Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-67-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-06
Bylos Nr.
II-67-271/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18494-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
E. M., H. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-67-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-18494-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUTARIMASVilnius, 2016 m. sausio 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui J. J., suinteresuotiems asmenims E. M., H. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini),

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d. ir nubaustas 45 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.10N-43233510/15 J. J. nubaudė 45 eurų bauda už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą konstatavusi, kad jis 2015-09-30 d. 13:01 val. Vilniuje, Kareivių-Verkių gt. sankryžoje vairuodamas motociklą SUZUKI, valstybiniu numeriu 36AMK, nepasirinko greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti motociklo ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Renault, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) krito ant važiuojamosios dalies ir pats susižalojo. Eismo įvykio metu sugadintas motociklas ir automobilis. Tuo J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 126, 127 punktus.

Šalies argumentai

J. J. pateikė teismui skundą dėl 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad jam administracinio teisės pažeidimo protokole ir jo pagrindu priimtame nutarime pareikštas kaltinimas yra nepagrįstas. Nutarime nepaminėtos esminės aplinkybės: eismo įvykio metu susidūrė trys automobiliai ir užtvėrė visas tris Kareivių g. juostas, nenurodyti, kokie priešais pareiškėją važiavę trys automobiliai susidūrė, kas jų vairuotojai ir kas šio eismo įvykio, nulėmusio pareiškėjo sužalojimą ir patirtą žalą (sugadintas motociklas), kaltininkas, pats eismo įvykis yra nenumatoma aplinkybė, kuri pareiškėjui tapo netikėta kliūtimi, nenustatytas motociklo atsitrenkimo į Renault priežastinis ryšys su priekyje jo įvykusiu eismo įvykiu. Priešais pareiškėją 20-25 m. atstumu važiavo automobilis Mitsubishi, o ne Renault, kaip nurodoma kaltinime, nepateikti ir kiti šiame skunde nurodyti faktai, skaičiavimai ir matavimai, būtini vertinant pareiškėjo veiksmus. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas sąmoningai į nutarimo turinį neįtraukė ir nevertino ne tik visų šių esminių aplinkybių, bet ir priimdamas sprendimą nesiejo pareiškėjo atliktų veiksmų būtinumo su kitu eismo įvykiu. Ginčijamame nutarime nebuvo vertinama, kokią įtaką motociklininko veiksmams turėjo savarankiškas trijų automobilių Renault Kangoo v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo H. V., Mitsubishi Lancer, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. M., ir Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. B., susidūrimas prieš motociklui atsitrenkiant į Renault. Priimant ginčijamą nutarimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo teiktus paaiškinimus, kad jis važiavo Kareivių gatve Žirmūnų link antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu, sankryžoje su Verkių gatve degė žalias šviesoforo signalas, priekyje, apie 20 m. atstumu įvyko eismo įvykis, susidūrė trys automobiliai, todėl pareiškėjui teko avariniu būdu stabdyti, t. y. versti motociklą ant šono, po ko jis slysdamas atsitrenkė į prie sankryžos stovėjusį automobilį Renault. Pareiškėjo, kaip eismo dalyvio, lūkesčiai buvo pažeisti, nes jis tikėjosi, kad kiti kelių eismo dalyviai taip pat laikysis taisyklių, pats laikydamasis 50-60 km/h saugaus ir leistino greičio ir saugaus atstumo, negalėjo iš anksto numatyti, kad priekyje įvyks eismo įvykis, t.y. atsiras kliūtis. Skundžiamame nutarime konstatuojamas nesaugus atstumas tarp motociklo ir Renault, nors iš bylos medžiagos yra aišku, kad tarp jų dar važiavo ir Mitsubishi. Kaip patvirtina bylos medžiaga, motociklas trenkėsi ne į priekyje motociklo važiavusią transporto priemonę - Mitsubishi, o į Renault, kuri važiavo prieš Mitsubishi. Priešingai nei teigiama bylos medžiagoje, pareiškėjas atsitrenkė ne į stovėjusį automobilį, o į staiga po eismo įvykio neprognozuojamai sustojusį Renault, t.y. į kito eismo įvykio dalyvį. Byloje esančioje vaizdinėje medžiagoje fiksuojama, kad dar mirksint žaliam šviesoforo signalui automobilis Renault, staiga, be priežasties stabdė ir sustojo už „Stop“ linijos, taip sukeldamas pavojų visiems eismo dalyviams, ir į jį trenkėsi automobilis Mitsubishi, kuris po smūgio atšoko ir trenkėsi į Opel. Minėti automobiliai padrikai judėdami užtvėrė visas tris Kareivių gatvės juostas. Vaizdinėje medžiagoje taip pat matyti, kad dėl Renault vairuotojo veiksmų Mitsubishi vairuotojas likus tik apie 3 metrų atstumui vengė kliūties ir manevravo į dešinę kelio pusę, vis tiek trenkėsi į staiga sustojusį Renault, nuo jo atšoko apie 3,3 metrus ir užblokavo kelio antrąją juostą. Šias pasekmes ir minėtus atstumus patvirtina policijos pareigūnų sudaryta eismo įvykio schema. Tuo metu pareiškėjas vairavo motociklą, važiavo antra juosta už Mitsubishi leistinu bei saugiu atstumu, t. y. 20-25 metrų, bei leistinu ir saugiu greičiu - 50 km/h. Pamatęs prieš jį besiblaškančias ir dūžtančias mašinas jis priėmė sprendimą staiga stabdyti, siekdamas išvengti pražūtingo atsitrenkimo į vis dar tebevykstančio eismo įvykio dalyvius ir ieškodamas laisvos vietos smūgiams išvengti. Motociklo stabdymo metu Renault buvo nublokštas į trečią juostą, uždengdamas vienintelę likusią laisvą nišą, kurioje stabdydamas pareiškėjas stengėsi išvengti susidūrimo, ir joje sustojo. Stabdydamas avariniu būdu, likus apie 3 metrus, iki Renault, pareiškėjas krito nuo motociklo ir atsitrenkė į asfaltą, o po to ir į Renault automobilio galo kairiąją pusę, o motociklas nevaldomas rėžėsi į Renault galo dešinę pusę, į tą pačią vietą, kaip ir Mitsubishi automobilis. Esminė šios bylos aplinkybė yra tai, kad pareiškėjui saugiai judant su visais kitais automobiliais eismo sraute, prieš jį akimirksniu įvyko eismo įvykis. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad motociklas, dalyvaudamas eisme, buvo 20-25 m atstumu iki Mitsubishi. Dėl įvykusios avarijos motociklo vairuotojui saugus 20 m. atstumas iki priekyje važiavusio Mitsubishi tapo atstumu iki tebevykstančius avarijos. Mitsubishi nuo smūgio į Renault atšoko per 3,3 metrus (matyti iš byloje esančios eismo schemos) priešinga motociklo judėjimo kryptimi, todėl iki besiblaškančių automobilių pareiškėjui liko 16,7 m atstumas: apie 10 m. sureagavimui ir likusieji 6,7 m. stabdymui. Motociklą, važiuojantį 50 km/h greičiu, per tokį atstumą saugiai sustabdyti yra neįmanoma. Pareiškėjas buvo įvertinęs, kad priekyje važiuojantis Mitsubishi gali staigiai stabdyti ir sustoti. Pagal viešai skelbiamus gamintojų techninius parametrus, minėtos markės Mitsubishi automobilis, judėdamas 50 km/h greičiu, įvertinus 10 m. atstumą sureagavimui, gali visiškai sustoti per 23-30 m. atstumą, o sustojo per 3 m. ir atšoko nuo kliūties dar 3,3 metrus. Analogiškai, Motociklas Suzuki GSF1250, važiuodamas 50 km/h gali visiškai sustoti per 20-26 m. atstumą, o kaip rodo bylos medžiaga, liko tik 6,7 m. atstumas. Judant tokiu greičiu standartinis vairuotojų reakcijos laikas vertinamas 10 m. nuvažiuotam atstumui. Remiantis šiais stabdymo parametrais, jeigu priešais važiuojantis Mitsubishi būtų staiga stabdęs ir sustojęs, o ne patekęs į avariją, stabdant motociklui būtų likęs 17-30 m. saugus atstumas ir todėl pareiškėjas būtų saugiai sustojęs. Teiginiai, kad J. J. „nepasirinko greičio, nesilaikė saugaus atstumo“, nepagrįsti jokiais argumentais ir byloje esančia medžiaga. Skundžiamame nutarime konstatuojami KET pažeidimai vien tik dėl to, kad įvyko eismo įvykis, nesiremiant jokiais pagrįstais įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo sraute motociklą ir Mitsubishi skyrė leistinas ir saugus atstumas bei motociklas judėjo leistinu ir saugiu greičiu. Eismo įvykio liudininkas M. L. patvirtino, kad motociklininko greitis nebuvo didelis. Kitokių patikimų įrodymų (skaičiavimų ir/ar matavimų), leidžiančių teigti bei daryti teisiškai pagrįstą išvadą, kad atstumas tarp motociklo ir Mitsubishi buvo nesaugus ir kad buvo pasirinktas nesaugus greitis, pareigūnai į bylos medžiagą nepateikė. Atitinkamai pareigūnai neanalizavo (nemodeliavo) situacijos, kai Mitsubishi automobilis būtų staiga stabdęs ir sustojęs, o ne patekęs į avariją, ar pareiškėjas važiuodamas pasirinktu atstumu ir greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti. Eismo įvykio metu jo veiksmai buvo priverstiniai, sąlygoti priekyje įvykusios avarijos. Jis pateko į savarankiško eismo įvykio eigą, kai eismo įvykio metu susidūrę automobiliai tiesiog judėjo neprognozuojamai į visas puses. Priešais jį kitiems eismo dalyviams sudarius netikėtą, nenumatytą kliūtį (sukėlus grėsmę eismo saugumui), jis buvo priverstas vengti eismo įvykio - mirtinos kliūties, kuri KET 127 p. prasme negali būti vertinama kaip iš anksto numatoma kliūtis. Atitinkamai pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip KET pažeidimas. Tai buvo avarinis stabdymas siekiant išvengti atsitrenkimo į priekyje esančius automobilius, nebuvo techninių galimybių neatsitrenkti į Renault automobilį. Atsitrenkimas į Renault automobilį yra vertintinas kaip prieš pareiškėją įvykusio eismo įvykio bei pastarojo kaltininkų veiksmų padarinys, o ne rezultatas to, kad jis savo veiksmais neva sąmoningai nesilaikė KET taisyklių. Priešais jį įvykusio eismo įvykio dalyvių padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti nesant pareiškėjo veiksmuose kaltės. Savo veiksmais jis KET 126 ir 127 punktuose nustatytų reikalavimų jis nepažeidė, todėl ir priežastinio šio tarp jo veikos ir kilusių padarinių nėra. Nesant minėto priežastinio ryšio administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 tr. 2 d., sudėtis, negalima. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus prašo skundo netenkinti, nes administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d. J. J. patrauktas teisėtai ir teisingai. 2015-11-12 J. J. atžvilgiu priimtame nutarime Nr. 10N-43233510-15 yra motyvuotai išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė motyvuotą, objektyviais įrodymais pagrįstą nutarimą ir J. J. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. skyrė 45 Eur piniginę baudą. J. J. veika dėl padarytų kelių eismo taisyklių 126, 127 punktų reikalavimų pažeidimų, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

J. J. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjo J. J. veiksmuose nebuvo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėties ir tai teismas konstatuoja iš šių įrodymų viseto:

J. J. teismo proceso metu patvirtino savo skundo argumentus ir paaiškino, kad dirbtinai į du atskirus eismo įvykius buvo atskirti vieno eismo įvykio momentai. Iš jo pusės KET punktai, nurodyti kaltinime, nebuvo pažeisti, jo veiksmai buvo kito eismo įvykio padarinys ir jo kaltės dėl šio eismo įvykio nėra. Save vertina šiame eismo įvykyje tik kaip nukentėjusįjį. Iki eismo įvykio judėjo Kareivių gatve Žirmūnų link. Eismo įvykis įvyko sankryžoje su Verkių gatve. Transporto priemonės buvo pajudėjusios iš kamščio, visos važiavo vienodu, tolygiu greičiu. Jis važiavo vidurine eismo juosta, toje vietoje jų buvo trys. Trečioje eismo juostoje laukė kelios transporto priemonės sukti į kairę. Pirma buvo skirta važiuoti tiesiai ir į dešinę. Antra – tiesiai. Prieš pareiškėją važiavo Mitsubishi, dar toliau krovininis Renault ir lygiagrečiai dešinėje važiavo Opel. Leistinas greitis buvo 50 km/h. Pareiškėjo motociklo greitis buvo kaip ir kitų eismo dalyvių, t.y. apie 50-60 km/h. Matomumas buvo geras. Atstumų buvo laikomasi. Jiems visiems važiuojant degė žalias šviesoforo signalas. Šviesoforo žaliam signalui vos ėmus mirksėti, sankryžoje staiga sustojo Renault. Tam priežasties pareiškėjas nematė. Nematė jokios kliūties, kuri būtų atsiradusi prieš Renault ir sutrukdžiusi šiam judėti toliau. Ne vienas iš kitų transporto priemonių vairuotojų to nesitikėjo. Pats pareiškėjas tiesiogiai matė, kaip prie jį buvęs Mitsubishi atsitrenkė ir net pakilo po smūgio į orą. Tai buvo sekundės reikalas. KET 126 punktas, kurio reikalavimų pažeidimu yra kaltinamas, numato, kad vairuotojas turi laikytis saugaus atstumo iki priešais jį važiuojančios transporto priemonės, jei ši staiga stabdytų. Jis nenumato eismo įvykio situacijos ar kitos nenumatytos aplinkybės. Jei Mitsubishi būtų staiga tik stabdęs ir sustojęs, saugus tarpas tarp jo ir motociklo būtų išlikęs. Tačiau Mitsubishi net nestabdė. Trenkėsi lyg į sieną. Jokio stabdymo atstumo nebuvo. Pareiškėjui beliko tik reakcijos laikas ir sprendimo priėmimas, kad išsigelbėtų pats. Niekas iš aplinkinių eismo dalyvių nebuvo pasirengęs stabdymui. Neįsijungė niekam jokie stabdymo signalai. Sankryža buvo tuščia. Situacija buvo dėkinga užbaigti manevrą visiems. Todėl niekas nesitikėjo, kad Renault staiga stabdys. Jei Mitsubishi dėl kažkokios kitos aplinkybės būtų pats stabdęs, jis dar būtų nuvažiavęs atitinkamai stabdymo kelią ir motociklo vairuotojas taip pat būtų turėjęs galimybę stabdyti savo transporto priemonę. To nebuvo. Nei vienam iš automobilių stabdymo žibintai neužsidegė. Nei Renault, nei Mitsubishi. Sprendimą dėl savo paties galimo manevro pareiškėjui teko priimti gal per penktadalį sekundės, matant prieš jį besiblaškančius tris automobilius. Jis tiesiog vengė susidūrimo, metėsi į kairę matydamas ten laisvą gal metro tarpą priešais stovinčius sukti į kairę automobilius. O automobilį Renault smūgis kaip tik nubloškė į tą pačią pusę, t.y. į trečią juostą. Jei ne tai, motociklas su niekuo nebūtų susidūręs. Registratoriaus įraše atrodo, kad motociklo greitis didelis, tik todėl, kad kiti automobiliai ir objektai nejuda.

Suinteresuotas asmuo E. M. parodė, kad vairavo automobilį Mitsubishi Lancer. Važiavo Kareivių gatve, ta pačia eismo juosta kaip ir motociklininkas. Matė jį. Važiavo motociklininkas tvarkingai, panašiu greičiu, atstumas buvo pakankamai didelis – 20-30 metrų. Priekyje gal vieną kartą sumirksėjo žalias šviesoforo signalas ir priekyje jo važiavęs Renault vairuotojas staigiai stojo. Jo STOP signalas nedegė, todėl pamatęs stabdymą tik paskutinę akimirką stabdė ir pats, metėsi į dešinę bandydamas išvengti susidūrimo, nors matė, kad ten taip pat važiuoja automobilis Opel. Tiesiog nutarė, kad smūgis į šoną bus mažesnė pasekmė nei tiesioginis smūgis į priekį. Po smūgio E. M. vairuojamas Mitsubishi atšoko trenkdamasis į Opelį ir apgadindamas jam sparną, o Renault nuo smūgio šoko į priekį, į kairiąją pusę. O dar po sekundės pamatė bekrentantį motociklininką ir atsitrenkiantį į Renault. Po eismo įvykio sakė policijai, kad Renault nedegė stabdymo signalas. Grįžęs namo dar pasitikrino vaizdo registratoriuje. Renault stabdymo signalai (žibintai) tikrai nedegė. Jis buvo pripažintas kaltu dėl įvykio, 28 Eur skirtą baudą sumokėjo. Kadangi automobilis draustas Kasko draudimu, labai dėl įvykio aplinkybių nesiginčijo. Palaiko pareiškėją, kad Renault automobiliui tikrai nebuvo reikalo staigiai stabdyti. Jis stabdė tikrai staigiai, paskutinę akimirką, sustojo net už STOP linijos, tai matyti vaizdo įraše. Visi eismo dalyviai tikrai dar galėjo judėti. Po vieno žalio signalo mirktelėjimo Renault staiga stojo, stabdymo signalai neužsidegė, tai suklaidino kitus eismo dalyvius. Atstumas tarp Renault ir Mitsubishi važiuojant buvo saugus 20-30 m, t.y. tikrai pakankamas saugiai sustabdyti, jei būtų užsidegęs Renault stabdymo signalas. Šiuo atveju, faktą, kad Renault stoja, pamatė tik iš to, kad šis staigiai artėja. Motociklo judėjimą taip pat matė, jis važiavo saugiai, atstumas buvo pakankamas ir greitis – 50-60 km/h, kaip visų sraute. Mano, kad pareiškėjo skundas pagrįstas.

Suinteresuotas asmuo H. V. parodė, kad važiavo darbo mašina darbo metu link Kareivių gt. sankryžos. Likus porai, gal 2-4 metrų iki šviesoforo sankryžoje pradėjo mirksėti žalia šviesa ir jis sustojo. Automobilio greitis didelis nebuvo – apie 40 m/h. Stabdant prie jo netoli kitos mašinos nebuvo. Jis pats vaizdą už savo transporto priemonės mato tik per šoninius veidrodėlius. Stabdydamas dar nuvažiavo kokius 2 metrus. Jo manymu, stabdymas staigus nebuvo. Jo vairuojamam automobiliui į šoną trenkėsi Mitsubishi, o po to dar įvažiavo motociklininkas, kuris trenkėsi į užpakalines dureles. Mitsubishi laiku sustoti galėjo sutrukdyti atstumas. Servise automobiliui keitė signalus (žibintus), stabdymo signalai veikė. Negali pasakyti, kodėl laiku nesustojo motociklininkas. Jei matė avariją, galėjo bandyti stabdyti. Nevairuoja motociklo, negali paaiškinti jo veiksmų. Jis pats mašiną stabdė normaliai.

Liudytojas M. L. paaiškino teismui, kad eismo įvykio dieną dirbo adresu Kareivių gt. 2C, Vilnius. Apie 13 val. ėjo pietauti. Kalbėjo su klientu telefonu ir bandydamas jį išjungti išgirdo neilgą padangų cypimą. Tuomet atkreipė dėmesį į sankryžą. Pakėlęs akis pamatė dviejų automobilių smūgį. Atsimena, kad tuo metu degė geltonas šviesoforas. Pirmas automobilis buvo Renault, priklausantis UAB „Mano būstas“, antrojo automobilio markės neatsimena. Po smūgio Renault iš antros juostos pasisuko priekiu į kairę. Tada dar išgirdo atvažiuojant motociklą. Matė, kaip sumėto jo galinį ratą, jis bando paguldyti motociklą ant šono. Tuomet motociklininkas paleidžia motociklą, šis nuslydęs ręžiasi į Renault dešinę pusę, o motociklininkas nučiuožęs nuo motociklo – į kairę Renault dalį. Kadangi rankose tebelaikė telefoną, ėmė rinkti 112, kviesti policiją. Operatorė klausė, ar reikia greitosios. Priėjo prie motociklininko, šis gulėjo, bandė atsistoti, bet negalėjo, paklausė jo, ar jam reikia greitosios, motociklininkas papurtė galvą. Kažkokia moteris sušuko, kad ji jau iškvietė greitąją. Du jauni vaikinai pakėlė motociklininką. Tuo metu iš Subaru (teismo pastaba – taip liudytojas įvardija automobilį Mitsubishi) lipo vairuotojas ir iš Renault taip pat. Pastarasis šlubčiojo. Motociklininko ir kitų eismo dalyvių greičio iki eismo įvykio jis nematė, tuo metu kalbėjo telefonu. Matomumas buvo geras. Kai į motociklininką atkreipė dėmesį, greitai jis nebejudėjo, nes motociklo garsas buvo toks, lyg bandytų jį numesti. Kai jis atkreipė dėmesį į sankryžą, sumirksėjo žalia ir išsyk užsidegė geltona.

