Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D B. Z., B. M., D J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai.

6. Analogiškas aplinkybes, kaip ir suinteresuotas asmuo D B. Z., paaiškino ir jos dukra J. J., apklausta liudytoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas).

9. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga: pareiškėjo J. N. ir mirusiosios G. N. santuokos liudijimas (e. b. 1 t., l. 5). Suinteresuotų asmenų D J. M., B. M., D B. M. bei mirusiosios G. M. gimimo liudijimai (e. b. 1 t., l. 27-30). G. N. mirties liudijimas, kuriame nurodyta ir mirusiosios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune (e. b. 1 t., l. 8). Testamentų registro išrašas, patvirtinantis, kad po G. N. mirties į notarų biurą kreiptasi nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta, testamento mirusioji sudariusi nebuvo (e. b. 1 t., l. 7). Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo informacija, kad G. N. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo (e. b. 1 t., l. 6). Swedbank, AB, informacija adresuota G. N. dėl kliento duomenų atnaujinimo bei apie banke esančias mirusios pinigines lėšas (e. b. 1 t., l. 9, 73). Pažyma apie J. N. deklaruotą gyvenamąją vietą (e. b. 1 t., l. 11).

10. Iš pareiškėjo atstovo ir suinteresuoto asmens D B. Z. paaiškinimų teisme, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po palikėjos G. N. mirties (duomenys neskelbtini) į jos palikimą niekas daugiau, be sutuoktinio J. N. nepretendavo. J. N. ir G. N. gyveno suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Kaune. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi minėtame bute, perėmė žmonos asmeninius daiktus, vienas valdė ir naudojosi santuokos metu įgytais baldais ir buities apyvokos reikmenimis, mokėjo mokesčius. Aptarti įrodymai patvirtina, kad J. N. po sutuoktinės G. N. mirties priėmė jos palikimą faktinio valdymo pagrindu.

11. Teismas negali sutikti su suinteresuotų asmenų B. M. ir D J. V. argumentais, kad pareiškėjui nepriklauso jo sutuoktinės banko sąskaitoje esantys pinigai. Civilinio Kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis numato, jog paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Nagrinėjamu atveju palikėja G. N. testamento sudariusi nebuvo, todėl palikimas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas buvo mirusiosios G. N. sutuoktinis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, antros eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvai, vaikaičiai. Palikėjo broliai, seserys yra ketvirtosios eilės įpėdiniai. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas ir jo mirusi sutuoktinė vaikų neturėjo, palikėjos tėvai taip pat yra mirę. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjos seserys – suinteresuoti asmenys yra tik ketvirtosios eilės įpėdinės, o nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių nėra, pareiškėjas turi teisę paveldėti visą mirusios sutuoktinės G. N. palikimą (CK 5.13 straipsnis), tame tarpe ir palikėjos banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

12. Kadangi bankas atsisako išduoti pareiškėjui jo mirusiosios sutuoktinės G. N. vardu atidarytoje sąskaitoje esančias lėšas, tikslinga nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (CPK 445 straipsnio 8 punktas, CK 5.51 straipsnis).

13. Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas pareiškėjui J. N., paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.