- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2-939-1048/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07151-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- UAB VG
- Atsakovas
- P. R.
- Advokatai
- Marius Vaška
- Kategorijos
- 1.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB VG construction, atstovaujamo advokato padėjėjo Mariaus Vaško, ieškinį atsakovui P. R. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo P. R. ieškovo UAB VG construction patirtus 2048,05 Eur tiesioginius nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2022-11-30 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 0080. Atsakovas 2023-08-22 pateikė el. paštu prašymą įmonės vadovui atleisti jį iš darbo nuo 2023-09-11 dienos. 2023-09-12 el. paštu ieškovas atsakovą informavo, kad darbo sutartis yra nutraukiama nuo 2023-09-11 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties nuo 2023-09-11). Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą 2023-09-18 prašymą Darbo ginčų komisijai (toliau – DGK), ieškovas, dar vykstant darbo ginčo bylos Nr. APS-1-18742/2023 nagrinėjimui, tenkino atsakovo prašymą ir pakeitė atsakovo darbo santykių nutraukimo pagrindą, vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas laikotarpiu nuo 2023-02-01 iki 2023-02-28 ir nuo 2023-03-01 iki 2023-03-31 direktoriaus 2023-01-31 įsakymu Nr. K2023-02-41 bei 2023-02-28 įsakymu Nr. K2023-03-39 buvo komandiruojamas statybos darbų atlikimui į Švediją. Ieškovė komandiruočių metu numačiusi papildomai darbuotojui (atsakovui) kilsiančias išlaidas dėl statybos darbų atlikimo, 2023-03-03 įvykdė 2890 Eur avansinį mokėjimą į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovo komandiruotė nuo 2023-03-13 direktoriaus įsakymu buvo atšaukta, nes atsakovas susirgo, atitinkamai jam pervestos 2890 Eur piniginės lėšos nebuvo panaudotos ir/ar grąžintos. Atsakovo nedarbingumas tęsėsi nuo 2023-03-13 iki 2023-03-31, nuo 2023-04-01 iki 2023-04-03 jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, nuo 2023-04-04 iki 2023-09-08 atsakovui buvo suteiktas nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Atsakovas 2023-09-12 ieškovės pranešime apie galutinį atsiskaitymą buvo oficialiai informuotas dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovei ir įsiskolinimo dalies išskaitymo iš nepanaudotų atostogų kompensacijos. Atsakovas šiai dienai yra skolingas 2048,05 Eur. DGK 2023-10-24 priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo reikalavimus ieškovei atmetė kaip nepagrįstus, o dėl ieškovės reikalavimo dėl permokos išieškojimo DGK nurodė, jog prašymas buvo pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino. Ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovas pasveiks ir toliau vykdys tiesiogines darbo funkcijas, bus komandiruojamas ir lėšos, pervestos kaip avansinis mokėjimas, bus panaudotas įsigyjant statybines ar kitokias medžiagas, įrankius, reikalingus tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Pažymėjo, kad ieškovas apie savo, kaip darbdavio teisių pažeidimą dėl atsakovo galimo neketinamo grąžinti ar panaudoti avansiniu mokėjimu pervestus 2890 Eur, sužinojo tik 2023-08-22, kai atsakovas pateikė el. paštu prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2023-09-11, ko pasėkoje ieškovas 2023-09-12 pranešimu informavo atsakovą, kad sukauptų atostoginių suma 841,95 Eur dengs dalį 2890 Eur skolos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas suvokė, jog 2023-03-03 darbdavio įvykdytas avansinis 2890 Eur mokėjimas į atsakovo banko sąskaitą buvo ne darbo užmokestis, o avansinis mokėjimas už atsakovo galimai patirsiančias išlaidas, atliekant darbo funkcijas komandiruočių metu. Atsakovas negrąžino darbdavio-ieškovo jam patikėto turto, o sąmoningai ne vieną mėnesį vilkindamas darbo pareigų atlikimą, t. y. naudodamasi suteiktu nedarbingumu bei ieškovo gera valia, naudojosi turima pozicija ir sąmoningai, nutraukdamas darbo santykius be svarbių priežasčių, siekė padaryti ir padarė ieškovei 2048,05 Eur žalos. Šiuo atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei. Atsakovas nesilaikė Darbo sutarties 5.1.2, 5.1.3, 5.1.7, 5.1.9. 5.1.13 punktų nuostatų, veikė nesąžiningai darbdavio atžvilgiu, savo iniciatyva nutraukęs darbo santykius be svarbių priežasčių, siekė išvengti ieškovo 2023-03-03 avansiniu mokėjimo pervestos 2890 Eur sumos grąžinimo ir neatsiskaitė su ieškovu nutraukęs darbo santykius, t. y. galimai iššvaistė/panaudojo savo asmeninių interesų tenkinimui darbdavio jam patikėtą turtą – pinigines lėšas, kurios buvo skirtos tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Atsakovo kaltė turėtų būti preziumuojama. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė nepagrįstai neteko ieškovei priklausančių lėšų (šiai dienai likusių 2048,05 Eur), o to pasėkoje ieškovė patiria nuostolius. Atsakovas, jeigu būtų atlyginęs ieškovui pervestą avansinį mokėjimą, ieškovas nebūtų patyręs tiesioginių nuostolių.
2024-01-19 teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Nustačius atsiliepimo trūkumus, 2024-01-25 teismo nutartimi atsakovui nustatytas 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti. Minėta teismo nutartis atsakovui įteikta 2024-01-30 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo trūkumų nepašalino, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl 2024-02-13 vykusio teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi atsakovo atsiliepimą laikė nepaduotu ir jį grąžino atsakovui.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Marius Vaškas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po darbo sutarties su atsakovu sudarymo atsakovas nurodė, kad turi įsipareigojimų kitam darbdaviui, todėl faktiškai atsakovas pas ieškovą pradėjo dirbti nuo 2023-02-01. Gruodžio ir sausio mėnesiais atsakovas nedirbo, jam tam tikrais laikotarpiais buvo suteiktas nemokamos atostogos. Atsakovo prašymų dėl nemokamų atostogų darbdavys nebuvo gavęs. Kadangi atsakovas gruodžio ir sausio mėnesiais dirbo pas kitą darbdavį ir negalėjo dirbti ieškovo įmonėje, buvo sutarta, kad bus forminamos nemokamos atostogos. 2023-03-03 ieškovas atliko 2890 Eur avansinį mokėjimą į atsakovo banko sąskaitą ir šis mokėjimas visada buvo ieškovo buhalterinėje apskaitoje. Atsakovui priklausantis atlyginimas už vasario mėn. buvo išmokėtas 2023-03-24. Iš byloje pateiktų darbo apskaitos ir užmokesčio žiniaraščio ir bankinių pavedimų išrašų matyti, kad 2890 Eur suma atsakovui buvo pervesta ne kaip darbo užmokestis, todėl nutraukus darbo santykius, atsakovas tokią sumą privalėjo grąžinti ieškovui, nes ji buvo sumokėta nepagrįstai. Sudengus sukauptų atostoginių 841,95 Eur sumą su atsakovo negrąžintu avansu, šiai dienai likusi atsakovo negrąžinta suma yra 2048,05 Eur. Minėtas avansas į atsakovo sąskaitą pateko nepagrįstai. Patvirtino, kad darbdavio įsakymo dėl 2890 Eur sumos atsakovui išmokėjimo nėra priimta. Pagal darbo sutartį darbo užmokestį buvo numatyta mokėti vieną kartą per mėnesį. Darbuotojams komandiruotėje atsiranda poreikis dėl papildomų išlaidų, todėl avansas atsakovui ir buvo sumokėtas, kad darbuotojas jaustųsi komfortiškai savo darbo vietoje antros komandiruotės metu (iki kovo mėnesio atlyginimo sumokėjimo), elementariems žmogiškiesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad avansas pervestas už nieką, t. y. jokių priskaičiuotų sumų, susijusių su darbo užmokesčiu, nebuvo. Tokia avanso suma buvo išmokėta pagal finansines galimybes. Atsakovui išmokant atlyginimą kovo mėnesį buhalterija pasielgė ne pačiu teisingiausiu keliu, bet tai nėra kažkokio nusižengimo. Kovo mėnesį būtų per didelė išskaita. Ieškovas tikėjosi, kad pasibaigus nedarbingumui atsakovas grįš į darbą. Buvo nustatyta per daug išmokėta suma atsakovui. Buvo per trumpas laikotarpis atlikti įskaitymus. Dienpinigiai atsakovui kartu buvo išmokami kartu su dienpinigiais. Paaiškino, kad 2023-01-25 ieškovo atsakovui pervesta 79,20 Eur suma nurodant kaip „atlyginimas“ yra kaip ligos išmoka už gruodį, nes buhalterija manė, kad reikia priskaičiuoti. Pažymėjo, kad ieškovas nėra susijęs su atsakovo buvusiais darbdaviais ir jokių prievolių už juos nevykdė ir nevykdo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas P. R. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad dar iki 2022 m. gruodžio mėn. įsidarbinant pas ieškovą dirbo kitoje įmonėje (duomenys neskelbtini) (po to pakeistas pavadinimas į (duomenys neskelbtini)), tai yra tos pačios įmonės (vadovai G. M. ir R. R.), tik keitėsi pavadinimai. Jis iki darbo sutarties su ieškovu pasirašymo jau dirbo Švedijoje, pas tą patį užsakovą ir darbų vadovą M. D., nors pasikeitė darbdavys Lietuvoje, t. y. darbdavys atsidarė kitą įmonę. Iki darbo sutarties sudarymo atsakovas ir kiti darbuotojai dirbo toje pačioje įmonėje, kuri samdėsi tuos pačius darbuotojus. Sutartį su ieškovu pasirašė būdamas Švedijoje, kai atvyko ieškovo direktorius R. R. ir pasakė, kad įmonė bankrutuoja, todėl reikia pasirašyti naują darbo sutartį. Taip pat pasakė, kad po truputį atleidinės darbuotojus iš įmonės, todėl jam nėra žinoma, kaip ir kada ieškovas sutvarkė įdarbinimus. Jis dirbo kaip dirbęs, savo dirbtas valandas perduodavo darbų vadovui Švedijoje, kuris vėliau perduodavo ieškovui ir skaičiuodavo atlyginimą. Su darbdaviu buvo sutarę tik dėl valandinio atlyginimo, jokių komandiruočių įsakymų ir dienpinigių negaudavo, jam nežinoma, kaip ieškovas tvarkė dokumentaciją. Jis dėl visų darbų ir atostogų pagrinde bendravo tik su darbų vadovu M. D. Švedijoje. Gaudavo atlyginimą pagal išdirbtas valandas. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį, maždaug 25 d., kuris būdavo nuo 1700 Eur iki 4500 Eur. Kurį laiką gaudavo atlyginimą iš ankstesnės įmonės, vėliau jau iš ieškovo, iš ieškovo jokių atsiskaitymo lapelių negaudavo. Atsakovas Švedijoje prabuvo iki gruodžio 20 d., po to iki sausio vidurio buvo nedarbingumas, tuomet grįžo į Švediją ir dirbo toliau, taip išeina, jog jis dirbo dviejose įmonėse ir neaišku, kas jam mokėjo darbo užmokestį. Atsakovo teigimu, jam kovo mėnesį pervestas „avansas“ yra atlyginimas už 2023 m. sausio mėnesį. Kodėl pervestą sumą ieškovas nurodė kaip „avansas“, atsakovui neaišku. Atsakovas pažymėjo, kad jis Švedijoje dirbo vairuotoju, todėl jam jokių įrankių nereikėjo. Jis nebuvo atkreipęs dėmesio, kad pavedime nurodyta „avansas“, tik atleidimo metu iš jo buvo pareikalauta grąžinti tariamą avansą. Nemokamų atostogų jis ieškovo niekada neprašė ir prašymų nerašė. Jis niekada iš ieškovo atsiskaitymo lapelių negaudavo. Jis pats pirkdavo bilietus į Švediją ir atgal į Lietuvą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Iš 2022-130 Darbo sutarties Nr. 0080 matyti, kad tarp UAB VG construction ir P. R. sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią P. R. priimtas dirbti į ieškovo įmonę, į pastolininko pareigas. Pagal darbo sutartį, darbuotojui mokamas minimalus mėnesinis atlygis (MMA), taikant koeficientą 1,65 (sutarties sudarymo momentu MMA yra 730 Eur); direktoriaus įsakymu gali būti mokamos premijos paskatinant darbuotoją už tinkamai atliktus darbus, kilnojamojo pobūdžio darbas (1, 2 punktai). Darbo užmokestis, atskaičius teisėtas išskaitas ir mokesčius, mokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 28-tos dienos, pervedant jį į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą (1.3.3. punktas). Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022-12-01.
