Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam V. S., gynėjai advokatei V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas už nusikaltimus, numatytus

- Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 253 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

- LR BK 233 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;

- LR BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime nuo 2009-04-30 iki 2009-05-11 imtinai, bei nuo 2009-07-01 iki 2009-07-15 (laikas nuo 2009-05-12 iki 2009-06-30 imtinai įskaitytas kaip atlikta bausmė pagal 2009 11 24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį).

Solidariai iš V. S. ir V. S. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 130,20 Lt. Nepilnamečiui V. S. iki sulauks pilnametystės neturint uždarbio ar pajamų, ieškinys turi būti išieškotas iš jo tėvo V. S..

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. už nusikaltimų, numatytų LR BK 253 str. 1 d., 233 str. 1 d., 140 str. 1 d.,padarymą nuteistas už tai, kad:

neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis. Neturėdamas leidimo, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo lygiavamzdį, dvivamzdį, 16-o kalibro „B“ modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurių apyvartai taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir „C“ kategorijos ilgiesiems šaunamiesiems ginklams, bei trisdešimt tris 16-o kalibro medžioklinius šovinius ir sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, skirtą šaudmenų užtaisymui, kurio masė 204 gramai, kuriuos neteisėtai laikė savo sodyboje (duomenys neskelbtini)., ūkinio pastato antrame aukšte bei gyvenamajame name iki 2008-12-26, 14:30 val., kai šautuvą ir dvidešimt šovinių paėmė ir į (duomenys neskelbtini), esančius laukus nusinešė jo sūnus V. S., o likusius šovinius ir paraką namuose surado parodymų patikrinimo vietoje metu pareigūnai.

Be to, V. S. siekė paveikti liudytoją. 2009-03-13, apie 16 val., V. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino peiliu sužaloti V. D., padegti jo namus, duodamas suprasti, kad savo grasinimus realiai įvykdys, jei V. D. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausos metu duos V. S. nepalankius parodymus, kad matė pas jį namuose neteisėtai laikomą šautuvą.

Be to, V. S. ir V. S. nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui. 2009-03-13, apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), V. D. namuose, kilus žodiniam konfliktui tarp D. V. ir jo tėvo V. S., tėvo prašymu jam padavė peilį, kuriuo V. S. vieną kartą dūrė D. V. į dešinę ranką. Nukentėjusiajam išbėgus iš gyvenamojo namo į lauką, V. S. puolus prie nukentėjusiojo iš paskos ir su juo susigrūmus, parkritus, V. S. dar kartą dūrė rankoje laikomu peiliu nukentėjusiajam D. V. į dešinę ranką, vieną kartą į kaktą virš dešinės akies bei peiliu įpjovė nukentėjusiajam dešinę ausį. V. S. parkritus su nukentėjusiuoju ir grumiantis, tuo metu V. S. kastuvo metalinės dalies plokštuma sudavė nukentėjusiajam D. V. apie tris smūgius kastuvo metalinės dalies plokštuma bei kartą metalinės dalies kraštu į galvą. Bendrais veiksmais V. ir V. S. padarė nukentėjusiajam D. V. kirstines žaizdas galvoje, veide, pjautines žaizdas galvoje ir dešinėje rankoje, dėl ko įvyko nežymus sveikatos sutrikdymas.

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d., padarymą jis nuteistas remiantis tik melagingais V. D. parodymais. Teigia, kad 2009-03-13 apie 16 val. jis su sūnumi buvo (duomenys neskelbtini), maisto prekių parduotuvėje. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 16 val. 15 min., kelionė užtruko 30 min., todėl pas D. užėjo be 12-15 min. 17 val. , tai patvirtina byloje esantys įrašai.

Nukentėjęs D. V. parodė, kad jokio konflikto tarp V. S. ir D. nepastebėjo.

N. D. norėjo teisme duoti teisingus parodymus, bet teismas į juos neatsižvelgė. Teigia, kad jis D. negrasino, tai teisme paliudijo ir V. S..

Tvirtina, kad buvo abipusis ginčas ir muštynės (LR BK 140 str. 1 d.).

Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis yra senyvo amžiaus, ligotas.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, teisėtumą ir pagrįstumą. Nuteistasis V. S. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 253 str. 1 d., 140 str. 1 d., neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. S. kaltė, dėl LR BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl LR BK 233 str. 1d. padaryto nusikaltimo įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

V. S. kaltė padarius LR BK 233 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojos N. D. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tarpusavyje neprieštaraujantys ir patvirtinami tiesioginiais liudytojos N. D. parodymais. Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam būnant namuose 2009-03-13 apie 16 val. atėjo V. ir V. S.. V. S. išsitraukė peilį ir pradėjo priekaištauti dėl policijoje duotų parodymų apie V. S. šautuvą. V. S. peiliu grasino, kad jis bus papjautas ar sužalotas, kad padegs gyvenamąjį namą (b.l. 61). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nukentėjusysis V. D. taip pat paliudijo, kad V. S. atėjęs į namus grasino dėl kažkokių duotų parodymų (b.l. 193), buvo grasinimai padegti, papjauti. Kad nukentėjusiajam V. D. grasino V. S. patvirtina liudytojos N. D. duoti parodymai. Ji nurodė, kad buvo grasinimai ir peilis. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais nėra teisinio pagrindo, nes jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys. Tuo tarpu V. S. duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme skiriasi. Įtariamojo apklausos metu 2009-04-30 V. D. nurodė, kad neatsimena ar 2009-03-13 jis buvo pas V. D.. Teigia, kad galėjo būti, bet negrasino, nesiekė, kad V. D. neduotų parodymų apie šautuvą (b.l. 67). Įtariamojo papildomos apklausos metu jau nurodo, kad jis 2009-03-13 apie 16 val. buvo su sūnumi pas D.. Buvo neblaivus, todėl ką nors galėjo pasakyti D. dėl jo duotų parodymų, bet paveikti liudytojo nesiekė, peiliu negrasino (b.l. 152). Pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad užėjęs pas D. jam pasakė, jog pastarasis daug kalba.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą versiją, jog jis įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini) nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Be to, šią jo nurodytą aplinkybę paneigia tiek pačio V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis patvirtina, kad 2009-03-13 apie 16 val. buvo su sūnumi pas D.. Be to, V. S. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad jis su tėvu V. S. 2009-03-13 iš (duomenys neskelbtini) grįžo apie 15-16 val.(b.l. 92). Taigi, šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Tai, kad anot V. S., D. V. parodė, kad tuo metu kai jis užsuko pas D. konflikto tarp V. S. ir v. D. nebuvo, nepaneigia aplinkybės, kad buvo grasinta liudytojui, nes N. D., V. D. nurodė, kad po to, kai V. S. pagrasino peiliu jis nurimo.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nustatė, kad V. S. siekė paveikti liudytoją, grasino peiliu sužaloti V. D., padegti jo namus, duodamas suprasti, kad savo grasinimus realiai įvykdys, jei V. D. duos V. S. nepalankius parodymus, kad matė pas jį namuose neteisėtai laikomą šautuvą. Nuteistojo nusikalstama veika pagal LR BK 233 str. 1d kvalifikuota teisingai.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl poveikio liudytojams, negalėjimo išsakyti savo nuomonės ir kitų procesinių pažeidimų nepagrįsti, todėl atmetami, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad 2009-06-23 teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau 2009-07-15 bylą nagrinėjo tos pačios sudėties teismas, nereiškia baudžiamojo proceso normų pažeidimo, įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi, nes 2009-06-23 vykusiame posėdyje buvo paskelbta pertrauka, nes į teisiamąjį posėdį neatvyko nukentėjusysis D. V. bei liudytojas J. K.. LR BPK 243 str. numatyta, kad gali būtų daromos teisiamojo posėdžio pertraukos neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui. Po pertraukos, nesant nušalinimų ar kitų įstatymų numatytų aplinkybių, dėl kurių bylą turi nagrinėti kitos sudėties teismas, bylą nagrinėja tos pačios sudėties teismas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo proceso kodekso normos nebuvo pažeistos.

Nėra objektyvių duomenų, kad V. D., D. V. į teismo posėdį buvo atvykę neblaivūs.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. teisme buvo apklaustas (b.l. 193). Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu yra apie tai, kad matė, jog V. S. turėjo ginklą, todėl V. S. nuteisimui už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d. , padarymą, šio liudytojo parodymai reikšmės neturi.

V. D. ir D. V. buvo apklausiamai kaip nukentėjusieji.

LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka yra nusikaltimų recidyvas, padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, neišnykus teistumui. Pažymėtina, kad, V. S. anksčiau teistas kelis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą. 2006-08-30 nuosprendžiu teistas ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (b.l. 112). Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paskutinio teismo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Tai rodo, kad jis savo gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir yra linkęs nusikalsti.

LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes V. S..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54str. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė apysunkę ir dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis dvi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir V. S. charakterizuojančius duomenys t.y. į tai, kad jis policijos charakterizuojamas kaip keistai suvokiantis aplinką asmuo. Išgėręs dažnai būna agresyvus, nenuspėjamas ir provokuoja konfliktus. Išeidamas iš namų visada nešiojasi peilį, to moko ir savo sūnų. Aplinkiniai gyventojai jo bijo, vengia su juo bendrauti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nuteistajam už nusikaltimų, numatytų LR BK 233 str. 1 d, ir 253 str. 1d., 140 str. 1 d. skyrė bausmes mažesnes nei sankcijoje numatytas šių bausmių vidurkis.

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. padarymą, teismas nuteistajam skyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu šio straipsnio sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmės terminas iki 5 (penkerių) metų. Už nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. padarymą yra numatytas laisvės atėmimas iki 2m., tačiau teismas skyrė 9 ( devynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė, skirta už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d.,t taip pat mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei bausmės, paskirtos už atskiras veikas, nei galutinė subendrinta bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei paties nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra.

Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė reikšmė, todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio turi atsižvelgti į tai, kad jis yra senyvo amžiaus, ligotas, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio atsižvelgia į nurodytų aplinkybių visumą.

Apeliantas skunde nurodo, kad šautuvą jam (duomenys neskelbtini) padovanojo tėvas 14-ojo gimtadienio proga, tai paneigia teismo nurodytą argumentą, kad jis, įsigydamas šautuvą, turėjo neišnykusį teistumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BK 253 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą neturint leidimo. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Taigi apelianto skunde nurodytas argumentas neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 253 str. 1 d., nes jis medžioklinį šautuvą, šovinius ir sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, skirtą šaudmenų užtaisymui neteisėtai laikė savo sodyboje.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl V. S. padarytų nusikalstamų veikų. V. S. kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs LR BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl LR BK 233 str. 1d. padaryto nusikaltimo įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2009-07-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. S. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.