Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagalbiniu darbininku V. M. individualioje įmonėje, deklaravęs gyvenamąją vietą prie Šiaulių miesto savivaldybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-12-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį 30 parų areštu, bausmę atliekant poilsio dienomis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai I. T., būtent: 2015-12-31 apie 18 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai I. T. į dešinės pusės šoną, šonkaulių sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2015 m. gruodžio 31 d. apie 18 val. grįžo iš darbo. Buvo neblaivus. Kilus konfliktui su žmona I. T., spyrė jai koja į šoną. Smūgis buvo stiprus, suprato, kad žmonai sukėlė didelį skausmą. Tuoj pat atsiklaupęs ant kelių žmonos atsiprašė. Įtakos jo veiksmams turėjo girtumas, būdamas blaivus nebūtų smurtavęs. Prieš tai buvo kreipęsis į gydymo įstaigą, norėdamas gydytis nuo alkoholizmo. Jam buvo išrašyti vaistai, kuriuos vartojant alkoholinių gėrimų negėrė. Įvykio metu vaistų nebevartojo. Nori gydytis nuo alkoholizmo, susirado reabilitacijos kliniką, kurioje gydo alkoholikus ir norėtų vykti į ją gydytis. Labai gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. T. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios I. T., liudytojos J. S. parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra A. T. žmona, su juo gyvena šešerius metus. Kai vyras būna blaivus, sutaria neblogai, tačiau, kai abu išgeria, nuolat konfliktuoja - jis ją įžeidinėja, taip emociškai prieš ją smurtaudamas. Jie turi du mažamečius vaikus - dukrą A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų L. T., gim. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute su jais kartu gyvena ir jos motina J. S.. 2015-12-31 apie 18.00 val. jos vyras grįžo iš darbo išgėręs, o ji buvo visiškai blaivi. Pamatęs, kad sūnus miega nepaklotoje lovoje, jis pradėjo jai dėl to priekaištauti. Ji bandė jam paaiškinti, kad tame nieko blogo nemato, bei stengėsi daugiau jam nieko nesakyti, kad šis nusiramintų. Tada jis priėjo prie jos, sėdinčios ant lovos, ir vieną kartą tyčia spyrė jai koja į dešinį šoną, ties šonkauliais. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė, nes smūgis nebuvo labai stiprus, o be to, ji buvo apsivilkusi du megztinius. Po smūgio ji pradėjo verkti. Tada jis jos atsiprašė, ir jie susitaikė. Visą šį konfliktą turėjo matyti jos mama, nes ji tuo metu sėdėjo ant tos pačios lovos. Įvykio metu ši buvo neblaivi. Į medikus dėl spyrio ji nesikreipė, nes skausmas aprimo, ir manė, kad praeis be medikų pagalbos. Konflikto metu jų dukra A. T. buvo kitame kambaryje, o sūnus L. T. tuo metu miegojo, todėl vaikai konflikto nematė ir negirdėjo, viskas įvyko greitai. 2016-01-06 ji nuėjo pas socialinius darbuotojus ir papasakojo apie tai, kad vyras A. T. prieš ją smurtauja. Po pokalbio su socialine darbuotoja pati į policiją nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes jokių sužalojimų ant jos kūno nesimatė net iškart po įvykio. Socialinei darbuotojai minėjo, kad po įvykio vis dar skauda šoną, tačiau iš tikrųjų jokio skausmo nejaučia. Civilinio ieškinio ji nereiškia, nes A. T. neturi pinigų. (21 b. l.).

Liudytoja J. S. parodė, kad nuo 2008 m. ji gyvena kartu su dukters I. T. šeima. 2015-12-31 apie 18 val. žentas A. T. grįžo išgėręs namo ir ėmė priekaištauti jos dukrai dėl nepaklotos lovos. Dukra bandė teisintis, kad čia nieko tokio, kad lova nepaklota, bet Alvydas buvo piktas, ir tyčia spyrė jos dukrai į dešinį šoną. Ji liepė šiam ramintis, bet jis liepė jai nesikišti. Iš karto po spyrio Alvydas atsiprašė jos dukters, ir jie susitaikė. Jos žentas dažnai vartoja alkoholį ir būna agresyvus. (25 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2016-01-12 informaciniame pranešime nurodyta, jog I. T. ir A. T. šeima nuo 2013-02-25 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos bei piktnaudžiavimo alkoholiu. 2016-01-06 I. T. informavo socialinius darbuotojus, jog Naujųjų Metų naktį A. T. spyrė jai į šoną, kurį, anot jos, skauda iki šiol. I. T. apie šį įvykį policijai nepranešė. I. T. ne kartą minėjo socialiniams darbuotojams, jog jos sutuoktinis naudoja prieš ją fizinį ir emocinį smurtą. Tai patvirtino ir I. T. motina J. S., gyvenanti kartu su I. ir A. T. šeima. (3-4 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-01-12 informaciniame pranešime nurodyta, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos gavo informaciją, jog A. T., būdamas neblaivus, nuolat smurtauja prieš sutuoktinę I. T.. Pastarąjį kartą prieš moterį smurtauta 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje. (5 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. T. tyčia vieną kartą spyrė kartu gyvenančiai šeimos narei – žmonai I. T. į dešinįjį šoną, šonkaulių sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. T. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu. Ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, visiško sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta 2015 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Kaltinamasis A. T. dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nori gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusiosios atsiprašė. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-01-28 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1110 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 34,74 Eur, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo valstybei iš kaltinamojo A. T..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamajam A. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, gynėjas jam buvo paskirtas, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Be to, kaltinamojo A. T. darbinės pajamos nedidelės, jis turi išlaikyti keturis vaikus, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. skirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2015-12-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę bausmę A. T. skirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. T. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį aštuonis mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. T. neišieškoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.