UAB VG construction direktoriaus R. R. 2022-11-30 įsakymu Nr. NA2022-12-1 atsakovas laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2022-12-19 išleistas neapmokamoms atostogoms.
UAB VG construction direktoriaus R. R. 2023-01-12 įsakymu Nr. NA2023-01-1 atsakovas laikotarpiu nuo 2023-01-14 iki 2023-01-31 išleistas neapmokamoms atostogoms.
UAB VG construction direktoriaus R. R. 2023-01-31 įsakymu Nr. K2023-02-41 atsakovas laikotarpiu nuo 2023-02-01 iki 2023-02-28 komandiruotas statybos darbų atlikimui į Švediją.
UAB VG construction direktoriaus R. R. 2023-02-28 įsakymu Nr. K2023-03-39 atsakovas laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2023-03-31 komandiruotas statybos darbų atlikimui į Švediją.
Iš UAB VG construction SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023-03-03 ieškovas įvykdė 2890 Eur mokėjimą atsakovui P. R., nurodant „Avansas už 2023-02”.
2023-03-13 UAB VG construction direktoriaus R. R. įsakymu Nr. K2023-03-39.1 atsakovo komandiruotė nuo 2023-03-13 atšaukta.
Sodros duomenimis, atsakovui laikotarpiais: 2022-12-20 – 2023-01-02, 2023-01-03 – 2023-01-09, 2023-01-10 – 2023-01-13, 2023-03-13 – 2023-03-21, 2023-03-22 – 2023-03-31 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos, o laikotarpiu nuo 2023-04-04 iki 2023-09-08 atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo buityje.
UAB VG construction direktoriaus R. R. 2023-09-11 įsakymu Nr. ATL202309.1 atsakovas atleistas iš užimamų pareigų.
2023-09-11 ieškovo pranešimu atsakovas informuotas apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2023-09-11.
Iš UAB VG construction 2023-09-11 atostogų kompensacijos pažymos matyti, kad P. R. priskaičiuota atostogų kompensacija sudaro 1122,13 Eur.
2023-09-12 ieškovo pranešimu atsakovas informuotas apie tai, kad darbdavys pilnai atsiskaitęs, o sukauptų atostoginių 841,95 Eur suma dengs dalį skolos, kurią skolingas atsakovas įmonei, t. y. 2023-03-03 atlikus 2890 Eur avansinį mokėjimą, atsakovas lieka skoloje 2048,05 Eur.
Iš Atsiskaitymų lapelių matyti, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. P. R. priskaityto darbo užmokesčio, komandiruočių apmokėjimo, dienpinigių, išskaitytų mokesčių sumos.
Iš Darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. matyti darbuotojo P. R. dirbtų dienų ir valandų skaičius.
Iš UAB VG construction pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį P. R. matyti, kad 2023-01-25 priskaičiuota išmokėti 79,20 Eur; 2023-03-03 - 2890 Eur; 2023-03-24 - 2737 Eur; 2023-04-26 – 1310,34 Eur; 2023-05-25 - 89,04 Eur.
Iš atsakovo Swedbank AB banko išrašo matyti, kad atsakovui ieškovas atliko mokėjimus: 2023-01-25 79,20 Eur „atlyginimas“; 2023-03-03 2890 Eur „avansas už 2023-02”; 2023-03-24 2737 Eur „atlyginimas“; 2023-04-26 1310,34 Eur „atlyginimas“; 2023-05-25 89,04 Eur „ligos išmoka už dvi darbo dienas 2023-04“.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija pateikė darbo bylą Nr. APS-1-18742/2023.
P. R. 2023-09-18 su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją dėl įpareigojimo UAB VG Construction pakeisti atleidimo pagrindą vadovaujantis DK 55 str. 1 d. (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių); taip pat įpareigoti UAB VG Construction pilnai atsiskaityti su ieškovu, išmokant kompensaciją už visas nepanaudotas priklausančias atostogas nuo darbo santykių pradžios (2022-12-01), t. y. 18,7 darbo dienas; sumokėti netesybas vadovaujantis DK 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus ir darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2023-10-21 priimtu sprendimu darbo byloje Nr. APS-132-20518/2023 nusprendė ieškovo P. R. reikalavimus atsakovei UAB VG construction dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų išieškojimo atmesti kaip nepagrįstus. Be to, DGK minėtu sprendimu atsisakė nagrinėti atsakovės UAB VG construction prašymą ieškovui P. R. dėl permokos išieškojimo, kadangi prašymas buvo pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir DGK jo neatnaujino. Pažymėtina, kad atsakovei patenkinus ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, ieškovo P. R. atstovė nagrinėjant bylą DGK, minėto reikalavimo atsisakė.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas P. R. ieškovo įmonėje UAB VG construction dirbo nuo 2022-12-01 iki 2023-09-11, be to, atsakovas įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2021-08-02 iki 2023-09-11. Sodros duomenimis, atsakovo darbinė veikla minėtose įmonėse baigėsi vienu metu – 2023-09-11 dieną.
DK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis).
DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais (DK 25 straipsnio 1 dalis).
DK 107 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.
DK 150 straipsnio 2 dalyje numatyti keturi atvejai, kada leidžiama daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis). Šis sąrašas yra baigtinis.
Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas).
Kaip matyti Sodros duomenimis, atsakovas P. R. ieškovo įmonėje UAB VG construction dirbo nuo 2022-12-01 iki 2023-09-11, be to, atsakovas nuo 2021-08-02 iki 2023-09-11 dirbo ir įmonėje (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbinė veikla minėtose įmonėse baigėsi vienu metu – 2023-09-11 dieną. Atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas vėliau pakeistas į (duomenys neskelbtini), atsakovas dirbti buvo komandiruojamas į Švediją, ten bedirbant atvykus įmonės vadovui R. R. ir atsakovui pasiūlius sudaryti darbo sutartį su kita įmone, atsakovas sudarė darbo sutartį su ieškovo įmone UAB VG construction. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po darbo sutarties su ieškovu sudarymo iš esmės niekas nesikeitė, kadangi ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai ir toliau dirbo Švedijoje, toje pačioje vietoje, tą patį darbą, pas tą patį užsakovą ir su tuo pačiu darbo vadovu M. D.. Anot atsakovo, taip išėjo, jog jis dirbo dviejose įmonėse ir jam liko neaišku nei įdarbinimai, nei kas ir kada jam tiksliai mokėjo darbo užmokestį, negalėjo pasakyti iki kada jis dirbo (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad iš viešai prieinamos informacijos (rekvizitai.lt) matyti, kad 2023-08-07 (duomenys neskelbtini) pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini), 2023-01-21 keitėsi juridinio asmens vadovas. Ieškovo įmonė UAB VG construction įregistruota 2022-04-15, vadovas – R. R.. Pažymėtina, kad visų minėtų įmonių veiklos sritys – statyba. Vertinant šiuos duomenis, atsižvelgiant į atsakovo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismui nėra pagrindo netikėti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis apie darbo sutarties su ieškovu sudarymo aplinkybes. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog (duomenys neskelbtini) ir UAB VG construction turi bendrų interesų, atsakovas su ieškovu darbo sutartį sudarė būtent ieškovo iniciatyva, atsakovui dirbant (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis sudaryta 2022-11-30, darbo sutartyje numatyta, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2022-12-01 dieną. Byloje pateikti įsakymai patvirtina, kad atsakovui laikotarpiais nuo 2022-12-01 iki 2022-12-19, nuo 2023-01-14 iki 2023-01-31 suteiktos nemokamos atostogos. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis darbdavio neprašė jokių nemokamų atostogų, rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų ieškovui neteikė, su įsakymais dėl nemokamų atostogų jis supažindintas nebuvo. Aplinkybę, jog ieškovas nėra gavęs atsakovo prašymų dėl nemokamų atostogų, patvirtino ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu. Atsakovas patvirtino, kad 2022 m. gruodžio ir 2023 m. sausio mėnesį (išskyrus nedarbingumo laikotarpius) atsakovas Švedijoje dirbo, nemokamų atostogų jis neturėjo. Byloje pateikti įrodymai (atsakovo banko išrašai) patvirtina, kad 2023-01-25 ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 79,20 Eur atlyginimą. Vertinant šias aplinkybes, teismui nėra pagrindo pripažinti, jog laikotarpiais nuo 2022-12-01 iki 2022-12-19, nuo 2023-01-14 iki 2023-01-31 atsakovui ieškovo įmonėje buvo suteiktos nemokamos atostogos ir minėtais laikotarpiais atsakovas nedirbo.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 2048,05 Eur patirtus tiesioginius nuostolius. Ieškovas 2890 Eur mokėjimą į atsakovo sąskaitą laiko ne darbo užmokesčiu, o avansiniu mokėjimu už atsakovo galimai patirsiančias išlaidas, atliekant darbo funkcijas komandiruočių metu. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbuotojams komandiruotėje atsiranda poreikis dėl papildomų išlaidų, todėl avansas atsakovui ir buvo sumokėtas, kad darbuotojas jaustųsi komfortiškai savo darbo vietoje antros komandiruotės metu (iki kovo mėnesio atlyginimo sumokėjimo), elementariems žmogiškiesiems poreikiams tenkinti, kad avansas pervestas už nieką, t. y. jokių priskaičiuotų sumų, susijusių su darbo užmokesčiu, nebuvo, kad tokia avanso suma buvo išmokėta pagal ieškovo finansines galimybes. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovo reikalavimu nesutiko, paaiškino, kad pervesta suma, kuri mokėjimo nurodyme įvardinta kaip „avansas“, yra atlyginimas už 2023 m. sausio mėnesį ir jam visiškai neaišku, kodėl ieškovas pavedime nurodė, jog tai „avansas“.
Kaip matyti, bylos duomenimis, dėl ieškovo 2023-03-03 atsakovui pervestos 2890 Eur sumos (pavedime nurodant „avansas už 2023-02”) nėra priimta jokio ieškovo UAB VG construction direktoriaus ar kito atsakingo asmens įsakymo, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu, kokiu tikslu, už kurį laikotarpį atsakovui yra išmokėta 2890 Eur. Taigi, ieškovas niekada nebuvo priėmęs jokio individualaus akto dėl 2890 Eur mokėjimo atsakovui, ko pasėkoje niekada ir nebuvo su tokiu aktu supažindinęs atsakovo, kaip darbuotojo, taip pat jokia kita forma neinformavo atsakovo apie avansinio išmokėjimo tikslingumą.
Pažymėtina, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę (DK 148 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, minėta DK norma aiškintina taip, kad įstatymas nedaro skirtumo, kokios sumos darbuotojui skaičiuojamos (darbo užmokestis ar kitos sumos), vadinasi, visa informacija darbuotojui apie priskaičiuotą darbo užmokestį, skolą už neatsiskaitytą ar permokėtą avansą turėjo būti pateikta raštu kiekvieną mėnesį. Nagrinėjamu atveju atsakovas patvirtino, kad jis atsiskaitymo lapelių iš darbdavio nėra gavęs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas atsakovui būtų pateikęs informaciją apie atsakovui priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias pinigines sumas.
Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad teismas aukščiau nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovui laikotarpiais nuo 2022-12-01 iki 2022-12-19, nuo 2023-01-14 iki 2023-01-31) buvo suteiktos kasmetinės atostogos, o atsakovo teigimu minėtais laikotarpiais jis dirbo, teismas sprendžia, jog atsakovas pagrįstai galėjo manyti, jog ieškovo jam pervesta 2890 Eur suma yra kaip darbo užmokestis už 2023 m. sausio mėnesį, juolab, kad bylos duomenimis, už 2022 m. sausio mėnesį ieškovas darbo užmokesčio atsakovui nebuvo priskaičiavęs ir išmokėjęs.
Ieškovo atstovas nurodė, kad avanso suma buvo skirta panaudoti komandiruotės metu būsimoms išlaidoms, pasak jo, darbuotojams komandiruotėje atsiranda poreikis dėl papildomų išlaidų, todėl avansas atsakovui ir buvo sumokėtas, kad darbuotojas jaustųsi komfortiškai savo darbo vietoje antros komandiruotės metu (iki kovo mėnesio atlyginimo sumokėjimo). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų reikalavęs kokių nors atsiskaitymo dokumentų už galimai atsakovo patirtas išlaidas, todėl neatmetama tai, kad atsakovas, būdamas 2023 m. vasario mėnesį komandiruotėje, galėjo patirti tokių išlaidų. Atsakovas už gautą avansą nebuvo įpareigotas kaip nors atsiskaityti, rinkti dokumentus ir juos pristatyti ieškovui.
Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei atsakovo Swedbank AB banko išrašas patvirtina, kad tiek 2023-03-24, tiek 2023-04-26 išmokant atsakovui atlyginimą, ieškovas ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo informuoti atsakovą apie neva be pagrindo išmokėtą pinigų sumą atsakovui, atlikti įskaitymą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Tik nutraukus darbo sutartį su atsakovu, t.y. 2023-09-12 pranešimu, ieškovas atsakovą informavo apie tai, kad darbdavys pilnai atsiskaitęs, o sukauptų atostoginių 841,95 Eur suma dengs dalį skolos, kurią skolingas atsakovas įmonei, t. y. 2023-03-03 atlikus 2890 Eur avansinį mokėjimą, atsakovas lieka skoloje 2048,05 Eur.
Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas savo elgesiu pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 148 straipsnio nuostatas, o šie pažeidimai laikytini turintys esminės reikšmės vertinant ieškovo elgesį ir sprendžiant, ar jam gali būti priteistas atsakovui išmokėtas avanso likutis.
Byloje ginčas kilo iš darbo, o ne civilinių teisinių santykių, todėl nustačius, kad darbdavys netinkamai vykdė jam priklausančias pareigas arba jų nevykdė, negali būti taikoma atsakomybė darbuotojui, nes jis yra silpnesnioji darbo santykių pusė, visi neaiškumai aiškinami jo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). Atsakovas avansą gavo paties darbdavio iniciatyva, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovo veiksmus pripažinti nesąžiningais ar piktnaudžiavimu savo teisėmis.
CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Darbo užmokestis negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš šios teisės normos darytina išvada, kad, kai darbuotojas, pavyzdžiui, sukčiaudamas pateikia suklastotus darbų, kurių faktiškai jis neatliko, dokumentus ir šiuo pagrindu jam apskaičiuojamas ir nepagrįstai išmokamas darbo užmokestis, ar kitos išmokos, jie gali būti išieškoti iš nesąžiningo darbuotojo. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovui savo iniciatyva, be jokio priimto individualaus teisės akto išmokėjo savo nuožiūra nustatyto dydžio pinigų sumą, įvardindamas kaip avansą, nereikalaudamas jokių atsiskaitymo už jį dokumentų, nesupažindindamas su avanso išmokėjimo tikslingumu atsakovo, o atsakovas suprato šią jam išmokėtą pinigų sumą kaip darbo užmokestį. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad ieškovas 2890 Eur avansinį mokėjimą atsakovui pervedė 2023-03-03, o apie neva susidariusį įsiskolinimą ieškovas atsakovą informavo tik 2023-09-12 pranešimu, t.y. tik nutraukus darbo sutartį su atsakovu, nors turėjo galimybę ir privalėjo tai padaryti ženkliai anksčiau (2023-03-24, 2023-04-26 išmokant atsakovui atlyginimą). Vertinant šias aplinkybes, laikytina, kad atsakovas jokių sąskaitybos klaidų nepadarė, tačiau yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas išmokėdamas ginčo sumą pažeidė DK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus, be to, ieškovas, kaip darbdavys, su atsakovu, kaip darbuotoju, veikė nepakankamai sąžiningai, nebendradarbiavo su atsakovu, laiku nesuteikė reikiamos informacijos atsakovui, ieškovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, tokiu būdu pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
Atsižvelgiant į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, į byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 776,82 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.
Atsakovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.