Liudytojas S. K. parodė, kad su H. V. yra bendradarbis. Kareivių gatve važiavo į Antakalnio pusę nuo Kuro aparatūros. Eismo įvykio metu sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Važiuojant iki sankryžos buvo žalia, ji pradėjo mirksėti. Jų automobilis sustojo, iš karto užsidegė geltona. Tuomet įvyko eismo įvykis. Išlipo pažiūrėti, kas atsitiko. Išlipus į jų automobilį dar trenkėsi motociklas. Šalia stovėjo jau atsitrenkusi į juos Mitsubishi. Kolega sustojo, nes baigėsi žalia, užsidegė geltona. Iki sankryžos buvo kokie 5 metrai. Liudytojui atrodo, kad stabdymas staigus nebuvo. Važiavo kokiu 50 km/h greičiu.

LR ATPK 127 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt. ).

Byloje nėra ginčo, kad J. J. 2015-09-30 d. 13:01 val. dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu jo vairuojamas motociklas SUZUKI, valstybiniu numeriu 36AMK, bei jis pats, trenkėsi į automobilį Renault, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tačiau pareiškėjas J. J. ginčija jo veiksmų vertinimą kaip atskiro eismo įvykio sukėlimą, nesiejant jų su prieš tai įvykusiu automobilių Renault Kangoo, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo H. V., Mitsubishi Lancer, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. M., ir Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. B., susidūrimu, sukėlusiu netikėtą ir pavojingą jo gyvybei eismo situaciją, į kurią jis buvo priverstas staiga reaguoti. Dėl visų keturių transporto priemonių susidūrimo mechanizmo ginčo byloje nėra, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai vienodai nurodė jo aplinkybes, kad ėmus mirksėti žaliam šviesoforo signalui antroje eismo juostoje važiavusio automobilio Renault vairuotojas staiga stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, sustabdydamas ją už STOP linijos, šio manevro nesitikėjęs paskui jį antra juosta važiavusio automobilio Mitsubishi vairuotojas nebesugebėjo laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, siekdamas išvengti tiesioginio susidūrimo, suko į dešinę, šonu trenkėsi į automobilį Renault, nuo smūgio atšokęs, trenkėsi į pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį Opel, tuo tarpu automobilis Renault nuo smūgio išvažiavo į kairę, į trečią eismo juostą, tuo metu į jį trenkėsi iki eismo įvykio antra eismo juosta važiavęs motociklas, kurio vairuotojas nuslydęs nuo parversto motociklo taip pat trenkėsi į asfaltą ir į automobilį Renault. Pareiškėjas prašo visą situaciją vertinti kaip vieną eismo įvykį, o jo veiksmus pripažinti eismo įvykio pasekmėmis, priežastiniu ryšiu susijusiomis su pirminio automobilių susidūrimo kaltininko padarytais KET pažeidimais. Nurodo, kad jis nepažeidė nei KET 126 punkte numatyto reikalavimo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, nei KET 127 punkto reikalavimų neviršyti leistino greičio ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Byloje surinktų ir teismo patikrintų duomenų visuma nepatvirtina J. J. pareikšto kaltinimo, kad jis nepasirinko saugaus greičio. Abiejų automobilių vairuotojai E. M., H. V. nenurodė, kad motociklas būtų judėjęs didesniu nei kiti eismo dalyviai greičiu. Tiek J. J., tiek E. M. nurodo, kad motociklas tvarkingai važiavo su bendru automobilių srautu, laikydamasis saugaus atstumo. Abu jie nurodo, kad eismo įvykį iš dalies lėmė ta aplinkybė, kad automobilio Renault stabdymas buvo pakankami staigus, atliktas mirksint žaliam šviesoforo signalui, be to nesuveikė jo stabdymo žibintai, papildomai neįspėdami kitų eismo dalyvių apie stabdymo manevrą, dėl ko atitinkamai laiku nepradėjo stabdyti už automobilio Renault buvusi transporto priemonė. Visas šias aplinkybes patvirtina registratoriaus vaizdo įrašas (b.l. 49). J. J. pagrįstai nurodo, kad jis apskritai važiavo ne už Renault, o už Mitsubishi ir laikėsi tinkamo atstumo Mitsubishi atžvilgiu, o šio vairuotojas taip pat teigia, kad motociklininkas laikėsi tiek saugaus greičio, tiek atstumo. Šią