- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- II-19-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00014-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Institucija
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus atstovui A. V.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2018 m. gruodžio 6 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 31 d. pareiškimais ir 2019 m. lapkričio 28 d. prašymu M. A. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nurodė, kad kaimyno R. G., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), vokiečių aviganių veislės šuo nuolat nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro loja, kelia triukšmą, todėl Pareiškėjo namuose normalus poilsis pasidarė nebeįmanomas.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas A. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų ir objektyvių duomenų apie tai, kad R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.
2020 m. sausio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas pareiškėjo M. A. skundas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojo A. V. 2019 m. gruodžio 3 d. priimto nutarimo. Skundu prašoma minėtą Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybių visetą, nepilnai, neteisingai ir selektyviai įvertinus surinktus įrodymus bei nesurinkus visų tokio sprendimo priėmimui reikšmingų duomenų ir neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų, nutarime dėstomi motyvai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Skunde akcentuojama, kad niekada nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad R. G. negali laikyti šuns ar kito gyvūno. Pateiktuose pareiškimuose ir prašyme aiškiai nurodė, jog R. G. šuo kelia triukšmą, todėl šio skundo dalykas yra klausimas dėl šuns keliamo triukšmo, o ne dėl leidimo R. G. laikyti šunį. Nors apklausti kaimynai paaiškino, kad lojimas jiems netrukdo, tačiau nurodyta aplinkybė patvirtina, jog R. G. šuo kelia triukšmą. Aplinkybė, kad garso ir vaizdo įrašai daryti atidarius langą, negali turėti jokios reikšmės vertinant šių įrašų turinį, nes būtų nepagrįsta reikalauti langus užsidaryti vien todėl, kad kaimyno šuns lojimas girdėtųsi mažiau. Pokalbio su tyrimą atliekančiais pareigūnais, kuris vyko namo viduje, metu buvo girdimas šuns lojimas. Skundžiamas nutarimas šiuo aspektu yra prieštaringas, kadangi, viena vertus, šį nutarimą priėmusi institucija patvirtina, kad name girdėti šuns lojimas, kita vertus, teigia, jog esant uždarytiems namo langams šuns lojimas neturėtų girdėtis. Tikėtina, jog patikrinimai buvo atlikti dienos metu. Nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių atsisakyta tenkinti prašymą dėl patikrinimo atlikimo nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispozicija nereikalauja, kad pasekmes pajustų platus žmonių ratas, todėl nutarime nurodyta aplinkybė, jog šuns lojimas yra girdimas kitiems kaimynams, tačiau jiems tai nesukelia diskomforto, nėra laikytina esmine. Skundžiamas nutarimas motyvuojamas ir tuo, kad iš ateiktų garso įrašų nėra aišku, kad šiuose įrašuose girdėti būtent R. G. šuns lojimas. Savivaldybė, priimdama minėtą nutarimą, iš esmės net nesistengė pašalinti šios abejonės.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad tyrimo metu vertino pareiškėjo pateiktus garso ir vaizdo įrašus bei atliko keletą patikrinimų pasirinktais skirtingais laikais, o vertinant tyrimo metu surinktus duomenis buvo atsižvelgta į šalia gyvenančių asmenų reakciją į R. G. šuns lojimą, kurie nors ir patvirtino, kad girdimas šuns lojimas, tačiau teigė, kad jis rimties netrukdo. Nors tyrimo metu buvo fiksuotas šuns lojimas, tačiau nebuvo galima objektyviai teigti, kad toks lojimas sukėlė triukšmą trikdantį žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį. Tyrimo metu iš surinktų duomenų negalima buvo spręsti, kad lojimas vyksta nuolatos, kaip teigia pareiškėjas. Savivaldybės administracija buvo aktyvi ir renkant įrodymus, nes tyrimo metu iš viso buvo atlikti net 7 patikrinimai, apžiūrėti pateikti garso ir vaizdo įrašai, patikrinimų metu apklausti beveik visi aplinkui gyvenantys kaimynai. Tyrimo metu į pareiškėjo prašymą atlikti patikrinimą jo namuose nuo 17.00 val. iki 20.00 val., nebuvo atsižvelgta, nes pareiškėjas jau buvo pateikęs garso įrašus darytus prašomomis valandomis. Įvertinus surinktus duomenis, nebuvo galima konstatuoti, kad R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnyje, todėl pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo kaimynas gyvena šalia (duomenys neskelbtini) ir laiko vokiečių aviganių veislės šunį. Namai vienas šalia kito. Tarp namų, nuo tvoros iki jo namo yra nedidelis atstumas, galėtų būti 5-6 metrai. Šalia yra labai judri gatvė, atėjus vakaro metui žmonės vaikšto ir vedžioja šunis. Ryte kaimynas šunį išleidžia į lauką, o naktį uždaro. Mano, kad šuo iš nuobodulio aploja praeivius, kartais be priežasties pradeda loti, šiuo yra nevedžiojamas. Šuns lojimas yra pastovus, bet nėra taip kad lotų nenutrūkstamai. Lojimas girdimas visame jo name. Kai pavargęs grįžta namo, tada prasideda šuns lojimas. Kreipdamasis 2019 m. spalio 17 d. pridėjo vakaro metu darytą įrašą nuo 18.00 val. kurio trukmė yra 1.52 min., suskaičiavo, kad užfiksuota 14 šuns lojimo epizodų, kurie trunka nuo 2-3 min. 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė kitą įrašą, kur 3.00 val., kur jau užfiksuotas 21 šuns lojimo epizodas. Iš esmės kas vakarą vyksta tas pats. Dėl šuns lojimo yra kreipęsis 2017 m., tačiau jokio tyrimo nebuvo atlikta, tik gavo pranešimą, kad pakalbėjo su pažeidėjais. Antrą kartą kreipėsi 2019 m. spalio mėnesį, skundą tikslino, papildė. Matydamas, kad tyrimas vyksta vangiai 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi, jog institucija padarytų tiesioginį įrodymų tyrimą jo namuose. Jis prašyme nurodė, kad yra pasiruošęs bendradarbiauti ir sutiko, dėl veiksmų atlikti jo namuose, tačiau savivaldybė nieko nedarė, nesurinko pagrindinių įrodymų, tik apklausė gretimų namų kaimynus, kurie patvirtino faktą, jog šuo loja, tačiau nurodė, kad tai jiems netrukdo. Jo pateikti įrašai daryti pradarius langą ir padėjus kompiuterį ant palangės, nes jis nori būti namuose atsidaręs langą, todėl argumentas, kad dėl šios priežasties kyla abejonių dėl nusižengimo padarymo, jam nelabai suvokiamas. Savivaldybės administracija nesurinko įrodymų, nedalyvavo aktyviau juos tiriant ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, jo prašymu, nepadarė 2 val. įrašo pasirinktinai dviem dienomis. Kai pas jį į namus atvyko savivaldybės atstovai, per tą laiką girdėjo, kad tas šuo loja. