- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-45/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pran.), Violeta Ražinskaitė, Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- A. M., R. J., K. B., S. R., ir R
- Advokatai
- Aidas Venckus
- Kategorijos
- 1.1.8.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
gynėjams advokatams Aidui Venckui, Birutei Strimaitytei, Gražinai Mauručaitienei, Jūratei Kleinauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros bei nuteistųjų R. J. , A. M. , S. R. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
- S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., nuteistajam S. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6000 litų dydžio pinigų sumos konfiskavimas.
- A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., nuteistajam A. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 1000 litų dydžio pinigų sumos konfiskavimas.
- R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu (su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) BK 63 str. tvarka paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvylikai metų ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 1998 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trylikai metų ir devyniems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
- K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., nuteistajam K. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 12200 litų dydžio pinigų sumos konfiskavimas.
Iš nuteistojo K. B. priteista 7918 litų 45 ct. proceso išlaidų valstybei.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir R. K. , A. E. , M. M. , D. G. ir M. B. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. , S. R. ir A. E. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį 63,823 g. psichotropinės medžiagos MDMA, ir ją pardavė.
R. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį 133,131 g. psichotropinės medžiagos amfetamino.
A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir pardavė labai didelį kiekį 133,131 g. psichotropinės medžiagos amfetamino. Be to, A. M. , D. G. ir M. B. nuteisti ir už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį 133,131 g. psichotropinės medžiagos amfetamino.
K. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, o veikdamas bendrininkų grupėje su M. M. dar ir neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų (133,131 g. amfetamino ir 63, 823 g. MDMA).
A. M. 2006 m. spalio mėn., laikotarpiu nuo 19 d. iki 24 d., tikslesnis laikas nenustatytas, susitarė su nuteistuoju K. B. , jog šiam už 8000 litų parduos labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, bei su nuteistuoju R. J. , jog iš jo įsigis paminėtą kiekį amfetamino. Nurodytu laikotarpiu nuteistasis R. J. , nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo (nupirko už 7000 litų) labai didelį kiekį 133,131 g psichotropinės medžiagos amfetamino, jį su savimi neteisėtai laikė ir 2006 m. spalio 24 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kaune, Islandijos pl. 61B, prie užeigos „Šalia kelio“, kur už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė A. M. . Nuteistasis A. M. , nurodytomis aplinkybėmis įgijęs 133,131 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, šią psichotropinę medžiagą nuteistojo D. G. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“ neteisėtai atgabeno į Klaipėdos m. Vilniaus g. esančią degalinę „Statoil“. Pakeliui iš Kauno į Klaipėdą paaiškinęs kartu važiavusiems nuteistiesiems M. B. ir D. G. , jog gabena psichotropinę medžiagą, minėtoje degalinėje A. M. nurodė D. G. ir M. B. atgabentą iš Kauno psichotropinę medžiagą nugabenti į butą Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13. Nuteistieji D. G. ir M. B. , veikdami bendrininkų grupėje su A. M. ir vykdydami pastarojo nurodymą, M. B. paėmus maišelį su 133,131 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, D. G. vairuojamu automobiliu „Peugeot 605“ 2006 m. spalio 25 d. apie 00.00 val. amfetaminą neteisėtai atgabeno prie Naujakiemio g. namo Nr. 2, po to M. B. amfetaminą nunešė prie buto Nr. 13 ir perdavė tame bute laukusiam K. B. .
R. K. 2006 m. kovo mėn., tikslesnė data nenustatyta, susitarė su nuteistuoju S. R. neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis jas platinant ir pasiskirstė vaidmenimis, jog S. R. prireikus įgis psichotropines medžiagas įvairiais kiekiais, o R. K. organizuos šių medžiagų platinimą kitiems asmenims. 2006 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslesnė data nenustatyta, nuteistasis R. K. susitarė su nuteistuoju A. E. , jog pastarasis už atlygį platins R. K. jam perduotas psichotropines medžiagas. Nuteistiesiems R. K. , S. R. ir A. E. veikiant organizuotoje grupėje ir atliekant skirtingas užduotis pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, nuteistasis R. K. 2006 m. spalio mėn., laikotarpiu tarp 23 d. ir 25 d. ryto, susitarė su nuteistuoju K. B. , jog pastarasis nupirks didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA. R. K. informuotas apie šį susitarimą, nuteistasis S. R. 2006-10-25 laikotarpiu iki 09 val. 04 min. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų nenustatytu būdu neteisėtai įgijo 1004 vienetus žydros spalvos tablečių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu 63,823 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir ją neteisėtai su savimi laikė, kol R. K. nurodė A. E. šią psichotropinę medžiagą paimti iš S. R. ir perduoti K. B. . Vykdydamas R. K. nurodymą, A. E. automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę Klaipėdoje, tarp Taikos pr. 49 ir 51 gyvenamųjų namų, kur laikotarpiu tarp 9 val. 39 min. ir 9 val. 58 min. S. R. minėtą psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno ir jam perdavė. Po to A. E. S. R. jam perduotą psichotropinę medžiagą minėtu automobiliu neteisėtai nugabeno į butą Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13, ir 10 val. 6-9 min. perdavė K. B. .
K. B. ir M. M. 2006 m. spalio mėn., laikotarpiu tarp 22 d. ir 24 d., susitarė, jog pabėgusiam nuo ikiteisminio tyrimo į užsienio valstybę asmeniui už 28000 litų parduos labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų amfetamino ir MDMA. Veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, M. M. K. B. nurodymu paminėtu laikotarpiu telefoninių pokalbių metu tiesiogiai susitarė su pabėgusiu nuo ikiteisminio tyrimo į užsienio valstybę asmeniu dėl parduodamų psichotropinių medžiagų kiekio ir rūšies, jų pardavimo laiko, vietos ir kainos, o K. B. aukščiau paminėtu būdu bute Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13, 2006 m. spalio 25 d., apie 00 val. 00 min. įgijo iš A. M. 133,131 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, ir apie 10 val. 6 min. – 10 val. 9 min. įgijo iš S. R. , R. K. bei A. E. 63,823 g. psichotropinės medžiagos MDMA. Toliau veikdami pagal išankstinį tarpusavio susitarimą, K. B. 2006-10-25, apie 10 val. 12 min., bute Klaipėdoje,(duomenys neskelbtini), minėtas neteisėtai įgytas ir laikomas psichotropines medžiagas perdavė M. M. , kuris taksi automobiliu jas neteisėtai nugabeno į prekybos centrą „Akropolis“ Klaipėdoje, Taikos pr. 61, kur įdėjo į daiktų saugojimo kamerą Nr. 122, ir toliau neteisėtai jas ten laikė. Po to M. M. pagal išankstinį tarpusavio susitarimą susitiko su pabėgusiu nuo ikiteisminio tyrimo į užsienio valstybę asmeniu, kuris už įsigyjamas psichotropines medžiagas minėtame prekybos centre „Akropolis“ perdavė M. M. pinigus - 28000 litų, o M. M. 2006-10-25, apie 11 val. 59 min., šias psichotropines medžiagas paėmė iš minėtos saugojimo kameros ir perdavė pabėgusiam nuo ikiteisminio tyrimo į užsienio valstybę asmeniui. M. M. gautus už parduotas psichotropines medžiagas pinigus tame pat prekybos centre „Akropolis“ 2006-10-25, tarp 12.07 val. ir 12.54 val., atidavė K. B. , kuris už bendrininkavimą darant nusikaltimą davė M. M. 200 litų. K. B. 2006 m. spalio 25 d., laikotarpiu tarp 13.24 val. ir 14.49 val., Klaipėdoje sumokėjo nuteistajam A. M. už parduotą amfetaminą iš anksto sutartą 8000 litų sumą, o nuteistajam R. K. (per R. K. nurodymu atvykusį pasiimti pinigų nuteistąjį A. E. ) už parduotą MDMA iš anksto sutartą 7600 litų sumą, iš kurios R. K. po to 6000 litų perdavė S. R. .
Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendis dėl K. B. pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 3 d. yra nepagrįstas, nes šio nuteistojo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta neteisinga bausmė. Kitų nuteistųjų atžvilgiu priimtas nuosprendis prokuroro skundu neskundžiamas.
Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo rezultatai didžiąja dalimi buvo nulemti K. B. duotų nuoširdžių ir nuoseklių parodymų, kuriuos jis patvirtino visose proceso stadijose, atskleidė tikruosius nuteistųjų A. M. , R. J. vaidmenis darant ši nusikaltimą, tik K. B. savo parodymais atskleidė tikrąjį telefoninių pokalbių tarp jo ir A. M. turinį, kur jis ir A. M. psichotropinę medžiagą vadindavo kitais žodžiais, tai yra kalbėdavo užmaskuotai. Tačiau teismas, nors ir nustatė šias aplinkybes, į jas faktiškai neatsižvelgė ir paskyrė K. B. neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę.
Anot prokuroro, bausmių skyrimo ir individualizavimo principo nesilaikymas daro dalį šio nuosprendžio nepagrįstu. Pasak apelianto, šiuo atveju, palikus galioti teismo paskirtą tokią griežtą bausmę K. B. , atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, davė išsamius parodymus apie kitų nuteistųjų vaidmenis darant šį nusikaltimą, iš šių asmenų tiesiogiai ar per kitus nuteistuosius gali kilti grėsmė K. B. gyvybei ir sveikatai. Tokią galimybę patvirtina tai, kad jau teisminio nagrinėjimo metu, kuomet K. B. davė parodymus apie A. M. vaidmenį darant šį nusikaltimą, ir, teismui padarius trumpą pertrauką tarp posėdžių, tarp A. M. ir K. B. įvyko konfliktas ir dėl to konvojaus pareigūnai šiuos asmenis privalėjo išskirti, kad šie vienas kito nesužalotų.
Kita vertus, toks griežtas nuosprendis neskatina ir kitų asmenų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir duoti teisingus parodymus apie nusikaltimus ir juos padariusius asmenis. Priešingai, tokia griežta bausmė verčia įtariamuosius, kaltinamuosius suabejoti, ar verta duoti parodymus apie kitų bendrininkų vaidmenį ir dėl to sulaukti grėsmės iš kitų nuteistųjų pusės.
Skunde teigiama, kad visų šių aplinkybių teismas neįvertino, į jas neatsižvelgė ir net nesvarstė kitų įstatymo numatytų galimybių skirti K. B. švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Pagal BK 54 str. 3 d., jeigu BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 str. 3 d. nuostatos gali būti taikomos tik atvejais, kai švelnesnei bausmei paskirti nėra nei BK 62 str. nurodytų pagrindų nei kitokių įstatymo numatytų galimybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 išaiškinta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės ir išskirtinės aplinkybės, anot prokuroro, šioje byloje yra itin didelė K. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmė, jo indėlis išaiškinant sudėtingą nusikaltimą bei jį padariusius asmenis, taip pat ir galima grėsmė jo gyvybei ir sveikatai. Todėl, prokuroro teigimu, yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti K. B. atžvilgiu BK 54 str. 3 d., arba 62 str. nuostatas ir skirti bausmę, švelnesnę nei BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. arba 62 str. 1d., 2 d. 3 p. bei 3 d. 3 p., K. B. pagal 260 str. 3 d. nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistasis R. J. savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Apeliantas skunde tvirtina, kad psichotropines medžiagas jis pardavė D. G. , o pastarasis tai neigdamas duoda melagingus parodymus kitų nuteistųjų atžvilgiu. Skunde prašoma pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsižvelgti į tai, kad jis turi du (vieną mažametį ir vieną nepilnametį) vaikus bei skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, pažeidžiant procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Todėl jis turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o tuo pačiu ir baudžiamojo persekiojimo ribas nustato kaltinamasis aktas. Bylą nagrinėjantis teismas negali būti antruoju kaltintoju baudžiamojoje byloje ir imtis savarankiško baudžiamojo persekiojimo, nes jo pareiga yra patikrinti, ar teismui pateikti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė inkriminuojamą veiką ir tokiu atveju priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, ar visgi bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai kelia abejonių ir neginčijamai nepatvirtina, kad kaltinamasis padarė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, ir tokiu atveju jį išteisinti.
BPK 219 str. numatyti privalomi reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Šio straipsnio 1 d. 3 p. numato, jog kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto, S. R. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, ir jas pardavė.
Pasak apelianto, jam pareikštą kaltinimą galima suskirstyti į dvi dalis: 1) apelianto susitarimas laikotarpiu tarp 2006 m. kovo mėnesio, tiksli data nenustatyta, ir 2006 m. spalio 17 d. su R. K. neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, jas platinant ir vaidmenų pasiskirstymas vykdant nusikalstamą veiką; ir 2) psichotropinių medžiagų įgijimas iš tyrimo nenustatytų asmenų 2006 m. spalio 25 d., laikotarpiu tarp 07.27 iki 09.04 val., jų gabenimas ir laikymas nenustatytoje vietoje ir laikotarpiu tarp 09.23 ir 09.39 perdavimas A. E. bei pinigų gavimas už parduotas psichotropines medžiagas iš R. K. .
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad pirmosios kaltinimo dalies nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie įrodytų, kad nurodytu laikotarpiu apeliantas bendravo su R. K. ar vykdė kokią nors nusikalstamą veiką. Nėra užfiksuota telefoninių pokalbių tarp apelianto ir R. K. ar, tuo labiau, tarp apelianto ir A. E. , nors kaip matyti iš baudžiamosios bylos, R. K. pokalbiai MRT buvo kontroliuojami nuo 2006-08-09 iki 2006-11-18 (t. 1, b. l. 112-113).
Iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kokie bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina paminėtos kaltinimo dalies pagrįstumą. Iš byloje esančio 2006-11-30 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo (t. 1, b. l. 178-190), kuriame užfiksuoti nuteistojo K. B. pokalbiai MRT Nr. 8-699-16564, matyti, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu tarp 2006 m. kovo mėnesio ir 2006 m. spalio 17 d., kuomet, anot teismo, apeliantas tarėsi su R. K. vykdyti nusikalstamą veiką platinant psichotropines medžiagas, R. K. iš tiesų sprendė klausimus, susijusius su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų platinimu, tačiau su apeliantu apskritai nebendravo. Nei nurodytuose pokalbiuose, nei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šiame procese būtų dalyvavęs S. R. .
Anot apelianto, iš paminėtų telefoninių pokalbių išklotinių akivaizdu ir tai, kad dar 2006-10-23, 13.23 val., K. B. liepė M. M. organizuoti susitikimą su A. L. dėl narkotinių medžiagų perdavimo 2006-10-24, 12.00 val. Tuo tarpu pirmas pokalbis tarp R. K. ir telefono abonento Nr. 8-655-35015, kuris priskirtas apeliantui, įvyko tik 2006-10-24, 17.36 val., tai yra po planuoto susitikimo ir narkotinių medžiagų perdavimo.
Darydamas išvadas dėl šios kaltinimo dalies pagrįstumo, teismas, anot S. R. , neįvertino tyrimą kontroliavusio prokuroro V. G. 2006-05-18 tarnybinio pranešimo Nr. 10/8, adresuoto Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojui J. M. , kuriame nurodyta, jog D. M. iš R. K. labai dideliais kiekiais sistemingai įgyja ir realizuoja narkotines ir psichotropines medžiagas, o taip pat netikrus pinigus. Apelianto teigimu, tai paneigia kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, nes R. K. tokiu mastu savarankiškai vykdant nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų realizavimu, nebuvo jokio reikalo tartis su apeliantu, ne tik neužsiimančiu tokių medžiagų realizavimu, bet ir neturinčiu apie tai jokio supratimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, pripažindamas S. R. kaltu dėl minėtos antros kaltinimo dalies, vadovavosi R. K. ir A. E. parodymais, laikydamas juos nuosekliais ir sutampančiais, taip pat MRT pokalbių išklotinėmis.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog iš bylos duomenų neaišku, kuo vadovaujantis Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjo 2006-10-17 nutartyje, kuria nutarta leisti klausytis pokalbių MRT Nr. 8-655-35015, padaryta išvada, kad nurodytu mobilaus ryšio telefono abonentu naudojasi S. R. . Skunde apeliantas teigia, kad tokiu MRT telefonu nesinaudoja ir niekada nesinaudojo.
Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, kurie neginčijamai patvirtina, jog kratos metu iš apelianto buvo paimti MRT „Nokia 6021“ Nr. 8-605-00893 ir MRT „Nokia 6233“ Nr. 8-690-38039, kuriuose pagal telekomunikacijų bendrovės duomenis niekada nebuvo naudojama SIM kortelė su Nr. 8-655-35015. Darydamas išvadą, kad MRT Nr. 8-655-35015 priklauso apeliantui, teismas vadovavosi R. K. parodymais, kuris neva atsimena, kad skambindavo apeliantui būtent į nurodytą MRT numerį, nors jis negalėjo nurodyti nei vieno kito S. R. turėto MRT numerio, nors, jo teigimu, į juos jis irgi dažnai skambindavo. Tokius įrodymus pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė neginčijamai patvirtinančiais apelianto kaltę inkriminuojamų veikų padarymu.
Be to, išanalizavus minėtu MRT numeriu užfiksuotų pokalbių turinį, galima daryti tik vienintelę išvadą, jog asmuo naudojęsis nurodytu MRT jokia nusikalstama veika neužsiima.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors pokalbių nurodytu MRT kontrolė sankcionuota Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo E. A. 2006-10-17 nutartimi, laikotarpiu tarp 2006-10-17 ir 2006-12-01, tai yra beveik dviejų mėnesių laikotarpiui, byloje kažkodėl yra tik duomenys apie 5 telefoninius pokalbius bei apie 5 SMS žinutes. Pokalbių išklotinėse nurodyta, jog kalbasi Antanas su Jonu, todėl apeliantui neaišku, ką tai turi bendro su juo.
BPK 154 str. 7 d. numato, jog dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas duomenų bei garso įrašo turinys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami, surašius atitinkamą aktą. Tokio akto byloje nėra.
Skunde teigiama, jog tą aplinkybę, kad R. K. minimas Saulius nėra apeliantas, akivaizdžiai patvirtina, R. K. MRT kontrolės duomenys. 2008 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje perklausius R. K. MRT 2006 m. spalio 24 d. telefoninį pokalbį Nr. 5064 su A. E. , kuris įvyko 22:29:23 val., visi proceso dalyviai akivaizdžiai girdėjo pokalbio pabaigoje skambant kitą telefono aparatą ir R. K. baigė pokalbį su A. E. nurodydamas, kad skambina Saulius, kas nurodyta ir jo pokalbių išklotinėse. Pagal kaltinimą, tai turėjo būti apeliantas. Tačiau susipažinus su MRT abonento Nr. 8-655-35015, kuris priskiriamas apeliantui, 2006 m. spalio 24 d. išklotinėmis, matyti, kad toks skambutis tarp nurodyto abonento ir R. K. MRT Nr. 8-655-43071 neužfiksuotas. Paskutinis pokalbis tarp nurodytų abonentų užfiksuotas 2006-10-24, 19.53 val. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad 2006-10-24, 22:29:23 apeliantas būtų skambinęs R. K. , byloje nėra. Taigi tampa neaišku su kokiu Sauliumi 2006-10-24, 22:29 val. kalbėjosi R. K. .
Anot S. R. , iš skundžiamo teismo nuosprendžio visiškai neaišku, kokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamajame akte ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytas psichotropines medžiagas jis įgijo 2006 m. spalio 25 d., nuo 07.27 val. iki 09.04 val. Apeliantas teigia, kad nurodytu laiku jis nebuvo niekur išėjęs iš savo gyvenamosios vietos ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti priešingai.
Tą aplinkybę, jog kaltinamajame akte ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytu laiku (09.23 - 09.39 val.) ir nurodytoje vietoje apeliantas neperdavė jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų A. E. , patvirtina ir pastarojo MRT pokalbių išklotinės. Iš A. E. MRT Nr. 8-699-28308 pokalbių išklotinės matyti, jog 2006-10-25, 09:44:19 (pokalbis Nr. 58) A. E. skambino nežinomam vyrui ir nurodė, kad turi susitikti su Sauliumi. Darant prielaidą, kad tai turėjo būti apeliantas, akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, tai yra 2006-10-25 laikotarpiu nuo 09.23 iki 09.39 val., jokių narkotinių medžiagų A. E. perduoti apeliantas negalėjo, nes 09.44 val. A. E. dar tik kalba apie susitikimą su kažkokiu Sauliumi. Iš A. E. pokalbio MRT Nr. 8-635-61280 išklotinės matyti, kad 2006-10-25, 09.36 (pokalbis Nr. 1128), jis kalba su K. B. , ir nurodytu laiku A. E. kažko laukia prie parduotuvės, bet ne prie darželio tvoros, kaip nurodyta kaltinamajame akte ir skundžiamame teismo nuosprendyje.
Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai kontroliavo tiek A. E. , tiek R. K. , tiek ir kitų įtariamųjų MRT skambučius, todėl visiškai suprantama, kad jie negalėjo nežinoti kas, kada ir kur turėtų perduoti psichotropines medžiagas. Būtent tuo tikslu buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris dar 2006-10-20 nutartimi (t. 1, b. l. 90-91) sankcionavo slaptą A. E. sekimą nuo 2006-10-20 iki 2006-12-01. Byloje jo slapto sekimo suvestinės nėra, kaip ir nėra duomenų, kad jis nebuvo atliekamas.
Jeigu, kaip teigia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jie pagal MRT kontrolės duomenis turėjo duomenų, kad būtent apeliantas laikotarpiu tarp 2006 m. spalio 24 d. vakaro ir 2006 m. spalio 25 d. ryto (09.04 val.) turi įgyti ir perduoti psichotropines medžiagas, tai apeliantui nesuprantama, kodėl nebuvo vykdomas slaptas jo sekimas, siekiant nustatyti psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinį. Apeliantas skunde teigia, jog jo manymu, jo slaptas sekimas visgi buvo vykdomas, tačiau jo metu gauti duomenys nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, o jas paneigia. Būtent dėl šios priežasties ir nėra byloje apelianto slapto sekimo suvestinės.
Kaip matyti iš byloje esančios 2006-10-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, nuo 2006-10-20 iki 2006-12-01 buvo sankcionuotas MRT Nr. 8-636-34054 pasiklausymas, kuris taipogi priskirtas apeliantui, bet duomenų nei apie pasiklausymo rezultatus, nei apie nurodyto abonento priklausomybę, nei apie tai ar nurodyto MRT pokalbių pasiklausymas nebuvo vykdytas ar jo metu gauti duomenys sunaikinti BPK 154 str. 7 d. nustatyta tvarka, šioje baudžiamojoje byloje taip pat kažkodėl nėra.
Vienas pagrindinių įrodymų šaltinų, kuriuo pagrįstas skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis, yra nuteistųjų R. K. ir A. E. parodymai, kuriuos pirmos instancijos teismas laikė nuosekliais ir sutampančiais bei neginčijamai patvirtinančiais, kad būtent apeliantas padarė kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas.
2006-11-22 R. K. apklaustas įtariamuoju (t. 4, b. l. 66-67). Byloje yra R. K. 2006-11-27 nuoširdus prisipažinimas, adresuotas Klaipėdos prokuratūros prokurorui V. G. , kuriame bendromis frazėmis nurodoma, jog maždaug prieš metus, apeliantas įtraukė jį į psichotropinių medžiagų platinimą, o jis sutiko platinti jam pristatomas psichotropines medžiagas, nes buvo paieškomas ir neturėjo pragyvenimo šaltinio. Šiame prisipažinime jis teigia, jog apeliantas jam tiekdavo narkotines medžiagas įvairiais kiekiais, taip pat pristatydavo ekstazi tabletes. Jam žinoma, kad narkotines medžiagas S. R. gaudavo iš Kauno. Toliau prisipažinime dėstoma apie apelianto nusikalstamą veiklą, automobilių vagystes ir jų išsipirkimus, nors tokie kaltinimai ar įtarimai apeliantui nepateikti. Šiame prisipažinime R. K. nieko nekalba apie aplinkybes, susijusias su jam pareikštu įtarimu (2006-11-22), bet nurodo, jog žino ir apie kitus nusikaltimus, kurių aplinkybių dabar gerai neatsimena, bet prisiminęs apie jas papasakos.
Kitą kartą R. K. įtariamuoju apklaustas 2006 m. lapkričio 29 d. (t. 4, b. l. 47-49). Šios apklausos metu įtariamasis R. K. vėlgi davė parodymus apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, kurios visiškai nesusijusios su veikomis, nurodytomis jam 2006-11-29 įteiktame pranešime apie įtarimą. Šios apklausos metu jis netgi pripažįsta, jog 2006 m. lapkričio mėnesį pas A. E. buvo pasidėjęs apie 1,5 kg savarankiškai, tai yra ne iš apelianto, įsigyto amfetamino. Tai, pasak S. R. , paneigia ne tik skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes apie apelianto susitarimus ir bendrai vykdomą nusikalstamą veiką su R. K. , bet ir paties R. K. parodymus apie tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis imdavo tik iš apelianto.
Tik 2007 m. sausio 9 d. įtariamojo papildomos apklausos metu (t. 4, b. l. 50-52), tai yra praėjus beveik dviems mėnesiams po sulaikymo, R. K. pirmą kartą davė parodymus apie kaltinamajame akte ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes. Palyginus R. K. parodymus, duotus 2007-01-09 ir skundžiamame teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintas aplinkybes, išryškėja akivaizdūs skirtumai. 2007-01-09 apklausos metu R. K. nurodo, jog 2006 m. spalio mėnesio viduryje jam paskambino K. B. ir paprašė jo gauti 2000 vnt. ekstazi tablečių. Jis paskambino S. R. ir jis pasakė, kad turi 2000 ekstazi tablečių. Tokie R. K. parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje esančioms jo pokalbių MRT išklotinėms. Be to, šios apklausos metu jis prisipažįsta ir nurodo, jog psichotropines medžiagas iš vakaro jam į butą iš S. R. atvežė A. E. , o ryte (2006-10-25) jis paskambino K. B. ir liepė susisiekti su „docentu“ (A. E. ), kuriam ryte ir padavė tas psichotropines medžiagas. Tokie R. K. parodymai akivaizdžiai prieštarauja bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams ir kaltinamajame akte išdėstytoms aplinkybėms.
Kitą kartą R. K. apklaustas 2007-04-19 (t. 4, b. l. 53). Šios apklausos metu vėlgi nieko iš esmės nekalbama apie kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes. 2007-09-19 R. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu jis nurodė, jog narkotines medžiagas gaudavo iš apelianto, davė parodymus, nesusijusius su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, ir pripažino, jog laikosi savo parodymų duotų 2007-01-09, kiek tai susiję su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis jų visiškai nedetalizuodamas, nors, kaip minėta, parodymai duoti 2007-01-09 akivaizdžiai skiriasi nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Dar kartą R. K. apklaustas 2007-11-22 (t. 4, b. l. 66-67). Šios apklausos metu jis vėlgi pakeitė parodymus ir jau tvirtino, kad psichotropinių medžiagų A. E. jam atvežęs nebuvo, ką jis tvirtino savo 2007-01-09 apklausoje, bet jis buvo davęs A. E. mašiną ir nurodęs su apeliantu susitikti prie vaikų darželio, esančio Taikos pr., Klaipėdos m. Šiuos parodymus vėlgi paneigia A. E. MRT kontrolės duomenys.
Apklaustas teisme, 2008 m. kovo 3-4 d., jis davė parodymus, patvirtindamas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kadangi už bendradarbiavimą jam buvo pakeista kardomoji priemonė (iš suėmimo į švelnesnę) ir pažadėta atleisti nuo bausmės dėl ligos. Duodamas parodymus teisme ir atsakydamas į klausimus R. K. teigė, kad tam tikrų aplinkybių jis nepamena. Tokius R. K. parodymus Klaipėdos apygardos teismas laikė nuosekliais ir neginčijamai patvirtinančiais apelianto kaltę, nors, pasak S. R. , tokius R. K. parodymus reikėtų vertinti priešingai.
Tas pats, anot apelianto, pasakytina ir apie A. E. parodymus. 2006-11-22 A. E. apklaustas įtariamuoju. Šios apklausos metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuoją nusikalstamą veiką ir taip pat, kaip ir įtariamasis R. K. , nurodė, kad 2006 spalio mėnesį (pagal kaltinimą tai turėtų būti spalio 25 d.) jis apie 11.00 val. atvažiavo pas R. K. ir pastarasis jam pasakė, kad reikės nuvežti paketą, kuriame kaip jis suprato, yra psichotropinės medžiagos. R. K. nurodė, jog laukia skambučio. Maždaug po valandos R. K. jam padavė paketą - polietileninį maišelį, apvyniotą permatoma izoliacine juosta ir jam pasakė, kad pakete yra „ratai“. Jis tą paketą nuvežė R. B. broliui prie Naujakiemio g. 1 namo. Nors A. E. visiškai prisipažįsta dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jis visiškai nieko nekalba apie tai, kad būtų važiavęs pas apeliantą ir iš jo būtų gavęs kokias nors psichotropines medžiagas. Tokius A. E. parodymus pirmos instancijos teismas vertino kaip neginčijamai patvirtinančius apelianto kaltę, nors akivaizdu, kad A. E. , lygiai kaip ir R. K. , klysta dėl įvykio aplinkybių, duodami iš esmės vienodus parodymus, kuriuose nieko nekalbama apie apelianto dalyvavimą darant inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Kita A. E. , kaip įtariamojo, apklausa atlikta Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006-11-23 (t. 4, b. l. 132-135). Šios apklausos metu jis davė analogiškus parodymus kaip ir įtariamojo apklausos metu 2006-11-22, juose taipogi nieko nekalbama apie apelianto dalyvavimą inkriminuojamuose nusikalstamose veikose. 2007 m. lapkričio 13 d. dar kartą apklaustas įtariamuoju A. E. jau teigia, kad 2006-10-25, 09.39 val. pokalbyje užfiksuota, kaip jis atvyksta į R. K. nurodytą vietą, kur turi laukti S. R. , kad šis perduotų jam paketą su psichotropinėmis medžiagomis. A. E. taip pat nurodo, jog laukė prie vaikų darželio, kur apeliantas jam perdavė apvyniotą polietileninį paketą, kuriame, kaip jis įtarė, buvo psichotropinės medžiagos. Taigi pirmus parodymus apie apelianto dalyvavimą inkriminuojamose veikose A. E. davė praėjus beveik metams nuo sulaikymo, tai yra tik 2007 m. lapkričio 13 d., nors nuo pat sulaikymo visiškai prisipažino padaręs pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas.
2007 m. lapkričio 13 d. A. E. parodymai patikrinti įvykio vietoje (t. 4, b. l. 141). Šių parodymų patikrinimo metu A. E. parodė vietą kieme tarp Taikos pr. 49 ir 51 penkiaaukščių gyvenamųjų namų, priešais vaikų darželį esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur neva apeliantas jam perdavė paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Iš A. E. MRT Nr. 8-635-61280 pokalbių išklotinės (t. 1, b. l. 106-108) matyti, jog 2006 m. spalio 25 d., 09:36:02 val., jis kažko laukė prie kažkokios parduotuvės ir susitarė užvažiuoti pas K. B. už 10 minučių. Nei šiame pokalbyje, nei jokiuose kituose A. E. pokalbiuose nenurodyta, kad jis būtų atvykęs ir ko nors laukęs prie kokio nors vaikų darželio. Tokius A. E. parodymus pirmos instancijos teismas taipogi laikė nuosekliais, neprieštaraujančiais vienas kitam ir neginčijamai patvirtinančiais apelianto kaltę, padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, nors tokie A. E. parodymai nepatvirtina, bet paneigia kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes.
Pasak S. R. , tą aplinkybę, jog jis niekaip nesusijęs su kaltinamajame akte nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis, patvirtina ir faktas, jog po R. K. ir A. E. sulaikymo 2006-11-22, apie ką apeliantas žinojo arba turėjo žinoti, jei, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis vykdė nusikalstamą veiką per R. K. , S. R. nei bėgo, nei slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors tokią galimybę turėjo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmiau išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme buvo šališkas.
Šią aplinkybę, anot apelianto, neginčijamai patvirtina ir kai kurie bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai.
Įtariamojo M. M. 2007-08-14 apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 91-92) pradėta 14.25 val., tačiau kada baigta neaišku. Tuo tarpu M. M. , kaip įtariamojo, papildoma apklausa pas Klaipėdos prokuratūros ONKTS prokurorą V. G. taipogi atlikta 2007-08-14 laikotarpiu tarp 14.20 val. ir 2007-08-16, 16.36 val., o po to tęsiama 2007-08-20, 09.00 val. ir baigta 2007-08-20, 10.35 val. Iš šių duomenų neaišku, kurgi 2007-08-14, 14.20 val. buvo įtariamasis M. M. , pas ikiteisminio tyrimo teisėją Klaipėdos m. apylinkės teisme, ar pas prokurorą V. G. Klaipėdos apygardos prokuratūroje, ir kuris iš šių įrodymų yra suklastotas.
2007-08-30 parodymo atpažinti protokole (t. 5, b. l. 142-146) nurodyta, kad įtariamasis D. G. atpažįsta kaltinamąjį R. J. , kurio nuotrauka pažymėta Nr. 3, nors foto lentelėje Nr. 2 (t. 5, b. l. 146) jis kažkodėl rodo į nuotrauką Nr. 5. 2007-08-30 asmens parodymo atpažinti protokole (t. 5, b. l. 147-151) įtariamasis D. G. jau atpažįsta K. B. , bet foto lentelėje Nr. 2 (t. 5, b. l. 151) jis rodo tą pačią foto nuotrauką, kaip ir atpažindamas R. J. . Taigi neaišku ką atpažino įtariamasis D. G. - R. J. ar K. B. .
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir S. R. atžvilgiu priimti naują nuosprendį – išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d. padarymo, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir A. M. atžvilgiu priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apelianto kaltę pagrindė kitų nuteistųjų parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, liudytojo VSAT pareigūno V. P. parodymais ir V. L. sulaikymo metu rastomis ir paimtomis psichotropinėmis medžiagomis. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje aptarti įrodymai neįrodo jo kaltės, nes teismas dalies šių įrodymų tikrumo nepatikrino bylos nagrinėjimo teisme metu.
VSAT pareigūnas V. P. jokių parodymų apie tai, kad A. M. verčiasi psichotropinių medžiagų prekyba, nedavė. Jis teisme tik paaiškino aplinkybes dėl V. L. sulaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas padarė išvadą, kad apeliantas naudojosi MRT Nr. 8-699 17996, nors byloje nėra jokių duomenų, kad jam priklauso šis abonentas. Taip pat nenustatyta, jog šiuo numeriu užfiksuotuose pokalbiuose yra apelianto balsas, nes nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė. Teismui buvo pateikta pažyma, jog ir K. B. priskiriamas telefonas Nr. 8-699 16564 jam nepriklausė, todėl nesurinkus įrodymų apie šių abonentų priklausomumą, negalima buvo vertinti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, kaip teisingos ir nekeliančios abejonių. Teismas apelianto prašymą paskirti byloje fonoskopinę ekspertizę atmetė, taip atsisakydamas patikrinti byloje surinktus įrodymus. Todėl, anot apelianto, buvo pažeisti BPK 20 str. 4 p. reikalavimai, t. y., kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais.
Teismo nuosprendyje nurodyta, jog laikotarpiu tarp 2006 m. spalio 19 d. ir 2006 m. spalio 24 d., tikslus laikas nenustatytas, apeliantas įgijo psichotropines medžiagas – amfetaminą. Toliau nuosprendyje jau tiksliai nurodoma įgijimo ir pardavimo data, t. y. 2006 m. spalio 24 d. Kodėl būtent ši diena nurodyta tiek pranešime apie įtarimą, tiek ir nuosprendyje, visiškai neaišku, nes tai nuosprendyje neaptarta. Teismas, anot apelianto, privalėjo motyvuoti, kodėl nusikaltimo padarymo diena jis laiko būtent 2006 m. spalio 24 d.
Tai, kad narkotinių medžiagų pirkimas - pardavimas ir gabenimas nebuvo įvykdytas būtent 2006 m. spalio 24 d., pasak A. M. , patvirtina byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Iš šių įrašų matyti, jog jokio kontakto tarp apelianto ir K. B. 2006 m. spalio 24 d. dėl psichotropinių medžiagų pirkimo, nebuvo.
K. B. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bei bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, nurodė, jog yra įsitikinęs, kad apeliantas psichotropines medžiagas parvežė iš Kauno 2006 m. spalio 24 d., nes jis su apeliantu bendravo telefonu visą kelią, kol pastarasis važiavo iki Kauno ir atgal. Kadangi K. B. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami, tai šis įrašas turėjo būti užfiksuotas ir pateiktas byloje, tačiau tokių pokalbių nėra. Apeliantas tvirtina, kad jų ir negali būti, nes jis 2006 m. spalio 24 d. su D. G. ir M. B. į Kauną nevažiavo. Nepašalinęs šių prieštaravimų, teismas negalėjo iš V. L. paimtas psichotropines medžiagas sieti su apeliantu.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas nebuvo sulaikytas su jokiomis psichotropinėmis medžiagomis, nebuvo nustatytas, surastas ir ištirtas psichotropinių medžiagų, įvardijamų kaip apelianto įsigytų iš R. J. , nei kiekis, nei sudėtis. K. B. teisme aiškino, jog jis pats psichotropines medžiagas maišo su įvairiais priedais, perka jas iš įvairių šaltinių, todėl pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis teismas negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, anot apelianto, nuosprendyje neaptarė jį apkalbančių nuteistųjų parodymų prieštaringumo. M. B. tvirtino, kad psichotropines medžiagas perdavė kažkokiai moteriai Naujakiemio g. 2, Klaipėdos m., bute Nr. 13. K. B. gi tvirtino, kad jis pats pasiėmė psichotropines medžiagas. K. B. tvirtino, kad 8000 Lt jis liepė perduoti A. M. ir jo žmona šiuos pinigus apeliantui perdavė. Tačiau apklausta teisme E. B. , nurodė, jog pinigus ji perdavė kažkokiam vyrui, bet ne apeliantui. Be to, teismas vienu atveju remiasi telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotais duomenimis, kitu atveju - ne, tačiau kodėl - nuosprendyje neaptaria. Teismas daro išvadas ir jas priima kaip įrodytas ir neginčytinas, nors jos ir prieštarauja byloje esamiems įrodymams.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendyje visiškai nieko nepasisakyta apie tai, kad NVEIM buvo sankcionuotas ne apelianto atžvilgiu. Be to, jeigu tikėti byloje esančiais telefoniniais pokalbiais, tai visi ir iki 2006 metų spalio 24 dienos ir po 2006 metų spalio 25 dienos užfiksuoti apelianto ir K. B. pokalbiai vyko apie psichotropines medžiagas, jų įgijimą ir pardavimą, tačiau kažkodėl šios veikos apeliantui nebuvo inkriminuotos, jis nebuvo sulaikytas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jį kaltinantys įrodymai byloje buvo surinkti neteisėtai, ikiteisminio tyrimo pareigūno, su kuriuo apelianto santykiai iš ankstesnių bylų yra blogi, iniciatyva. R. J. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo įkalbinėjamas duoti prieš apeliantą parodymus, tačiau jis atsisakė tai daryti, o K. B. , M. B. ir D. G. sutiko duoti tokius parodymus, todėl jiems buvo pakeistos kardomosios priemonės ir prašoma skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nežiūrint, į tai, kad jie taip pat buvo kaltinami įvykdę labai sunkų nusikaltimą ir jau yra teisti.
Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, dirbo ir jokia nusikalstama veikla neužsiima ir prašo jį išteisinti.
Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Anot apelianto, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nuo pat jo sulaikymo neneigė savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kuriais padėjo prokurorui ir teismui išaiškinti nusikaltimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn juos padariusius asmenis. Apeliantas teigia nepakeitęs savo parodymų net ir po to, kai kiti nuteistieji grasindami reikalavo tai padaryti. Apeliantas teigia, jog buvo pasislėpęs nuo tyrimo ne savo iniciatyva, o dėl to, kad A. M. per kitus asmenis jam pagrasino, kad jis pakeistų parodymus.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, skiriant laisvės atėmimą penkeriems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašė prokuroro ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus patenkinti, o kitų nuteistųjų – atmesti. Nuteistasis K. B. ir jo gynėjas prašė jo ir prokuroro apeliacinius skundus patenkinti, kiti posėdyje dalyvavę nuteistieji prašė jų apeliacinius skundus patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl S. R. apeliacinio skundo
Nuteistojo S. R. apeliaciniame skunde teigiama, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apelianto S. R. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindžiama nuteistųjų R. K. , A. E. ir K. B. parodymais, įstatymo nustatyta tvarka užfiksuotais jų bei S. R. telefoniniais pokalbiais bei kitais bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde abejojama šių įrodymų patikimumu, pakankamumu ir įrodomąja galia.
Apeliantas jam pateiktus kaltinimus skunde išskiria į dvi dalis. Pasak S. R. , pirmosios jam pateikto kaltinimo dalies, t. y., jog jis laikotarpiu tarp 2006 m. kovo mėnesio ir 2006 m. spalio 17 d. susitarė su R. K. neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, jas platinti ir pasiskirstė vaidmenimis vykdant nusikalstamą veiką, nepatvirtina apskritai jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Šis skundo teiginys nepagrįstas.
Nepaisant to, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra užfiksuotas nei vienas telefoninis ar betarpiškas pokalbis tarp S. R. ir R. K. , kuris įrodytų, kad šie nuteistieji tarėsi dėl psichotropinių medžiagų platinimo, tai, kad toks susitarimas tarp S. R. ir R. K. buvo, patvirtino vienas iš šio susitarimo dalyvių - nuteistasis R. K. .
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad S. R. pažįsta jau nuo 1995-1996 metų, kuomet su bendrai dalyvaudavo nusikalstamose veikose reikalaujant išpirkos už pagrobtus automobilius. R. K. parodė, kad su S. R. jie veikė pagal tokį mechanizmą: S. R. jam duodavo psichotropinių medžiagų ir nurodydavo už kokią sumą jos turi būti parduotos. Tačiau R. K. parduodavo už didesnę sumą, nes taip pat norėjo užsidirbti iš psichotropinių medžiagų prekybos. Už gautas psichotropines medžiagas R. K. S. R. sumokėdavo tik tada, kai jas parduodavo, nes toks tarp jų buvo susitarimas (t. 4, b. l. 47). Tokį jų susitarimą ir veikimo mechanizmą nuteistasis R. K. patvirtino ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 59). Analogiškus parodymus R. K. davė ir pirmosios instancijos teisme, kur parodė, kad 2006 m. kovo mėn. su pažįstamu S. R. susitarė platinti narkotines bei psichotropines medžiagas. Pagal išankstinį tarpusavio susitarimą S. R. minėtas medžiagas įgydavo, o jis organizuodavo šių medžiagų pardavimą.
Iš šių nuteistojo R. K. parodymų matyti, kad susitarimas, kurį S. R. apeliaciniame skunde neigia, buvo. Žinoma, tokie R. K. parodymai nėra itin konkretūs ir jais remiantis nėra galimybės nustatyti nei tikslaus susitarimo momento, nei apimties, nei kokiu būdu ir kur jis buvo sudarytas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad toks susitarimas nebūtinai turi būti sudarytas jo dalyviams iš karto konkrečiai susitariant dėl visų veiksmų turinio, apimties ir kiekvieno iš dalyvio vaidmenų. Jis gali būti pakankamai abstraktus, ypač, jei susitariama vykdyti tęstinį nusikaltimą arba daryti neapibrėžtą nusikaltimų skaičių. Tokiu atveju susitarimas gali būti ir dažniausiai yra sudaromas konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuolat vykdant nusikaltimus ir jų eigoje formuojantis tam tikrai veikimo praktikai, savaime nusistovint visų dalyvių vaidmenims, kurie gali ir kisti, kiekvienam iš dalyvių žinant savo funkcijas. Tokiu būdu asmuo, sutikdamas dalyvauti tokioje nusikalstamoje veikloje, suvokia, kad veikia nusikalstamai bendrai su kitais asmenimis ir nori taip veikti, taigi konkliudentiniais veiksmais pritaria bendrai vykdomiems nusikalstamiems veiksmams. Taip yra ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Iš esmės, susitarimo tarp S. R. ir R. K. turinį ir apimtį parodo byloje surinktais įrodymais nustatyti šių ir kitų pagal susitarimą veikusių nuteistųjų realiai atlikti nusikalstami veiksmai.
Taigi, R. K. parodymus apie susitarimą su S. R. platinti psichotropines medžiagas ir paties susitarimo buvimo faktą įrodo byloje surinktais duomenimis nustatytos faktinės tokio susitarimo įgyvendinimo aplinkybės:
2006 m. spalio mėn., laikotarpiu tarp 23 d. ir 25 d. ryto, R. K. susitarė su nuteistuoju K. B. , jog pastarasis nupirks didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA. R. K. informavo apie šį susitarimą nuteistąjį S. R. , kuris 2006-10-25, laikotarpiu iki 9 val. 4 min. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų nenustatytu būdu neteisėtai įgijo 1004 vienetus žydros spalvos tablečių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu 63,823 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir ją neteisėtai su savimi laikė, kol R. K. nurodė A. E. šią psichotropinę medžiagą paimti iš S. R. ir perduoti K. B. . Vykdydamas R. K. nurodymą, A. E. automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę Klaipėdoje, tarp Taikos pr. 49 ir 51 gyvenamųjų namų, kur laikotarpiu tarp 9 val. 39 min. ir 9 val. 58 min. S. R. minėtą psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno ir jam perdavė. Po to A. E. S. R. jam perduotą psichotropinę medžiagą minėtu automobiliu neteisėtai nugabeno į butą Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13, ir apie 10 val. perdavė K. B. .
Nuteistasis S. R. neigia ir šią jam pateikto kaltinimo dalį, tvirtindamas, jog įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, t. y. R. K. ir A. E. parodymai, taip pat MRT pokalbių išklotinės, nėra nuoseklūs, patikimi ir pakankami, kad jais remiantis būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apelianto argumentais.
Iš tiesų, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių betarpišką S. R. dalyvavimą jam inkriminuotame nusikaltime, byloje nėra. Tačiau esamų netiesioginių įrodymų visuma nepalieka Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai jokių abejonių, kad nuteistasis S. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d. dėl to, kad veikdamas organizuotoje grupėje su R. K. ir A. E. , turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį 63,823 g. psichotropinės medžiagos MDMA, ir ją pardavė.
Apeliaciniame skunde S. R. teigia, jog nuteistųjų R. K. ir A. E. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tuo, jog vertinant visus šių nuteistųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, galima daryti išvadą, jog jie ne visada buvo itin nuoseklūs ir išsamūs. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, visus neatitikimus galima logiškai paaiškinti arba pašalinti remiantis byloje surinktais duomenimis.
R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą. Kai kuriose apklausose šis nuteistasis iš tiesų, kaip pagrįstai nurodoma S. R. apeliaciniame skunde, davė pakankamai abstrakčius parodymus apie apelianto dalyvavimą jam inkriminuotame nusikaltime, t. y. platinant psichotropines medžiagas. Antai byloje esančiame R. K. nuoširdžiame prisipažinime bendromis frazėmis nurodoma, jog maždaug prieš metus, S. R. įtraukė R. K. į psichotropinių medžiagų platinimą, o jis sutiko platinti jam pristatomas psichotropines medžiagas, nes buvo paieškomas ir neturėjo pragyvenimo šaltinio. Šiame prisipažinime jis teigia, jog apeliantas jam tiekdavo narkotines medžiagas įvairiais kiekiais, taip pat pristatydavo ekstazi tabletes. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, pirmą kartą apklaustas prokuroro 2006-11-29 R. K. , duodamas parodymus apie psichotropinių medžiagų platinimą kartu su S. R. , konkrečių įvykio aplinkybių nenurodė, o tik teigė, kad S. R. jam duodavo psichotropinių medžiagų ir nurodydavo už kokią sumą jos turi būti parduotos. R. K. parduodavo už didesnę sumą, nes taip pat norėjo užsidirbti iš psichotropinių medžiagų prekybos. Už gautas psichotropines medžiagas R. K. S. R. sumokėdavo tik tada, kai jas parduodavo, nes toks tarp jų buvo susitarimas (t. 4, b. l. 47). Tokie nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nors ir neatskleidžia konkrečių S. R. dalyvavimo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje aplinkybių, tačiau ir neprieštarauja vėlesniems S. K. bei A. E. parodymams, o taip pat ir kitiems bylos duomenims, patvirtinantiems S. R. kaltę.
2007-01-09 dar kartą apklaustas įtariamuoju R. K. atskleidė konkrečias jam pačiam, S. R. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. R. K. tuomet parodė, kad 2006 m. spalio mėn. viduryje į mobilaus ryšio telefoną jam paskambino K. B. ir paprašė gauti jam 2000 vienetų ekstazi tablečių, kurias nori pirkti rusai. R. K. pažadėjo dėl tablečių pasidomėti ir K. B. apie tai informuoti. Tuoj po to jis paskambino S. R. ir jo pasiteiravo, ar jis turi šį kiekį tablečių. S. R. pasakė, kad turi. Tada R. K. perskambino K. B. ir pasakė, kad tablečių yra ir kada jam reiks, kad į jį kreiptųsi. Tada K. B. pasakė, kad jam reiks šių tablečių trečiadienį ryte. Tuoj po šio pokalbio R. K. vėl perskambino S. R. ir pasakė, kad tos tabletės jam bus reikalingos trečiadienį ryte, 10 val. Nuteistasis R. K. tuo metu duodamas parodymus teigė, kad minėtos tabletės jam buvo atvežtos į namus ir tik kitą rytą jis jas perdavė A. E. , kad šis nuvežtų jas K. B. . R. K. tvirtino neprisimenąs, kas jam į namus atvežė aptartas tabletes, ar pats S. R. ar iš jo paėmęs A. E. (t. 4, b. l. 50).
Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde pastebi S. R. , tokios nuteistojo R. K. nurodytos tablečių atsiradimo pas jį patį aplinkybės ne visiškai atitinka vėlesniais šio nuteistojo parodymais teisme bei kitais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, jog tabletes iš S. R. prie darželio paėmė A. E. ir jas nuvežė ne R. K. , bet tiesiogiai, paties R. K. nurodymu, K. B. . Teisėjų kolegijos nuomone, toks ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netikslumas, lyginant su parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme bei kitais bylos duomenimis, nėra esminis, kadangi bet kuriuo atveju šie parodymai vis tiek patvirtina, o ne paneigia esmines su S. R. susijusias aplinkybes, o būtent tai, kad apeliantas dalyvavo vykdant jam inkriminuotą veiką, t. y. pagal susitarimą su R. K. įgijo 2000 vnt. ekstazi tablečių, kurios buvo skirtos perduoti K. B. , ir jas pagal susitarimą perdavė.
Šiuos savo parodymus nuteistasis R. K. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 4, b. l. 59).
Iš esmės tapačius parodymus nuteistasis R. K. davė ir pirmosios instancijos teisme. Čia jis parodė, kad 2006 m. kovo mėn. su pažįstamu S. R. susitarė platinti narkotines bei psichotropines medžiagas. Pagal išankstinį tarpusavio susitarimą S. R. minėtas medžiagas įgydavo, o jis organizuodavo šių medžiagų pardavimą. Šia nusikalstama veikla, kuri tęsėsi nuo 2006 m. kovo mėn. iki rudens užsiėmė, kadangi tuo metu slapstėsi nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir niekur nedirbo, o pragyvenimui bei šeimos išlaikymui buvo reikalingi pinigai. 2006 m. rugpjūčio mėn. narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimui pasitelkė ir pažįstamą A. E. , kuris tuo metu buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir neturėjo gyvenamosios vietos bei lėšų pragyvenimui. Už pagalbą platinant narkotines bei psichotropines medžiagas parūpino A. E. būstą, duodavo pinigų būtiniausioms išlaidoms. 2006 m. spalio mėn. pabaigoje jam paskambino pažįstamas K. B. ir paprašė po keleto dienų gauti 2000 ekstazi tablečių, kurias nori pirkti rusai. Jis savo ruožtu kreipėsi į S. R. , kuris pažadėjo gauti reikiamą ekstazi tablečių kiekį. Suderinęs su K. B. , kada tiksliai jam reikia minėtų tablečių, bei suderinęs su S. R. , jog pastarasis jau turi įgijęs reikiamą tablečių kiekį, jis liepė A. E. paimti iš S. R. ekstazi tabletes ir nuvežti jas K. B. . Po to A. E. jam atvežė 7700 litų, gautus už tabletes iš K. B. . Iš šių pinigų 6000 litų jis atidavė S. R. , o likusius pasiliko sau (t. 8, b. l. 81-82).
Taigi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pirmiau aptartus nuteistojo R. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, jog jie yra pakankamai nuoseklūs ir konkretūs, todėl abejoti jais ar juos atmesti nėra pagrindo. Juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir kito nuteistojo A. E. parodymai. Tiesa, apeliantas S. R. skunde kritikuoja ir šio nuteistojo parodymus, teigdamas, jog jie taip pat yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taipogi nesutinka.
Šis nuteistasis (A. E. ), kaip ir R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, tarp jų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. 2006-11-22 A. E. apklaustas įtariamuoju. Šios apklausos metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuoją nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2006 spalio mėnesį jis apie 11.00 val. atvažiavo pas R. K. ir pastarasis jam pasakė, kad reikės nuvežti paketą, kuriame kaip jis suprato, yra psichotropinės medžiagos. R. K. nurodė, jog laukia skambučio. Maždaug po valandos R. K. jam padavė paketą - polietileninį maišelį, apvyniotą permatoma izoliacine juosta ir jam pasakė, kad pakete yra „ratai“. Jis tą paketą nuvežė R. B. broliui prie Naujakiemio g. 1 namo. Taigi, kaip matyti iš šių parodymų, nuteistasis A. E. juose nieko nekalba apie S. R. dalyvavimą šiame nusikaltime. Kitą dieną, t. y. 2006-11-23 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jis davė analogiškus parodymus.
Tokie A. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš tiesų prieštarauja tiek vėlesniems to paties A. E. , tiek ir nuteistojo R. K. parodymams bei pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šie parodymai duoti tuomet, kai S. R. dar nebuvo sulaikytas (jis sulaikytas 2007-02-27) ir jam (S. R. ) įtarimai pareikšti dar nebuvo. Be to, byloje dar nebuvo surašytas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai su priedais (surašyti 2007-01-03), kuriuose užfiksuoti nuteistojo A. E. telefoniniai pokalbiai su R. K. (t. 1, b. l. 93-99), taip pat pastarojo pokalbiai ir SMS pranešimai su S. R. (t. 1, b. l. 132-137), iš dalies patvirtinantys ir S. R. dalyvavimą nusikaltime. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad nuteistasis A. E. , nors ir teigdamas, jog prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu davė pirmiau minėtus prieštaringus ir ne išsamius parodymus todėl, kad nenorėjo atskleisti, jog nusikaltime dalyvavo ir S. R. . Tai jis padarė tik jam pateikus minėtas pokalbių išklotines. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos A. E. parodymus, kaip nepagrįstus, juolab, kad pirmiau aptartus ikiteisminio tyrimo metu A. E. duotus parodymus paneigia 2007 m. lapkričio 13 d. dar kartą apklausiant jį įtariamuoju duoti parodymai, kuriuose jis paaiškina jam pateiktose pokalbių išklotinėse vykstančius pokalbius. Nuteistasis šioje apklausoje teigia, kad 2006-10-25, 09.39 val. pokalbyje užfiksuota, kaip jis atvyksta į R. K. nurodytą vietą, kur turi laukti S. R. , kad šis perduotų jam paketą su psichotropinėmis medžiagomis. A. E. taip pat nurodo, jog laukė prie vaikų darželio, kur S. R. jam perdavė apvyniotą polietileninį paketą, kuriame, kaip jis įtarė, buvo psichotropinės medžiagos (t. 4, b. l. 137-139). Pastaruosius savo parodymus A. E. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. E. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Kadangi neturėjo kur gyventi ir lėšų pragyvenimui, pažįstamo R. K. kvietimu atvyko į Klaipėdą. R. K. parūpino jam gyvenamąjį plotą, retkarčiais duodavo truputį pinigų, už šias paslaugas jis padėjo R. K. platinti narkotines bei psichotropines medžiagas. R. K. duodavo jam tablečių su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, kurias jis nedideliais kiekiais pardavinėdavo R. K. pasiųstiems asmenims, taip pat R. K. nurodymu perduodavo jų bendram pažįstamam K. B. . 2006 m. spalio mėn. pabaigoje jam paskambino R. K. ir liepė nuvažiuoti prie „Pavasario“ parduotuvės susitikti su S. R. , pasakė, kad S. R. paduos paketą, kurį reikės nuvežti K. B. . Jis nuvažiavo automobiliu BMW, kurį jam buvo davęs naudotis R. K. . Nurodytoje vietoje prie vaikų darželio, esančio netoliese „Pavasario“ parduotuvės, jis palaukė S. R. , kuris padavė jam polietileninį paketą. Netrukus jam paskambino K. B. ir pasakė paketą atvežti jam į namus, jis taip ir padarė. Po to jis antrą kartą nuvažiavo pas K. B. , pastarasis padavė jam voką su pinigais. Iš K. B. gautus pinigus jis nuvežė ir atidavė R. K. , kuris pasakė, kad pakete buvo „ratai“, t. y. tabletės su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, ką jis anksčiau ir pats jau buvo supratęs (t. 8, b. l. 83-85).
Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus A. E. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. A. E. parodė vietą kieme tarp Taikos pr. 49 ir 51 penkiaaukščių gyvenamųjų namų, priešais vaikų darželį esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur S. R. jam perdavė paketą su psichotropinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 141-142). Apeliantas S. R. teigia, jog nuteistojo A. E. nurodyta psichotropinių medžiagų perdavimo vieta neatitinka A. E. MRT Nr. 8-635-61280 pokalbių išklotinės (t. 1, b. l. 106-108), iš kurios matyti, jog 2006 m. spalio 25 d., 09:36:02 val., jis kažko laukė prie kažkokios parduotuvės, o ne prie darželio. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tarp minėtų duomenų jokių prieštaravimų nėra. A. E. apklaustas pirmosios instancijos dar kartą patvirtino, kad su S. R. jie susitiko prie darželio, priešais kurį yra parduotuvė, kuri anksčiau vadinosi „Pavasaris“. Todėl ji ir minima pokalbiuose. O telefoniniuose pokalbiuose tarp S. R. bei R. K. minimas būtent darželis, o ne parduotuvė (t. 1, b. l. 135), taigi kalbama apie vieną ir tą pačią vietą, kurią ir nurodė A. E. parodymų patikrinimo vietoje metu.
Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, daro išvadą, jog nuteistojo A. E. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra patikimi ir atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. R. atžvilgiu jais rėmėsi pagrįstai.
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuteistųjų R. K. ir A. E. parodymus iš dalies patvirtina ir nuteistojo K. B. parodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme K. B. parodė, kad Kaliningrade gyvenantis pažįstamas A. L. buvo prašęs, esant galimybei, gauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Jis nurodė savo sūnėnui M. M. susisiekti su A. L. ir suderinti, kada tiksliai, kiek ir kokių medžiagų jam reikės. M. M. susiskambinęs pasakė, kad A. L. nupirks 2 kg. amfetamino ir 2000 psichotropinių tablečių, jis nurodė, jog šių medžiagų kaina bus 28000 litų. Žinodamas, kad pažįstamas R. K. prekiauja psichotropinėmis medžiagomis, kreipėsi į jį dėl nurodyto kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimo, tačiau pastarasis pažadėjo parduoti tik tabletes. Pokalbis su R. K. vyko 3-4 dienos iki psichotropinių medžiagų pardavimo A. L. . 2006-10-25 ryte, susiskambinus su R. K. , pastarojo nurodymu pažįstamas A. E. K. B. į namus atvežė 2000 psichotropinių tablečių. Tą pačią dieną jis per savo tuometinę žmoną E. B. perdavė A. E. 7600 litų už pastarojo R. K. nurodymu atvežtas psichotropines tabletes.
Pirmiau aptartais nuteistųjų R. K. , A. E. ir K. B. parodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes apie šių nuteistųjų nurodytų įvykių eigą ir juose dalyvavusius asmenis patvirtina protokoluose užfiksuoti duomenys apie telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą SMS pranešimais tarp nuteistųjų S. K. , A. E. ir S. R. , bei pačių nuteistųjų R. K. ir A. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti šių pokalbių paaiškinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, byloje esančių dokumentų pagrindu įsitikinęs, kad telefoninių pokalbių klausymasis ir jų fiksavimas buvo tinkamai sankcionuotas, išanalizavo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose su priedais užfiksuotą informaciją. Nors pokalbiai dažnai itin nekonkretūs, kalbama maskuotai, sutrumpintai, kartais net patiems pokalbio dalyviams ne iš karto suprantant apie ką kalbama, naudojant išgalvotus psichotropinių medžiagų pavadinimus, šios informacijos analizė, ypač sugretinus ją su nuteistųjų R. K. ir A. E. parodymais, leido pirmosios instancijos teismui nustatyti tokią 2006 m. spalio 24 d. ir 25 d. įvykių seką:
2006-10-24 pokalbio metu 17.36 val. R. K. kvietė S. R. užsukti pas jį pokalbiui, o 19.44 val. siuntė jam žinutę „dėl rytojaus tu gali pasakyti“. Prieš tai 19.20 val. R. K. skambino K. B. , R. K. liepė jam palaukti pusvalandį ir pažadėjo dėl visko paskambinti. 19.53 val. pokalbio metu R. K. vėl klausė S. R. „o rytoj kas gero, ar ne“, „tai sakyk, man reikia, taigi atvažiuoja žmonės“, „tu man būtinai pranešk dėl tų“, S. R. pažadėjo sužinoti ir jam pranešti, R. K. taip pat pasakė: „aš tai apie tvorą kalbu, darželio“. 22.36 val. R. K. žinute paklausė S. R. „kas gero“, šis tuoj pat atsakė „gerai“, R. K. žinute nurodė S. R. rytoj būti „ryšyje“. 2006-10-25, 07.23 val. K. B. paskambino R. K. ir paklausė: „nu susitvarkei viską“, pastarasis atsakė: „kaip ir jo“, „kelintai valandai ten“, K. B. atsakė, jog jam reikia „dešimtai valandai ryto jau turėt“. 07.27 val. R. K. siuntė S. R. žinutę „vėliausiai 10 val. jau turi būti pas mane“. 07.45 val. M. M. pokalbio metu pasakė K. B. , jog vakar jis paskambino (kalba eina apie A. L. ) ir pasakė, kad atvažiuos pusvalandžiu anksčiau. 08.03 val. K. B. apie tai informavo R. K. , pastarasis pasakė, kad nusiuntė žinutę jam (kaip galima spręsti iš aukščiau minėtų pokalbių konteksto, kalbama apie S. R. ), bet negauna atsakymo ir negali prisiskambinti, tačiau iš vakaro jis (S. R. ) parašė, kad viskas bus gerai. 08.12 val. R. K. paskambino A. E. , klausė, ką reikės daryti, šis liepia būti pasiruošus, gali būti skambutis ir reikės lėkti, gal prie darželio tvoros dėl „skiedinio“. 08.38 val. R. K. vėl paskambino A. E. , R. K. liepė jam laukti komandos. 09.04 val. R. K. paskambino S. R. , R. K. paklausė „ką daryti, kur docentui (A. E. pravardė) lėkti“. S. R. nurodė, jog susitikimas bus už pusės valandos, R. K. paklausė ar prie tvoros, o S. R. atsakė, kad ten, kur buvo parduotuvė. 09.06 val. R. K. paskambino A. E. ir pasakė, kad po 15 minučių šis turi būti pas jį, o pusę dešimtos turi būti vietoje. 09.23 val. R. K. skambino A. E. ir pranešė, kad jis jau yra laiptinėje, R. K. pasakė, kad jau praėjo 20 minučių, liko 10 minučių, o dar važiuoti reikia. 09.25 val. R. K. paskambino K. B. ir pasakė, kad jam už kokių 20 minučių paskambins A. E. ir jie galės susitarti „ten kaip kur“, „jis prilėks ar kaip ten“. 09. 36 val. A. E. paskambino K. B. ir paklausė, kur šis yra ir kada pasirodys, šis atsakė, kad yra prie parduotuvės ir paskambins jam iš karto, kokių 10 minučių laikotarpyje. 09.39 val. A. E. paskambino R. K. ir pranešė, kad yra vietoje, R. K. liepė jam laukti. 09.44 val. A. E. paskambino nežinomam vyrui, pokalbio metu pasakė, jog susitinka su Sauliumi. 09.58 val. A. E. skambino K. B. ir klausė, kur jam privažiuoti, šis nurodo atvykti į „chatą“, 10.06 val. K. B. jam pasakė durų kodą ir liepė lipti į viršų (A. E. atvykimas į K. B. butą užfiksuotas ir 2007-01-12 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, surašytame dėl M. M. ir jo bendrininkų operatyvinio sekimo). 10.22 val. K. B. skambino R. K. ir užšifruotai kalbėjosi, kad pinigai už psichotropines medžiagas bus po pietų. 10.37 val. R. K. skambino S. R. , šis pasakė, kad paskambins jam truputį vėliau. 11.55 val. R. K. skambino K. B. , klausė per kiek laiko šis susitvarkys, nes jam jau skambina, klausia, K. B. atsakė, kad tuoj viskas susitvarkys. 13.24 val. K. B. skambino R. K. ir susitarė, kad A. E. privažiuos prie „Metelicos“ klubo paimti iš K. B. pinigų. 13.29 val. A. E. skambino K. B. ir dėl minėtos susitikimo vietos papildomai susitarė su juo. 13.46 val. K. B. vėl skambino R. K. ir pranešė, jog perdavė A. E. 7600 Lt, taip pat nurodė, kad 6400 Lt R. K. turi atiduoti, o 1200 lieka R. K. . 13.55 val. R. K. skambino S. R. , jie susitarė susitikti prie „Norfos“ parduotuvės šalia Baltijos pr. žiedinės sankryžos kur, kaip parodė teisiamajame posėdyje nuteistasis R. K. , jis ir perdavė S. R. 6000 litų už parduotas psichotropines tabletes.
Nuteistasis S. R. savo apeliaciniame skunde ginčija didžiąją dalį ir šių byloje surinktų įrodymų.
Visų pirma, apeliantas S. R. skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog telefoninių pokalbių išklotinėse nurodytu MRT Nr. 8-655-35015 naudosi būtent jis. Naudojęsis šiuo numeriu apeliantas neigė ir pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas išanalizavo byloje surinktus duomenis ir konstatavo, kad jie patikimai patvirtina, jog minimu numeriu naudojosi ne kas kitas, o S. R. .
Žemesnės instancijos teismas
Nustatydamas šią bylai reikšmingą aplinkybę pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006-10-17 nutartimi (t. 1, b. l. 130-131), kuria BPK 154 str. nustatyta tvarka buvo leista nuo 2006-10-17 iki 2006-12-01 kontroliuoti minėtu telefono numeriu, kuriuo, kaip nurodoma nutartyje, naudojasi S. R. , perduodamą informaciją. Remdamiesi šia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai kontroliavo telefonu Nr. 865535015 perduodamą informaciją ir fiksavo bylai reikšmingus pokalbius (t. 1, b. l. 132-138). Supažindinus nuteistąjį R. K. su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotais jo ir asmens, naudojusio Nr. 865535015, pokalbių išklotinėmis, jis patvirtino, jog šiame protokole ir jo prieduose nurodyti pokalbiai vyko bei SMS pranešimai buvo siunčiami tarp jo (R. K. ) ir nuteistojo S. R. , kuris naudojosi Nr. 865535015.
Beje, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš R. K. paimtų mobilaus ryšio telefono SIM kortelių atmintyse buvo rasti trys abonentai, pavadinti vardais „A“ – Nr. 863561280, „AB“ – Nr. 869928308 ir „ABC“ – 865535015 (t. 4, b. l. 38-39). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmiesiems dviems abonentams, pavadintiems vardais „A“ ir „AB“, R. K. buvo priskyręs numerius, kuriais naudojosi nuteistasis A. E. (t. 4, b. l. 122-124), o abonentui, pavadintam „ABC“ – minėtą S. R. numerį.
Be to, apklaustas R. K. taipogi paaiškino, kad konspiracijos sumetimais pokalbių metu jie su S. R. vienas kitą vadino išgalvotais vardais – Antanu, Jonu, Joniu. Todėl apelianto teiginys, jog jis su pokalbiais, kuriuose pašnekovai vadina vienas kitą minėtais vardais, neturi nieko bendro, yra nepagrįstas.
R. K. parodymus apie jo telefoninius pokalbius su S. R. tariantis dėl psichotropinės medžiagos įgijimo ir jos perdavimo per A. E. patvirtina nuteistųjų A. E. bei K. B. parodymai, atitinkantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus duomenis. Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis A. E. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė pažįstantis R. K. draugą vardu Saulius, kurio pravardė „52“. N. S. pavardės tuo metu A. E. nežinojo, tačiau nurodė jo požymius: 35-36 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, ovalo formos veidas, šviesiai pilki trumpai kirpti plaukai, priekyje truputį praplikęs, atitinkančius S. R. požymius. O iš A. E. paimto mobilaus ryšio telefono SIM kortelės atmintyje tarp kitų buvusių numerių buvo išsaugotas ir abonento, kuris pavadintas vardu „52“, numeris - 865535015, t. y. tas pats numeris, kuris pas R. K. pavadintas vardu „ABC“, ir kuriuo, kaip minėta, naudojosi S. R. .
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad S. R. konspiracijos tikslais turėjo ne vieną mobilaus ryšio telefoną ir naudojosi ne viena mobilaus ryšio SIM kortele, todėl tai, kad kratos metu nebuvo rasta ir paimta SIM kortelė, kurios numeris 865535015, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog apeliantas naudojosi šiuo numeriu.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mobilaus ryšio telefono numeriu 865535015 naudojosi būtent S. R. .
Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors S. R. pokalbių telefonu Nr. 865535015 kontrolė buvo sankcionuota laikotarpiui tarp 2006-10-17 ir 2006-12-01, tai yra beveik dviejų mėnesių laikotarpiui, byloje yra tik duomenys apie 5 telefoninius pokalbius bei apie 5 SMS žinutes. Apeliantas skunde daro prielaidą, jog tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos buvo nepridėti. Tačiau jis pažymi, kad tuomet byloje nėra sunaikinimo akto, kuris tokiais atvejais surašomas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais S. R. argumentais, kadangi vien ta aplinkybė, jog per pakankamai netrumpą laiko tarpą buvo užfiksuotas sąlyginai nedidelis skambučių ir SMS pranešimų skaičius, nereiškia, jog kontaktų iš tiesų buvo daugiau. Turint galvoje vėlgi S. R. konspiraciją bei tą aplinkybę, kad jis naudojosi ne vienu telefonu ir SIM kortele, galima daryti pakankamai pagrįstą ir logišką išvadą, jog minėto numerio SIM kortelę apeliantas panaudojo būtent šiam vienam psichotropinių medžiagų platinimo sandoriui atlikti. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir tai, kad vėliau sulaikius S. R. ir atlikus kratą, pas jį šios kortelės rasta nebuvo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog tą aplinkybę, kad R. K. viename iš pokalbių minimas Saulius nėra apeliantas, akivaizdžiai patvirtina, R. K. MRT kontrolės duomenys. 2008 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje perklausius R. K. MRT 2006 m. spalio 24 d. telefoninį pokalbį Nr. 5064 su A. E. , kuris įvyko 22:29:23 val., visi proceso dalyviai akivaizdžiai girdėjo pokalbio pabaigoje skambant kitą telefono aparatą ir R. K. baigė pokalbį su A. E. nurodydamas, kad skambina Saulius, kas nurodyta ir jo pokalbių išklotinėse. Pagal kaltinimą, tai turėjo būti apeliantas. Tačiau susipažinus su MRT abonento Nr. 8-655-35015, kuris priskiriamas apeliantui, 2006 m. spalio 24 d. išklotinėmis, matyti, kad toks skambutis tarp nurodyto abonento ir R. K. MRT Nr. 8-655-43071 neužfiksuotas. Paskutinis pokalbis tarp nurodytų abonentų užfiksuotas 2006-10-24, 19.53 val.
Šie apeliacinio skundo teiginiai taip pat nepagrįsti. Iš tiesų, baigdamas 22:29:23 val. prasidėjusį telefoninį pokalbį su A. E. , R. K. pasakė, kad jam skambina Saulius, bet S. R. skambučio tokiu metu R. K. iš telefono Nr. 8-655-35015 šio numerio išklotinėje neužfiksuota. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo prieduose, kuriuose užfiksuoti duomenys apie pokalbius ir SMS pranešimų perdavimą iš ir į Nr. 8-655-35015, nurodyti tik šio abonento kontaktai su R. K. , kuris tuo metu naudojosi ne pirmiau minėtu Nr. 8-655-43071, į kurį baigiant pokalbį su A. E. , skambino Saulius, bet numerį 863458905. Be to, tai, kad R. K. skambino Saulius, nereiškia, kad jis tai darė naudodamasis būtent SIM kortele, kurios abonentinis numeris yra 8-655-35015. Kaip minėta, pas nuteistąjį S. R. , rasta ne viena SIM kortelė. Ir trečia, tai, kad R. K. 2006-10-24 bekalbant su A. E. paskambino Saulius, iš tiesų nereiškia, kad skambino būtent S. R. , tačiau net jei tai buvo kita asmuo, vardu Saulius, ši aplinkybė nepaneigtų fakto, kad apeliantas naudojosi numeriu 8-655-35015. Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia jo minimo fakto, kad jis naudojosi Nr. 8-655-35015.
S. R. , neigdamas savo kaltę, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš paminėtų telefoninių pokalbių išklotinių matyti, jog 2006-10-23, 13.23 val., K. B. liepė M. M. organizuoti susitikimą su A. L. dėl narkotinių medžiagų perdavimo 2006-10-24, 12.00 val. Tuo tarpu pirmas pokalbis tarp R. K. ir telefono abonento Nr. 8-655-35015, kuris priskirtas apeliantui, įvyko tik 2006-10-24, 17.36 val., tai yra po planuoto susitikimo ir narkotinių medžiagų perdavimo. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia nei fakto, kad S. R. naudojosi telefono abonento Nr. 8-655-35015, nei to, kad psichotropines medžiagas A. E. perdavė būtent S. R. , ir kad tai būtent su juo telefonu šiuo klausimu 2006-10-24, 17.36 val. kalbėjosi R. K. . Tai, kad K. B. liepė M. M. organizuoti susitikimą su A. L. dėl narkotinių medžiagų perdavimo 2006-10-24, 12.00 val. nereiškia, kad šis susitikimas tada ir įvyko. O kad susitikimas tarp M. M. ir A. L. , kurio metu buvo perduotos psichotropinės medžiagos, įvyko ne 2006-10-24, o 2006-10-25, po to, kai iš S. R. įgytas psichotropines medžiagas A. E. perdavė K. B. , o šis, savo ruoštu – M. M. , patvirtina tiek nuteistojo K. B. , tiek ir M. M. parodymai, taip pat kiti bylos duomenys.
Anot apelianto S. R. , iš skundžiamo teismo nuosprendžio visiškai neaišku, kokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamajame akte ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytas psichotropines medžiagas jis įgijo 2006 m. spalio 25 d., nuo 7.27 val. iki 9.04 val. Apeliantas teigia, kad nurodytu laiku jis nebuvo niekur išėjęs iš savo gyvenamosios vietos ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti priešingai.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad laikotarpio pradžia (7.27 val.), kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, teismo nuosprendyje taip tiksliai neapibrėžtya, o nurodyta tik, kad tai įvyko 2006-10-25, iki 9.04 val. Tačiau iš tiesų, teismas nuosprendyje nepasisakė dėl to, kokiais duomenimis remdamasis jis nustatė tokį narkotinių priemonių įgijimo laiką. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė, nurodydamas, jog tokiu laiku S. R. įgijo psichotropines medžiagas. Apie tai galima spręsti iš telefoninių pokalbių turinio ir jų laiko bei nuteistojo R. K. paaiškinimų apie šiuos pokalbius.
Iš pokalbių ir SMS pranešimų tarp S. R. ir R. K. akivaizdu, kad 2006-10-24 S. R. dar nebuvo įgijęs reikiamų psichotropinių medžiagų, kadangi iki pat vėlaus vakaro R. K. negalėjo atsakyti, ar viskas bus gerai, ar jis jų gaus. Tik 2006-10-25, 9.04 val. įvykusio pokalbio metu S. R. nurodo R. K. , kad viskas gerai ir „docentas“ (A. E. ) gali atvykti į sutartą vietą. Tai rodo, jog S. R. jau buvo įgijęs reikiamas psichotropines medžiagas. Nei R. K. , nei A. E. negalėjo prisiminti tikslaus psichotropinių medžiagų gavimo iš S. R. laiko, todėl telefoninių pokalbių panaudojimas šios aplinkybės nustatymui yra visiškai pateisinamas ir pagrįstas.
Skunde taip pat teigiama, jog tą aplinkybę, jog kaltinamajame akte ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytu laiku (09.23 - 09.39 val.) ir nurodytoje vietoje apeliantas neperdavė jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų A. E. , patvirtina ir pastarojo MRT pokalbių išklotinės. Iš A. E. MRT Nr. 8-699-28308 pokalbių išklotinės matyti, jog 2006-10-25, 09:44:19 (pokalbis Nr. 58) A. E. skambino nežinomam vyrui ir nurodė, kad turi susitikti su Sauliumi. Darant prielaidą, kad tai turėjo būti apeliantas, akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, tai yra 2006-10-25 laikotarpiu nuo 09.23 iki 09.39 val., jokių narkotinių medžiagų A. E. perduoti apeliantas negalėjo, nes 09.44 val. A. E. dar tik kalba apie susitikimą su kažkokiu Sauliumi. Šie apelianto teiginiai taip pat nepagrįsti.
Visų pirma, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuosprendyje nurodytas psichotropinių medžiagų perdavimo iš S. R. A. E. laikas yra ne 9.23 - 9.39 val., kaip teigia apeliantas, bet 9.39 - 9.58 val. Taigi, apelianto minimas A. E. pokalbis su nenustatytu vyru, kurio metu jis sako, kad turi susitikti su Sauliumi, nepaneigia tos aplinkybės, jog netrukus, t. y. iki 9.58 val. jis su šiuo Sauliumi (S. R. ) ir susitiko bei gavo iš jo psichotropines medžiagas.
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad tai, jog S. R. po R. K. ir A. E. sulaikymo 2006-11-22 nei bėgo, nei slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors tokią galimybę turėjo, įrodo, kad apeliantas nesusijęs su kaltinamajame akte nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis. Ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia S. R. dalyvavimo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje fakto.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog nuteistųjų R. K. , A. E. ir K. B. parodymai, kuriuos patvirtina įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti šių nuteistųjų bei S. R. telefoniniai pokalbiai, taip pat kiti pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad S. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja ir tai, kad ją tiriant dar ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta tam tikrų klaidų, tačiau jos, kolegijos nuomone, nedaro pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstu ar neteisėtu.
Apeliantas pagrįstai skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006-10-20 nutartimi (t. 1, b. l. 90-91) buvo sankcionuotas slaptas A. E. sekimas nuo 2006-10-20 iki 2006-12-01, tačiau byloje jo slapto sekimo suvestinės nėra, kaip ir nėra duomenų, kad jis nebuvo atliekamas. Jei toks sekimas būtų buvęs atliekamas, akivaizdu, kad jo metu policijos pareigūnai būtų stebėję ir užfiksavę psichotropinių medžiagų perdavimą A. E. ir nustatę šias medžiagas jam perdavusį asmenį, taigi ir pridėję prie baudžiamosios bylos atitinkamus procesinius dokumentus. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad ne kas kitas, o S. R. įgijo ir vėliau perdavė psichotropines medžiagas A. E. , todėl apelianto skunde daroma prielaida, jog slaptas sekimas visgi buvo vykdomas, tačiau jo metu gauti duomenys nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, o jas paneigia, todėl nėra byloje ir nėra slapto sekimo suvestinės, nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš byloje esančios 2006-10-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad nuo 2006-10-20 iki 2006-12-01 buvo sankcionuotas MRT Nr. 8-636-34054, kuris taipogi priskirtas apeliantui, pasiklausymas, bet duomenų nei apie pasiklausymo rezultatus, nei apie nurodyto abonento priklausomybę, nei apie tai ar nurodyto MRT pokalbių pasiklausymas nebuvo vykdytas ar jo metu gauti duomenys sunaikinti BPK 154 str. 7 d. nustatyta tvarka, šioje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Tai vienas iš ikiteisminio tyrimo trūkumų šioje baudžiamojoje byloje, kurių pašalinti teismas neturėjo galimybės. Tačiau šis trūkumas nedaro pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstomis, o nuosprendžio – neteisėtu. Tas pats pasakytina ir apie kitus apeliaciniame skunde S. R. nurodytos byloje surinktų duomenų trūkumus ir klaidas.
Apeliantas pagrįstai pastebėjo, jog įtariamojo M. M. apklausos protokoluose, kuomet jis 2007-08-14 buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 91-92) ir Klaipėdos prokuratūros ONKTS prokurorą V. G. , nurodytas praktiškai tas pats apklausos pradžios laikas – atitinkamai 2007-08-14, 14.25 val. ir 2007-08-14, 14.20 val. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos procesinius dokumentus, konstatuoja, kad M. M. apklausa pas Klaipėdos prokuratūros ONKTS prokurorą V. G. buvo atliekama ne 2007 rugjūčio 14 d., bet 2007 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, šis duomenų neatitikimas nėra bylos įrodymų klastotė, o tiesiog techninė klaida, neturinti esminės reikšmės bylai.
Analogiška situacija yra ir kitu apeliaciniame skunde nurodytu atveju, t. y. atpažinimo protokoluose. Iš tiesų, 2007-08-30 parodymo atpažinti protokole (t. 5, b. l. 142-146) nurodyta, kad įtariamasis D. G. atpažįsta kaltinamąjį R. J. , kurio nuotrauka pažymėta Nr. 3, nors foto lentelėje Nr. 2 (t. 5, b. l. 146) jis rodo į nuotrauką Nr. 5. Tačiau išanalizavus apelianto minimus asmens parodymo atpažinti protokolus ir jų priedus (t. 5, b. l. 142-151) akivaizdžiai matyti, kad ir šiuo atveju suklystą, prie R. J. atpažinimo protokolo pridedant foto lentelę Nr. 2, kurioje D. G. atpažįsta ne R. J. , bet K. B. . Todėl jis ir rodo į nuotrauką Nr. 5. Tačiau kiti šiuose protokoluose užfiksuoti duomenys nekelia teisėjų kolegijai abejonių, jog D. G. viename iš protokolų atpažino R. J. , o kitame – K. B. .
Pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo trūkumai ir klaidos, kurias iš dalies galima pateisinti didele bylos apimtimi ir sudėtingumu, nors ir sumenkina ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų atlikdo darbo bei paties ikiteisminio tyrimo kokybę, tačiau neleidžia teigti, jog ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas teisme buvo šališkas, kaip tai nepagrįstai teigiama S. R. apeliaciniame skunde.
Nors S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti apelianto skundo nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo
Nuteistasis A. M. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai jo kaltės neįrodo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais.
Nuteistojo A. M. kaltė neteisėtai įgijus ir pardavus labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino bei neteisėtai jį gabenus, įrodyta nuteistųjų R. J. , D. G. , M. B. ir K. B. parodymais, D. G. ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, specialisto išvada, taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose ir jų prieduose užfiksuotais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus šiuos duomenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. M. dalyvavimo jam inkriminuotame nusikaltime. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir logiški, bylos duomenimis pagrįsti A. M. pripažinimo kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo motyvai, su kuriais Apeliacinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka, todėl visų jų šioje nutartyje nebekartoja. Teisėjų kolegija visų bylos įrodymų kontekste įvertina tik A. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kurie, paties apelianto manymu, paneigia vienas ar kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas išvadas.
Apeliantas A. M. savo skunde teigia, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas naudojosi MRT Nr. 8-699 17996, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jam priklauso šis abonentas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo teiginiu.
Teismas, konstatuodamas, jog minėtu numeriu naudojosi būtent A. M. , rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2006-10-17 nutartimi Nr. S1-490-RN, kuria sankcionuota A. M. slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas būtent abonentiniu Nr. 869917996. Be to, nustatydamas šiuo numeriu besinaudojusį asmenį, teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojo VSAT pareigūno V. P. parodymais. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog šis liudytojas nieko daugiau, kaip tik apie V. L. sulaikymo aplinkybes, nepaaiškino. Šis liudytojas be kitų bylai reikšmingų parodymų nurodė ir tai, kad būtent jis, veikdamas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir gavęs atitinkamą sankciją, klausėsi A. M. telefoninių pokalbių. Liudytojas patvirtino, kad yra susipažinęs su A. M. , gerai pažįsta jo balsą ir yra įsitikinęs, kad kontroliuojant pirmiau nurodytu MRT Nr. 869917996 buvo klausomasi būtent A. M. pokalbių. Atitinkami A. M. ir K. B. pokalbiai užfiksuoti ir 2006 m. lapkričio 30 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, surašytame dėl K. B. kontroliuotų telefoninių pokalbių ir kitos jo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos. Nuteistasis K. B. patvirtino, kad šiuose užfiksuotuose pokalbiuose jis kalbasi būtent su A. M. . Be to, pasinaudojant šiuo numeriu įvykusių pokalbių turinys atitinka ir kitų nuteistųjų parodymus apie byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvykius, kuriuose dalyvavo būtent A. M. .
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pas vieną iš nuteistųjų - M. M. , kratos metu be kitų daiktų buvo paimtos trys SIM kortelės. Visų trijų kortelių atmintyje buvo rastas įrašytas būtent pirmiau minėtas telefono Nr. 869917996, kurio abonentas pavadintas „Audriur/M“ (t. 5, b. l. 54, 56 ir 64), t. y. būtent A. M. vardu (su neteisinga paskutine raide) ir pavardės pirmąja raide.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau aptarti duomenys ir neatlikus apelianto reikalautos fonoskopinės ekspertizės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pirmiau minėtu mobilaus ryšio telefono numeriu byloje užfiksuotuose pokalbiuose naudojosi būtent A. M. . Tai, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą ir atlikti fonoskopinę ekspertizę, nėra BPK 20 str. pažeidimas, kaip nurodoma apeliaciniame A. M. skunde.
Nuteistasis A. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas K. B. taip pat nepagrįstai priskyrė ir mobilaus ryšio telefono numerį 869916564. Tačiau ir šis skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.
2007-02-20 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą K. B. bute Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13, Klaipėdoje, buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai ir SIM kortelės, tarp jų ir SIM kortelė Nr. 8937002060701797745, kurios abonentinis numeris būtent 869916564. Pats K. B. pripažino naudojęsis šiuo numeriu. Be to, toks numeris buvo įrašytas nuteistųjų R. K. , A. E. naudotų SIM kortelių atmintyse, prie jo nurodant nuteistojo K. B. vardą ar jo santrumpą „Kesa“, „Kestas“, „Kestas.Gvoz“ ir pan. Taigi, šie duomenys leidžia taip pat daryti išvadą, kad numeriu 869916564 iš tiesų naudojosi K. B. .
Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo diena jis laiko būtent 2006 m. spalio 24 d. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su šiuo apelianto teiginiu. Motyvai, dėl kurių teismas pripažįsta, kad nusikaltimas padarytas 2006-10-24, išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atmetant R. J. parodymus apie tai, kad, jo manymu, inkriminuotas nusikaltimas padarytas ne spalio 24 d., o kitu laiku. Teismas nurodo, jog tai, kad amfetaminas iš Kauno buvo pargabentas 2006-10-24 vakare ir tą pačią naktį perduotas K. B. , patvirtina D. G. , M. B. ir K. B. parodymai. Nors D. G. ir M. B. tiksliai nenurodė įvykio datos, teigdami, jog viskas vyko spalio mėnesį, tačiau tai padarė K. B. . Pastarasis parodė, kad 2006-10-24 vakare telefonu bendravo su A. M. , pastarasis pasakė, kad veža amfetaminą iš Kauno, tą patį vakarą pas jį į namus Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13, užėjo pažįstamas M. B. ir perdavė A. M. iš Kauno parvežtą amfetaminą, kuris buvo subertas į maišelį. Šiuos K. B. parodymus atitinka ir D. G. bei M. B. parodymai, taigi, darytina išvada, kad amfetaminas iš tiesų buvo atgabentas iš Kauno į Klaipėdą ir perduotas K. B. būtent 2006-10-24. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir telefoniniai pokalbiai, įvykę kitą dieną, t. y. 2006-10-25 tarp K. B. ir A. M. , kuriuose jie kalbasi apie atlygį už jau K. B. parduotą amfetaminą, paimtą iš A. M. (t. 1, b. l. 77-78).
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors K. B. nurodo 2006-10-24 ilgai kalbėjęs telefonu su iš Kauno važiuojančiu A. M. , tačiau iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad jokio kontakto tarp apelianto ir K. B. 2006 m. spalio 24 d. dėl psichotropinių medžiagų pirkimo, nebuvo. Iš tiesų, kaip matyti iš A. M. naudoto telefono Nr. 869917996 išklotinės (t. 1, b. l. 62-87), bei K. B. naudoto telefono Nr. 869916564 išklotinės (t. 2, b. l. 1-104), nei vienoje iš jų neužfiksuotas K. B. minimas ilgai trukęs pokalbis 2006-10-24 su A. M. . Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad minėtose išklotinėse pateikiami duomenys apie ryšius, įvykusius A. M. ir K. B. naudojantis tik tais dviem pirmiau nurodytais numeriais. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pas K. B. kratos metu rastas ne vienas mobilaus ryšio telefonas, be to, ne tik SIM kortelė abonentiniu numeriu 869916564, kurios išklotinė yra byloje, bet ir kita SIM kortelė, abonentiniu numeriu 864824608, kurios išklotinės byloje nėra (t. 6, b. l. 88-96, 99-101). A. M. asmens kratos metu rasta taip pat kita, nei pirmiau minėta SIM kortelė. Rastos kortelės abonentinis numeris buvo 865638155. Šiuo numeriu vykusių pokalbių išklotinės byloje taip pat nėra. Tai, kad A. M. naudojosi ne vienu numeriu, patvirtina ir K. B. naudoto numerio išklotinė, iš kurios matyti, kad kai kurie pokalbiai su A. M. vyko pastarajam skambinant ne iš pirmiau minėtų, bet iš nežinomo numerio (t. 2, b. l. 66). Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus duomenis, darytina išvada, jog vien ta aplinkybė, kad K. B. minimas pokalbis su A. M. , įvykęs 2006-10-24, nėra užfiksuotas telefoninių pokalbių išklotinėse, nuteistiesiems naudojantis numeriais 869917996 ir 869916564, nepaneigia paties pokalbio buvimo fakto ir, juo labiau, kitų bylos faktinių aplinkybių, įrodytų byloje surinktais įrodymais, patvirtinančių, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesys į tai, kad jis nebuvo sulaikytas su jokiomis psichotropinėmis medžiagomis, nebuvo nustatytas, surastas ir ištirtas psichotropinių medžiagų, įvardijamų kaip apelianto įsigytų iš R. J. , nei kiekis, nei sudėtis. K. B. teisme aiškino, jog jis pats psichotropines medžiagas maišo su įvairiais priedais, perka jas iš įvairių šaltinių, todėl pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis teismas negalėjo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
Apeliantas pats asmeniškai iš tiesų nebuvo sulaikytas su jam inkriminuotomis psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl psichotropinių medžiagų kiekio, sudėties ir kitų aplinkybių, susijusių su jų įgijimu, gabenimu ir pardavimu, grindžiamos ne prielaidomis, o byloje surinktais ir tinkamai įvertintais patikimais įrodymais.
Kaip minėta, R. J. , D. G. , M. B. ir K. B. parodymais, D. G. ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, specialisto išvada, taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose ir jų prieduose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2006 m. spalio mėn., laikotarpiu nuo 19 d. iki 24 d., susitarė su K. B. , jog šiam už 8000 litų parduos labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, bei su R. J. , jog iš jo įsigys paminėtą kiekį amfetamino. Nuteistasis R. J. nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo (nupirko už 7000 litų) sutartą psichotropinės medžiagos amfetamino kiekį, jį su savimi neteisėtai laikė ir 2006 m. spalio 24 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kaune, Islandijos pl. 61b prie užeigos „Šalia kelio“. Čia už nenustatytą pinigų sumą amfetaminą neteisėtai pardavė A. M. . Nuteistasis A. M. , nurodytomis aplinkybėmis įgijęs amfetaminą, šią psichotropinę medžiagą nuteistojo D. G. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“ neteisėtai atgabeno į Klaipėdos m. Vilniaus g. esančią degalinę „Statoil“. Šioje degalinėje A. M. nurodė D. G. ir M. B. atgabentą iš Kauno psichotropinę medžiagą nugabenti į butą Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13. Nuteistieji D. G. ir M. B. , vykdydami A. M. nurodymą, D. G. vairuojamu automobiliu „Peugeot 605“ 2006 m. spalio 25 d. apie 00.00 val. amfetaminą neteisėtai atgabeno prie Naujakiemio g. namo Nr. 2, po ko M. B. amfetaminą nunešė prie buto Nr. 13 ir perdavė tame bute laukusiam K. B. . K. B. įgytą amfetaminą sumaišė su 1 kg gliukozės ir tokiu būdu pagamino 2 kg mišinio, kurį A. L. pageidavimu sufasavo į 4 maišelius. 2006-10-25, apie 10 val. 12 min. bute Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13 minėtas neteisėtai įgytas ir laikomas psichotropines medžiagas (be minėto amfetamino, įgyto iš A. M. , dar ir ekstazi tabletes, įgytas iš A. E. ) K. B. perdavė M. M. , kuris taksi automobiliu jas neteisėtai nugabeno į prekybos centrą „Akropolis“ Klaipėdoje, Taikos pr. 61, kur įdėjo į daiktų saugojimo kamerą Nr. 122, ir toliau neteisėtai jas ten laikė. Po to M. M. pagal išankstinį tarpusavio susitarimą susitiko su pabėgusiu nuo ikiteisminio tyrimo į užsienio valstybę asmeniu, kuris už įsigyjamas psichotropines medžiagas minėtame prekybos centre „Akropolis“ perdavė M. M. pinigus - 28000 litų. Vėliau minėtas nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo buvo sulaikytas Nidos m. pasienio poste. Čia, atlikus automobilio „BMW 525“, valst. Nr. H796MB 39 apžiūrą, po pasienio pareigūnų angare atlikto nuodugnaus šio automobilio patikrinimo, buvo rasti ir paimti du paketai polietileniniuose maišeliuose ir trys paketai apvynioti lipnia juosta. Keturiuose paketuose rasti šviesios spalvos milteliai, o viename rasta 1004 vienetai melsvos spalvos tablečių.
Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytų bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių, A. M. įgytas ir į Klaipėdą atgabentas amfetaminas nors ir nebuvo rastas pas patį apeliantą, tačiau jis buvo surastas ir paimtas pas galutinį jų užsakovą ir pirkėją A. L. . Paimtos medžiagos buvo ištirtos specialistų, kurie pateikė išvadą, jog šviesių miltelių iš paketų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, 2006-10-25 Nidos PKP rastų A. L. vairuojamo automobilio „BMW 525“, valst. Nr. H796MB 39 langų plovimo skysčio bakelyje, kurių bendroji masė yra 917,845 g., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios bendroji masė yra 133,131 g. A. M. ir kitiems nuteistiesiems ir buvo inkriminuotas šio grynojo amfetamino kiekio įgijimas, gabenimas ir pardavimas. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, psichotropinės medžiagos, jų kiekis bei sudėtis, buvo ištirti įstatymo nustatyta tvarka ir pateikta specialisto išvada, kuria ir grindžiamos teismo išvados.
A. M. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistųjų M. B. ir K. B. , taip pat liudytojos E. B. parodymų tarpusavio prieštaravimus. Pasak apelianto, M. B. tvirtino, kad psichotropines medžiagas perdavė kažkokiai moteriai Naujakiemio g. 2, Klaipėdos m., bute Nr. 13. K. B. gi tvirtino, kad jis pats pasiėmė psichotropines medžiagas. Be to, K. B. tvirtino, kad 8000 Lt jis liepė perduoti A. M. ir jo žmona šiuos pinigus apeliantui perdavė. Tačiau apklausta teisme E. B. , nurodė, jog pinigus ji perdavė kažkokiam vyrui, bet ne A. M. . Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų, šiuos prieštaravimus nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė ir mėgino pašalinti, tačiau nuteistieji bei liudytojai teismo posėdyje liko prie savo parodymų.
Taigi, šiuo atveju iškilę prieštaravimai yra susiję su dviem bylai svarbiais momentais: amfetamino perdavimu K. B. ir vėliau pinigų už šį amfetaminą perdavimu A. M. .
Pirmuoju atveju neatitinka M. B. parodymai apie tai, kad jis psichotropines medžiagas perdavė kažkokiai moteriai Naujakiemio g. 2, Klaipėdos m., bute Nr. 13 ir K. B. parodymai, jog M. B. amfetaminą perdavė tiesiogiai jam (K. B. ), o ne jo žmonai. Nesant galimybės pašalinti šių prieštaravimų, teismas turi aiškinti juos kaltininko naudai. Tačiau šiuo atveju ši aplinkybė nekeičia nei vieno iš šio nusikaltimo dalyvių - M. B. , K. B. ir kitų, tarp jų ir A. M. , atliktų veiksmų juridinės kvalifikacijos. Bet kuriuo atveju, ar M. B. A. M. nurodymu į butą, esantį Klaipėdoje, Naujakiemio g. 2-13, atgabentą amfetaminą perdavė tiesiogiai K. B. , ar jo žmonai, psichotropinės medžiagos buvo galiausiai perduotos ne kam kitam, o K. B. , kuriam jos ir buvo skirtos. Pastarasis to ne tik neneigia, bet tvirtina tiesiogiai jas gavęs iš M. B. .
Antruoju atveju, iš dalies neatitinka E. B. parodymai apie tai, kad ji vyro K. B. nurodymu pinigus perdavė kažkokiam vyriškiui, tačiau ne A. M. , kaip tai teigia pats K. B. . Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pripažįsta, kad minėti liudytojos E. B. parodymai nėra visiškai tikslūs. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aiškindama pinigų perdavimo aplinkybes, liudytoja labai abstrakčiai nurodė įvykio laiką – vieneri ar pusantrų metų nuo jos apklausos pirmosios instancijos teisme. Be to, ji parodė, jog namie būdavusi retai, kadangi dirbusi užsienyje. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis K. B. panašia veikla vertėsi ir iki tiriamo įvykio, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog liudytoja gali sąžiningai klysti nurodydama kam ji perdavė pinigus.
Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad abu, tiek liudytoja E. B. , tiek ir nuteistasis K. B. , vienodai tvirtina, kad vienas liepė, o kita, vykdydama nurodymą, perdavė pinigus, skirtus A. M. . Nors pats A. M. apskritai neigia gavęs pinigų iš E. B. , tai patvirtina telefoninių pokalbių tarp A. M. ir K. B. turinys:
2006-10-25, 14.12 val. A. M. paskambino K. B. , klausdamas ar šis jau gavo pinigus už parduotą amfetaminą. K. B. atsakė: „jau aš senai turiu“, tuomet A. M. siūlosi atvažiuoti jų pasiimti, kadangi nori važiuoti į Šiaulius pirkti automobilio, tačiau K. B. sako, jog yra išvažiavęs, bet pažada paskambinti, jeigu namuose bus žmona, ji ir paduos pinigus. 14 val. 14, 18 ir 19 min. K. B. tris kartus skambino A. M. ir pasakė, kad jo žmona yra Klaipėdos mieste, nurodė, kurioje vietoje A. M. turi ją pasiimti ir nuvežti į namus, kur žmona paduos jam pinigus. 14.49 val. A. M. pranešė K. B. , jog pasiėmė pinigus, klausia, kiek tų pinigų yra, K. B. atsako, kad 8000, kaip ir buvo sutarta, A. M. pasako, kad važiuoja į Šiaulius pirkti automobilio. Šie duomenys neabejotinai patvirtina faktą, jog pinigai A. M. buvo perduoti.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismo nuosprendyje visiškai nieko nepasisakyta apie tai, kad NVEIM buvo sankcionuotas ne apelianto atžvilgiu. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelis apskritai nebuvo taikomas nė vieno iš nuteistųjų atžvilgiu. Taigi šis apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas.
A. M. savo skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors teismas konstatavo, jog visi iki 2006 metų spalio 24 dienos ir po 2006 metų spalio 25 dienos užfiksuoti apelianto ir K. B. pokalbiai vyko apie psichotropines medžiagas, jų įgijimą ir pardavimą, tačiau kažkodėl šios veikos apeliantui nebuvo inkriminuotos, jis nebuvo sulaikytas. Šie skundo teiginiai taip pat nepagrįsti. Operatyvinis ir ikiteisminis tyrimas vykdomas tol, kol surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, o vėliau ir kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką. Esant reikalingumui, įtariamasis tokiu atveju ir sulaikomas. Prerogatyvą spręsti, kada tikslinga sulaikyti įtariamąjį, šiuo atveju turi ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras. Be to, tam turi būti BPK numatyti įstatyminiai pagrindai. Tai ir buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje. Tik surinkus visus galimus duomenis apie tiriamas nusikalstamas veikas, išsiaiškinus galutinį psichotropinių medžiagų užsakovą ir pirkėją, ir buvo atlikti reikiami procesiniai veiksmai, taip pat ir A. M. sulaikymas. O dėl pokalbiuose aptariamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų A. M. ir kitiems buvo pareikšti įtarimai ta apimtimi, kuria buvo surinkta juos patvirtinančių duomenų.
Nuteistasis A. M. skunde taip pat nurodo, jog jį kaltinantys įrodymai byloje buvo surinkti neteisėtai, ikiteisminio tyrimo pareigūno, su kuriuo apelianto santykiai iš ankstesnių bylų yra blogi, iniciatyva. Pasak apelianto, K. B. , M. B. ir D. G. sutiko duoti jį kaltinančius parodymus, todėl jiems buvo pakeistos kardomosios priemonės ir prašoma skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nežiūrint, į tai, kad jie taip pat buvo kaltinami įvykdę labai sunkų nusikaltimą ir jau yra teisti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog minėti nuteistieji davė A. M. kaltinančius parodymus vien tik dėl to, kad išvengtų jiems patiems gresiančios griežtos bausmės. Visų pirma, minėtų nuteistųjų parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, ar apelianto nurodomas susitarimas bendradarbiauti mainais už švelnesnę kardomąją priemonę su teisėsaugos institucijomis iš tiesų buvo.
Šiuo metu galiojančiame baudžiamojo proceso įstatyme toks institutas, kaip prokuroro ir įtariamojo susitarimas, nenumatytas, tačiau pats savaime toks susitarimas nėra neteisėtas veiksmas baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareiga ištirti bylą, išsamiai išsiaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nustatyti jį padariusius asmenis. Procesiniuose dokumentuose neprivalu nurodyti kokią tardymo taktiką naudoja ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba prokuroras, kad atliktų minėtas savo pareigas baudžiamajame procese. Svarbu, kad ta taktika ir veiksmai būtų teisėti. Taigi, net jei tyrėjai ar prokurorai ir įtikino nuteistuosius K. B. , M. B. ir D. G. prisipažinti ir duoti bylai reikšmingus parodymus, tai savaime nedaro šių nuteistųjų parodymų neteisėtai gautais ir nepatikimais. Pačiame baudžiamajame įstatyme (BK 59 str.) yra numatytos aplinkybės, kurios lengvina nuteistojo atsakomybę. Tarp jų yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba pagalba išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, net jei tyrėjai ar prokuroras ir būtų įtikinę nuteistuosius duoti parodymus, taip padedant išaiškinti tiriamuose nusikaltimuose be jų dalyvavusius asmenis, nurodydami, jog už tai jiems gali būti pritaikytos įstatyme numatytos lengvatos, tai nebūtų neteisėtas parodymų išgavimo būdas, kadangi už prisipažinimą ir pagalbą tiriant bylą įstatymas iš tiesų numato galimybe palengvinti nuteistųjų atsakomybę. Kita vertus, nuteistieji, suprasdami, kad nuosprendį priima ir bausmes skiria tik teismas, turėjo patys apsispręsti dėl prisipažinimo ir parodymų davimo bei tikėtis, kad teismas, o ne prokuroras, skirdamas bausmes, į tai atsižvelgs. Tokiu būdų duoti parodymai turėtų būti vertinami, kaip teisėtai gauti duomenys ir teismas gali juos pripažinti įrodymais. Tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. O šių duomenų patikimumas ir įrodomoji reikšmė turi būti nustatyta juos tikrinant, t. y. vertinant visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, gretinant juos, taikant kitus baudžiamojo proceso numatytus veiksmus (parodymų patikrinimas vietoje, akistatos ir pan.). Visa tai pirmosios instancijos teismas ir atliko.
Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, dirbo ir jokia nusikalstama veikla neužsiima ir prašo jį išteisinti. Šios apelianto nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos tik skiriant jam bausmę, tačiau ne sprendžiant jo kaltės klausimą. Apeliantas nepagrįstai prašo atsižvelgti į tai, kad jis neužsiima jokia nusikalstama veikla. Jis nuteistas nagrinėjamoje byloje, be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. M. yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, nusikalto, turėdamas penkis neišnykusius teistumus, taip pat dvi galiojančias administracines nuobaudas.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas A. M. bausmę, nenurodė atsižvelgiąs į tai, kad jis sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, prieš suėmimą dirbo, tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios A. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamai svarios, kad nusvertų visumą kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų jį charakterizuojančių aplinkybių taip, kad reiktų švelninti pirmosios instancijos A. M. paskirtą už sankcijos vidurkį griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir A. M. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad jo tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl prokuroro ir K. B. apeliacinių skundų
Tiek prokuroro, tiek ir paties nuteistojo K. B. apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė K. B. neteisingą, per griežtą bausmę. Anot prokuroro, teismas nesilaikė bausmių skyrimo ir individualizavimo taisyklių, todėl teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo K. B. , keistina. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinių skundų teiginiais.
Kaip matyti iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, skiriant bausmę K. B. buvo vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgta į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas įvertino ir prokuroro bei paties K. B. apeliaciniuose skunduose minimas aplinkybes: itin didelę K. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, duotų parodymų, padėjusių išaiškinti šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus ir juos padariusius asmenis – reikšmę, tačiau ir kitus K. B. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis: jis padarė labai sunkų ir pavojingą savanaudišką nusikaltimą, keliantį didelį pavojų žmonių sveikatai, buvo bendrininkų grupės padaryto nusikaltimo iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, įtraukė į nusikalstamą veiką jauno amžiaus asmenį; K. B. yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, teisiamas jau septintą kartą, baustas administracine tvarka, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo ne tik tai, kad taikyti prokuroro prašomų BK 62 str. nuostatų ir skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmę, nėra baudžiamojo proceso įstatyme numatytų sąlygų, bet ir tai, kad, atsižvelgiant į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, K. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių įvertinimu ir neturi pagrindo jų vertinti kitaip, juolab, kad kokių nors naujų aplinkybių, į kuria nebūtų atsižvelgęs apygardos teismas, nei prokuroras, nei pats K. B. savo apeliaciniuose skunduose nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Prokuroro skunde teigiama, jog palikus galioti teismo paskirtą tokią griežtą bausmę K. B. , atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, davė išsamius parodymus apie kitų nuteistųjų vaidmenis darant šį nusikaltimą, iš šių asmenų tiesiogiai ar per kitus nuteistuosius gali kilti grėsmė K. B. gyvybei ir sveikatai. Tokią galimybę, anot apelianto, patvirtina tai, kad jau teisminio nagrinėjimo metu, kuomet K. B. davė parodymus apie A. M. vaidmenį darant šį nusikaltimą, ir teismui padarius trumpą pertrauką tarp posėdžių, tarp A. M. ir K. B. įvyko konfliktas ir dėl to konvojaus pareigūnai šiuos asmenis privalėjo išskirti, kad šie vienas kito nesužalotų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius, kaip nepagrįstus ir sprendžia, jog K. B. paskirtos bausmės dydis neturi reikšmės prokuroro nurodytoms grėsmėms.
Teisėjų kolegija sutinka, kad tokia galimybė, jog K. B. parodymu pagrindu nuteisti asmenys gali kerštauti ir tiesiogiai ar per kitus asmenis grasinti ar kelti grėsme nuteistajam K. B. , yra pakankamai reali ir įmanoma. Tačiau kolegija negali sutikti su argumentais, jog paskyrus nuteistajam ne dešimties, bet, kaip prašoma, penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ši grėsmė išnyktų. Tokia grėsmė neišnyktų net ir paskyrus K. B. su laisvės atėmimu nesusijusią švelnesnę bausmę ir jam būnant laisvėje. Taigi, bausmės dydis šiuo atveju neturi jokios įtakos prokuroro minimoms grėsmėms kilti, nes jos priklauso ne nuo bausmės dydžio, bet nuo laisvės atėmimo vietų administracijos, o vėliau, K. B. atlikus bausmę, nuo policijos ir kitų tarnybų sugebėjimo užtikrinti asmens saugumą.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog tokia griežta laisvės atėmimo bausmė K. B. neskatina kitų asmenų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir duoti teisingus parodymus apie nusikaltimus ir juos padariusius asmenis. Šis teiginys, teisėjų kolegijos nuomone, teisingas tik tuo atveju, jei skiriama ne griežta, bet aiškiai per griežta bausmė, neatitinkanti bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių. Šiuo gi atveju, kaip minėta, teismas tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą ir ne per griežtą bausmę. Kita vertus, kad ir kaip vienam asmeniui paskirta bausmė kitiems nusikaltimus padariusiems asmenims atrodytu griežta ir atgrasanti nuo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, teismas negali peržengti įstatymo reikalavimų ir vien šiuo pagrindu skirti bausmę, peržengiančią sankcijoje numatytą minimalią ribą, nesant įstatymo numatytiems pagrindams ir sąlygoms. O tokių būtent šioje byloje nėra.
Tačiau prokuroras, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog itin didelė K. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmė, jo indėlis išaiškinant sudėtingą nusikaltimą bei jį padariusius asmenis, taip pat ir galima grėsmė jo gyvybei ir sveikatai ir yra tos išimtinės aplinkybės, kurios leidžia daryti išvada, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, taigi, turi būti taikoma BK 54 str. 3 d. ir skiriama švelnesnė bausmė.
Dėl grėsmės nuteistojo gyvybei ir sveikatai jau pasisakyta pirmiau šioje nutartyje. O K. B. prisipažinimas ir itin reikšmingų parodymų davimas, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 str. 3 d. prasme.
Iš byloje nustatytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais net septynis kartus teistas K. B. reikiamų išvadų nepadarė, savo antivisuomeninių nuostatų nepakeitė ir už ankstesnius nusikaltimus jam paskirtomis bausmėmis bent vieno iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nepavyko, t. y. nepavyko jo paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, jog K. B. prisipažinimas ir duoti parodymai buvo ypatingai reikšmingi tiriant šią baudžiamąją bylą ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn nusikaltimus padariusius asmenis. Ją atitinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas itin neigiamos K. B. asmens ir jo padarytos veikos charakteristikos, paskyręs nuteistajam minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Tai teismas padarė iš esmės remdamasis vien jo prisipažinimo ir duotų parodymų svarba, kuri, kaip galima spręsti iš priimto sprendimo, nusvėrė visas kitas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, rodančias, jog K. B. reikėtų skirti ne tik, kad ne minimalią, bet sankcijos vidurkį viršijančią bausmę.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių bei teisingumo principo nepažeidė, o K. B. paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta, todėl nešvelnintina, o prokuroro ir nuteistojo K. B. apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo
Nuteistasis R. J. taip pat prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažinimo padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjimosi. To paties apeliantas prašė ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo tik pirmosios instancijos teisme pakeistus ir tik iš dalies teisingus parodymus.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, kurią iš dalies pripažino tik pirmosios instancijos teisme. Tačiau tai jis padarė ne savanoriškai, bet akivaizdžiai prispirtas surinktų jo kaltės įrodymų. Be to, apelianto duoti kitiems bylos duomenims prieštaraujantys parodymai paneigia jo teiginius, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. J. aiškiai melagingais parodymais siekė apkalbėti nuteistuosius D. G. ir M. B. bei padėti išvengti atsakomybės nuteistajam A. M. . Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo dalinio prisipažinimo.
Be to, nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad jis turi du (vieną mažametį ir vieną nepilnametį) vaikus, ir skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų ir pavojingą savanaudišką nusikaltimą, keliantį didelį pavojų žmonių sveikatai. R. J. yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas R. J. paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę. Iš šių motyvų matyti, kad teismas neįvertino apeliaciniame skunde R. J. nurodytos aplinkybės, kad jis turi du vaikus, tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad vien atsižvelgiant į šią aplinkybę nėra pagrindo kitaip vertinti visumą pirmosios instancijos teismo nustatytų R. J. charakterizuojančių aplinkybių ir švelninti pirmosios instancijos jam paskirtą sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. J. , A. M. , S. R. ir K. B. apeliacinius skundus atmesti.