aplinkybę patvirtina ir automobilio Mitsubishi registratoriaus galinio vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad motociklas už Mitsubishi važiuoja ne mažesniu nei 20 m atstumu. Motociklo susidūrimas su automobiliu Renault įvyko motociklui keičiant judėjimo kryptį dėl priekyje įvykusio eismo įvykio. Vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas patvirtina pareiškėjo teisme nurodytą aplinkybę, kad bandydamas išvengti susidūrimo su priešais vykstančio eismo įvykio dalyviais, jis mėgino sukti per laisvą tarpą į trečiąją juostą, tačiau tuo pat metu jam priešpriešiais į trečią juostą smūgio buvo išstumtas automobilis Renault, į kurį ir trenkėsi avariniu būdu stabdomas ir slystantis motociklas bei pats nuo motociklo nukritęs motociklininkas. Tokiu būdu kaltinime J. J. nėra teisingai formuluojamos eismo įvykio faktinės aplinkybės, kad nesilaikydamas saugaus atstumo ir greičio, jis nesugebėjo sustabdyti motociklo ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Renault. Abiejų šių transporto priemonių padėtis ir susidūrimas trečiojoje eismo juostoje buvo prieš tai įvykusio automobilio Renault ir Mitsubishi susidūrimo pasekmė, po kurio judėjimo kryptį staigiai teko keisti motociklą vairuojančiam J. J. bei trečiojoje eismo juostoje netikėtai atsidūrė Renault. J. J. nurodė, kad apie poreikį staigiai stabdyti jo neįspėjo nei vieno, nei kito iš susidūrusių automobilių stabdymo žibintai, kadangi pirmojo (Renault) jie neveikė, o antrojo (Mitsubishi) stabdymas buvo pernelyg staigus, iš esmės jo net nebuvo, jis tiesiog iš karto trenkėsi, todėl ir pats motociklininkas neturėjo galimybės laiku ir tinkamai reaguoti į kliūtį, pradėti stabdyti ir išvengti eismo įvykio. Matydamas visiškai jam netikėtą ir negalėtą numatyti situaciją jis tik bandė išvengti pavojaus savo gyvybei, sukdamas į kitą eismo juostą ir mėgindamas išvengti susidūrusių automobilių. Tokiu būdu motociklo vairuotojas buvo atsidūręs ypatingoje eismo situacijoje, kuri priežastiniu ryšiu lėmė jo manevrus: sukimą į trečią eismo juostą, motociklo vertimą ant šono ir galutinį jo susidūrimą su Renault, kurį smūgis taip pat išstūmė į tą pačią juostą. Tokiu būdu jis negalėjo pažeisti KET 126 punkto reikalavimo atsižvelgiant į greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma ar 127 punkto, įpareigojančio laikytis greičio, kad būtų galimybė sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Motociklo ir automobilio Renault judėjimas vienas kito atžvilgiu neatitiko šių įstatymo leidėjų sumodeliuotų situacijų. Dėl netikėto Renault stabdymo mirksint žaliam šviesoforo signalui ir sustojimo už STOP linijos, o į šį praktiškai nestabdant trenkusis automobiliui Mitsubishi bei išstūmus Renault į trečią juostą, susidarė eismo situacija, kurios motociklo vairuotojas J. J. negalėjo iš anksto numatyti ir atitinkamai koreguoti savo transporto priemonės judėjimą. Pagrįstas J. J. argumentas, kad jis neturėjo galimybės sustabdyti motociklo priešais automobilį Mitsubishi, paskui kurį iki eismo įvykio važiavo, bet šią aplinkybę lėmė ne saugaus atstumo nesilaikymas (pagal Mitsubishi registratoriaus galinio vaizdo įrašą toks atstumas buvo), o faktas, kad iš esmės nebuvo jokio Mitsubishi stabdymo, kuris atitinkamai būtų davęs laiko motociklo vairuotojo reakcijai ir stabdymui, nes Mitsubishi trenkėsi į Renault praktiškai nestabdomas. Tokiu būdu J. J. veiksmuose nenustatyta KET pažeidimų, kurie būtų lėmę eismo įvykį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

Teismas, išklausęs pareiškėją J. J., suinteresuotus asmenis E. M., H. V., liudytoją M. L., susipažinęs su eismo įvykio vaizdo įrašu, išanalizavęs kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad J. J. veikoje nėra LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ sr., teismas

nutarė:

J. J. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr.10N-43233510/15 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski