Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 1028,04 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad šalys sudarė būsto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei būstą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Mokėti komunalinius mokesčius už būstą sutartimi įsipareigojo atsakovė. Būstu atsakovė naudojosi 2016 m. rugsėjo – 2017 m. liepos mėn. Atsakovė neapmokėjo šių komunalinių mokesčių : už vandenį – 68,01 Eur, už dujas – 783,29 Eur, kuriuos vėliau tiekėjams apmokėjo ieškovė. Be to, atsakovei išsikrausčius iš būsto, pastebėta, kad sugadintas vandens siurblys, buvęs būste prie dujinio katilo. Už jo pakeitimą ieškovė sumokėjo 176,74 Eur. Už būsto priežiūrą pagal sutartį atsakingas nuomininkas. Todėl visas šias sumas ieškovei privalo atlyginti atsakovė. J. K. niekada nežadėjo mokėti ir nemokėjo jokių mokesčių pagal šalių sudarytą sutartį už atsakovę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei būstą, adresu Nevėžio g. 13A-1, Panevėžys. Nuomojamame būste atsakovė gyveno iki 2017-07-02. Atsakovė nesumokėjo mokesčių tiekėjams už būste nuomos laikotarpiu sunaudotą vandenį (68,01 Eur) ir dujas (783,29 Eur), todėl juos tiekėjams vėliau sumokėjo ieškovė. Ieškovė keitė ir būste buvusį vandens siurblį, dėl ko patyrė 176,74 Eur išlaidų.

Šalių santykius reglamentuoja jų sudaryta Sutartis bei CK 6.575 – 6.617 str.

Pagal šalių sudarytą Sutartį mokėti mokesčius komunalinių paslaugų tiekėjams privalėjo būtent nuomininkas (atsakovė) (Sutarties 3 p.) (CK 6.580 str. 1 d., 6.584 str. 3 d.). Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė tiekėjams nesumokėjo mokesčių už vandenį ir dujas, sunaudotus nuomos laikotarpiu. Šiuos mokesčius (68,01 Eur + 783,29 Eur) tiekėjams sumokėjo nuomotojas (ieškovė). Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja šių sumokėtų sumų atlyginimo iš atsakovės (CK 6.50 str. 1, 3 d.).

Atsakovė, teigdama, kad nurodyti mokesčiai (viso 851,30 Eur) buvo sumokėti ieškovei, ir tokiu būdu buvo tinkamai įvykdyta jos kaip nuomininkės prievolė, privalėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 178 str.). Nors atsakovė nurodė, jog šiuos mokesčius už ją ieškovei sumokėjo J. K.. Tačiau, ieškovei šią aplinkybę neigiant, bei galiojant įstatymo nuostatai, jog būtent skolininkas privalo įrodyti prievolės įvykdymą, to patvirtinimui įstatymas suteikia skolininkui tam tikras teises (reikalauti pakvitavimo, sustabdyti prievolės vykdymą), o kreditoriui nustato pareigas (išduoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą) (CK 6.65 str.), teismas sprendžia, kad tokie atsakovės paaiškinimai bei galimi liudytojos J. K. parodymai, galimai patvirtinantys šiuos atsakovės paaiškinimus, nebūtų pakankami pripažinti nurodytai aplinkybei (851,30 Eur mokesčių sumokėjimas ieškovei) įrodytai (CPK 185 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis (atsakovę ir J. K. sieja svainystės santykiai) tinkamais įrodymais šiai aplinkybei patvirtinti būtų rašytiniai įrodymai (pvz. CK 6.65 str. numatytas ieškovės pakvitavimas apie gautus mokėjimus, bankiniai pavedimai ar pan.), bet ne šalies ar nurodyto liudytojo paaiškinimai. Tokių įrodymų (rašytinių ar kt., gautų iš objektyvių šaltinių) atsakovė nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikė teismui J. K. raštą, kuriame ji neigia mokėjusi kokius nors mokesčius ieškovei pagal bylos šalių sudarytą Sutartį. Dėl šių aplinkybių viseto teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog mokesčiai už nuomos laikotarpiu išnuomotame būste sunaudotą vandenį ir dujas (viso 851,30 Eur) buvo sumokėti ieškovei (CPK 12, 178, 185 str.). Todėl nurodyta suma priteisiama iš atsakovės.

Ieškovė nurodo, jog, atsakovei išsikrausčius iš būsto, pastebėta, kad sugadintas vandens siurblys, buvęs būste prie dujinio katilo, už kurio pakeitimą ji sumokėjo 176,74 Eur. Ieškovė reikalauja šios sumos iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimo. Atsakovė neigia sugadinusi siurblį, nurodo, jog, jai išsikrausčius iš būsto, siurblys veikė tinkamai. Ieškovės reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir atmetamas.

Byloje nenustatyta, ieškovė neįrodė jos pakeisto vandens siurblio sugedimo techninės priežasties. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuomininkė netinkamai naudojosi šia įranga, dėl ko ji galėjo būti sugadinta. Be to atsakovė paaiškino, kad būstas buvo prastos būklės, vandentiekio ir elektros įranga jame buvo labai susidėvėjusi, dėl ko būste nuomos laikotarpiu kilo ir vandentiekio avarija, jai buvo būtina papildomai tvarkyti ir elektros instaliaciją. Todėl, ieškovei neįrodžius tikslios techninės vandens siurblio sugedimo priežasties, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad vandens siurblys sugedo, ne dėl atsakovės netinkamo jo eksploatavimo ar nepriežiūros, bet dėl jo susidėvėjimo (kaip minėta, nustatyta, kad susidėvėjusi buvo ir kita būste buvusi įranga) (CPK 12, 178, 185 str.). Tokiu būdu, nesant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės – CK 6.245-6.248 str.), jos atsakomybė negalima. Ir kadangi pagal įstatymą būtent nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą išnuomoto būsto naudojimą, būtinų komunalinių paslaugų teikimą nuomininkui, šių paslaugų teikimo įrangos, esančios būste, remontą (CK 6.587 str. 1, 6 d.), teismas sprendžia, kad vandens siurblio pakeitimo išlaidos, ieškovei neįrodžius siurblio sugedimo techninės priežasties, turi tekti jai kaip būsto nuomotojai. Todėl jos reikalavimas dalyje dėl vandens siurblio pakeitimo išlaidų (176,74 Eur) atmetamas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šių palūkanų reikalauja. Reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas.

Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 851,30 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetant.

Ieškovė šioje byloje patyrė 23,00 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė – 50 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 82,81 procento nuo visų pareikštų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei iš atsakovės turi būti priteisiama 184,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 8,59 Eur išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 176,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 92, 93 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už teisės aktuose nustatytą minimalų priteistiną jų dydį, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 851,30 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro 30 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. spalio 2 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 176,08 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.