t. 1.).

Pateikta Šiaulių TAB medtechniko pareiginė instrukcija, patvirtinta 2000 m. kovo 21 d. (b. l. 47-50, t. 1.), su kuria pasirašytinai supažindintas ieškovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galioja 2003 m. spalio 3 d. sudaryta kolektyvinė sutartis (b. l. 55-60, t. 1). Pateikta sutartis įrodo, kad su ieškovu 2009-04-01 sudaryta lengvojo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis D. K. darbinių pareigų vykdymui, t. y. vykimui į aptarnaujamas sveikatos priežiūros įstaigas (b. l. 4, t. 1). Iš panaudos sutarties matyti, kad buvo sudaryta terminuota sutartis, bet iš parteiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad terminui pasibaigus, bet daugiau kaip 10 dienų naudojantis daiktu ir tam neprieštaraujant, sutartis tampa neterminuota (CK 6.481 str.), todėl laikytina, kad tarp šalių panaudos sutartis po 2010-04-01 tapo neterminuota. 2009-12-09 įsakymu Nr. 129-P nustatytos Šiaulių TAB techninio aptarnavimo zonos (b. l. 127, 128, t. 1). Pateiktos darbo tvarkos taisyklės, kurių 116 p. numatyta, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (b. l. 108-125).

Ieškovui 2010-09-09 įsakymu Nr. 143-B buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2010-09-24 įsakymu Nr. 101-P ir Nr.100-P atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei jam prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) (b. l. 19, 27-28, t. 1).

Ieškovas ginčija šias drausmines nuobaudas ir nurodo, kad jos paskirtos už tai, jog jis pareikalavo darbdavio laikytis įstatymų ir nepažeidinėti darbo kodekso, nes paprašė paaiškinti, kaip apskaičiuojamas darbo užmokestis bei pareikalavo atlyginti transporto išlaidas, kurias tenka patirti, darbdaviui jų nekompensuojant, kai vykstama į nutolusius objektus. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti terminą papeikimui panaikinti.

Dėl termino atnaujinimo. Ieškovas paaiškino, kad kai sužinojo, jog jam pritaikytas papeikimas, jis ketino kreiptis į darbo ginčų komisiją, bet nespėjo, nes papeikimas jam buvo skirtas 2010-09-09, o jį atleido 2010-09-24, t.y. dar nesuėjus darbo tvarkos taisyklėse numatytam 3 mėnesių terminui kreiptis į darbo ginčų komisiją. DK 296 str. numato, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos. Kadangi jis nesuspėjo to padaryti, nes buvo atleistas, todėl, teismo nuomone, terminas nėra praleistas.

Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo - panaikinimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Šiaulių TAB viršininkas ieškovui 2010 m. liepos 26 d. davė nurodymą vykti į Panevėžio slaugos ligoninę atlikti medicininės aparatūros techninę priežiūrą, o po pietų grįžti į Šiaulių TAB. Atsakovas nurodo, kad į Šiaulių TAB ieškovas atvyko tik kitą darbo dieną po pietų, rašyti pasiaiškinimą atsisakė, todėl 2010-07-28 prašymu Nr. 1-1679-B buvo paprašyta ieškovo raštu pasiaiškinti dėl darbo pareigų nevykdymo. Ieškovas pasiaiškinimą pateikė tik 2010-08-20, nes iki rugpjūčio 19 d. imtinai atostogavo. Atsakovas nurodo, kad atlikus ieškovo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, konstatuota, kad D. K. padarė darbo drausmės pažeidimą ir jam 2010-09-09 įsakymu Nr. 143-B skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Apie paskirtą drausminę nuobaudą ieškovas informuotas 2010-09-09 registruotu laišku - pranešimu Nr. 4-129.

Iš įsakymo matyti, jog drausminė nuobauda jam skirta už tai, kad 2010 m. liepos 26 d. ieškovas po pietų negrįžo į Šiaulių TAB, po to, kai baigė darbą Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, o tarnybiniu telefonu su juo nepavyko susisiekti, neatvyko į darbą ir 2010 m. liepos 27 d. iš ryto, tuo pažeisdamas pareiginės instrukcijos 1.4 p., 2.1.1 p., 3.2 p.ir padarydamas darbo drausmės pažeidimą (b.l. 22 – 26). Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2010-07-26 atvykęs į darbą gavo nurodymą vykti į Panevėžio slaugos ligoninę ir atlikti ten techninę priežiūrą, o liepos 27 d. 8 val. vykti į Šeduvos PSPC ir atlikti techninę priežiūrą. Į Panevėžį vyko autobusu, nes kelionė neapmokama, o ji iš viso truko apie 3 val. Ligoninėje atliko aparatūros techninę priežiūrą, surinko parašus paskyroje, o Šiaulius pasiekė po darbo valandų. 2010-07-27 išvyko 7 val. ryte į Šeduvos PSPC dėl techninės priežiūros. Ieškovas paaiškino, kad neatsiliepė telefonu, nes telefonas įkrito į vandenį, todėl išėmė SIM kortelę ir akumuliatorių bei bandė išdžiovinti (t.1, b. l. 23). Duomenų apie tai, kad yra gedimas Šaukoto ambulatorijoje, ryte ieškovui niekas nesakė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pateiktame atsiliepime dėl Šaukoto ambulatorijoje garų generatoriaus gedimo neužsiminė, o tik teismui paklausus, kokias pasekmes sukėlė tai, kad ieškovas 2010-07-26 po pietų negrįžo į Šiaulių TAB, atsakovas pateikė kitą atsikirtimo versiją, kad ieškovo neatvykimas į darbą minėtą dieną po pietų sukėlė pasekmes, nes gydymo įstaiga neužtikrino tinkamo gydymo paslaugų teikimo, nes sugedo labai svarbus aparatas –garų generatorius. Pažymėtina, kad ieškovas darbe buvo kitą dieną, t.y. 2010-07-27, bet apie gedimą jam pranešė ir jis pašalintas tik 2010-07-28 (t. 2, b. l. 127), todėl, teismo nuomone, nelaikytina, kad ieškovo neatvykimas 2010-07-26 d. po pietų į Šiaulių TAB sukėlė neigiamas pasekmes, ar padarė žalą.

Darbo kodekso 238 str. reglamentuoja drausminės nuobaudos parinkimą, ši norma taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Spręsdamas, ar ši drausminė nuobauda skirta pagrįstai ir teisėtai, teismas šioje byloje atsižvelgia į tai, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis kaip teigia atsakovas, šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Teismas nesutinka su atsakovu, kad ieškovas 2010-07-26 padarė darbo drausmės pažeidimą, nes 2010-07-26 ieškovas buvo Panevėžio ligoninėje, ten atliko darbus, pateikta paskyra tai patvirtina. Liudytoju apklaustas medtechnikas A. B. paklaustas, kiek galėtų užtrukti 9 prietaisų techninė apžiūra, patvirtino, kad tai gali trukti apie 4 val., (b. l. 10, t.2), būna kai vienam aparatui reikia 2-3 val. laiko, nors liudytojas A. N. tvirtino, kad tai galima atlikti per 1 val. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra byloje nustatyta, jog Panevėžyje dirba kitas medtechnikas ir jis aptarnauja Panevėžio miesto gydymo įstaigas, todėl visiškai būtų neracionalu ir neekonomiška siųsti medtechniką iš Šiaulių į Panevėžį 1 val. darbo, todėl laikytina, kad viršininkas galėjo ir turėjo žinoti, kad tą darbą atlikti gali prireikti ir daugiau laiko. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad po aparatūros remonto ar apžiūros reikia, kad paskyrą pasirašytų gydytojas, todėl tenka kartais ir jų laukti ir dar gaišti laiko arba net vykti kitą dieną dėl parašų (b. l. 10, t. 2). Ieškovas įrodė, kad 2010-07-26 realiai 9 prietaisų priežiūrai reikia skirti daugiau laiko, ką ieškovas ir darė, todėl iki darbo pabaigos nesuspėjo sugrįžti į Šiaulių TAB, nes turėjo baigti darbą Panevėžyje. Tačiau teismo neįtikino ieškovo teiginys, kad jis neatsiliepė telefonu, nes jis įkrito į vandenį, nes pateikti atsakovo įrodymai (išklotinės, b. l. 100-106, t. 2) paneigia tokius ieškovo teiginius ir įrodo, kad telefonas veikė ir iš jo buvo skambinta. Kita vertus tai, kad ieškovas neatsiliepė į viršininko skambučius, šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, jog tarp ieškovo ir jo viršininko buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl to, kad ieškovas pareikalavo jam kompensuoti kuro išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų, liudytojų A. M., A. B., P. K. parodymų matyti, jog ne visada ir ne visiems kelionės išlaidos buvo apmokamos ir tekdavo vykti ir savo lėšomis, o pareikalauti, kad kompensuotų kelionės išlaidas, reikštų, kad nebedirbsi. Liudytojas A. M. paklaustas, ar teko vykti už savo pinigus atsakė: ,,aš patenkintas kontora ir noriu dirbti, visuomet vykdydavau nurodymus“, o į klausimą, ar kuro užtenka - neatsakė (b.l. 8-12, t. 2). Liudytoju apklaustas vadybininkas A. Š. patvirtino, kad nėra buvę konfliktų su ieškovu dėl kuro, nėra girdėjęs, kad nesumoka kuro išlaidų, nors už maršrutus atsakingas viršininkas. Liudytojas A. N., kuris dirba viršininku Šiaulių TAB, patvirtino, kad vadybininkas A. Š. paskirsto kuro korteles, o savo lėšomis medtechnikai nevažiuoja į objektus, tačiau tokius teiginius paneigia byloje esantys liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai (paskyros). Dėl 2010-07-26 nurodyto pažeidimo liudytojas A. N. 2011-06-14 teismo posėdyje tvirtino, kad ieškovas 2010-07-26 ryte žinojo, kad reikės vykti į Šaukotą (b. l. 13. t. 2), o papildomai apklaustas 2011-06-28 teismo posėdyje tvirtino, kad ieškovas apie gedimą 26 dieną nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad Šaukotas yra Radviliškio rajone, todėl ieškovui nebuvo būtinybės grįžti iš Panevėžio į Šiaulius tam, kad vėliau vyktų atgal į Šaukotą. Kita vertus, atsakovas neįrodė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, nes 2011 m. liepos 26 d. jis atliko savo darbines pareigas Panevėžyje. Ieškovui drausminė nuobauda skirta ir už tai, kad jis 2010-07-27 iš ryto nepasirodė darbe, bet iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas iš ryto vyko į Šeduvos PSPC ir po to grįžo Į Šiaulių TAB. Byloje esančios paskyros įrodo, kad ieškovas vyko 2010 m. liepos 26 d. ir 27 d. į Panevėžio palaikomojo gydymo slaugos ligoninę ir Šeduvos PSPC (b. l. 137, 138, 145, 146, t. 1). Šaukoto ambulatorijoje gedimas pašalintas 2010-07-28 (b. l. 149-150, t. 1), to neginčijo ir atsakovas. Iš byloje esančio kelionės lapo matyti (b. l. 161, t.1), kad lape kelionė į Panevėžį 2010 m. liepos 26 d. nebuvo įtraukta, kas patvirtina ieškovo teiginius, kad ne visos kelionės išlaidos buvo kompensuojamos, todėl jis vyko autobusu.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, nes neatvyko į darbo vietą Šiauliuose todėl, kad jis buvo siųstas atlikti darbams į Panevėžio ir Šeduvos gydymo įstaigas, o neatsiliepimas telefonu – mažareikšmis pažeidimas, atsakovas neįrodė, kad atsakovui ieškovas padarė nuostolius, ar kad tai sukėlė kitas sunkias pasekmes, nes byloje nustatyta, kad 2010-07-27 iki pietų ieškovas grįžo į Šiaulių TAB, tačiau viršininkas negalėjo atsakyti, kodėl liepos 27 d. nebuvo siunčiamas į Šaukotą (b. l. 13, t. 2), kas leidžia teismui spręsti, jog gedimo nepašalinimas nesukėlė neigiamų pasekmių ir nebuvo toks skubus ir svarbus. Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad anksčiau ieškovas nebuvo baustas drausmine tvarka, nors dirba pas atsakovą nuo 1983 m., todėl laikytina, kad drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nepadarius drausmės pažeidimo, todėl naikintina, nes skirta pažeidžiant Darbo kodekso 238 str. nustatytus kriterijus (Darbo kodekso 236 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo - pripažinimo neteisėtu. Ieškovas prašo pripažinti 2010-09-24 jo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir nurodo, kad jis atsisakė vykti į nurodytus objektus, nes darbdavys nekompensavo kelionės išlaidų.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas ignoravo teisėtus darbdavio nurodymus ir nevykdė savo tiesioginių darbuotojo pareigų, nors pasirašytinai buvo supažindintas, kad 2010-08-23 turės vykti į Panevėžio slaugos ligoninę, 2010-08-24 - į Pakruojo ligoninę, 2010-08-25 - 2010-08-31 atlikti darbus pagal iškvietimus Šiaulių TAB. 2010-08-23 Šiaulių TAB brigadininko tarnybiniu pranešimu ir Šiaulių TAB viršininko pranešimu informuota, kad ieškovas nevyko į Panevėžio slaugos ligoninę, surašytas 2010-08-23 aktas. Ieškovo buvo paprašyta raštu pasiaiškinti dėl galimų darbo drausmės pažeidimų. Atsakovas 2010-09-20 pateikė pasiaiškinimus. Atsakovas nurodo, kad atlikus D. K. padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimą, konstatuota, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 24 d. nepagrįstai atsisakydamas vykdyti savo tiesiogines darbines pareigas, nerūpestingai atliko darbo pareigas ir pažeidė darbo drausmę, todėl esant taikytai drausminei nuobaudai - papeikimui 2010-09-24 įsakymu Nr. 100-B buvo skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 2010-09-24 įsakymu Nr. 101-P įformintas ieškovo atleidimas iš darbo (b. l. 19-46).

Pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą, kad darbo drausmės pažeidimas yra padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą, faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti, darbdavio iniciatyva. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. DK 276 str. numato, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti DK 275 str. 5 p. numatytu atveju, t.y. kai yra pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.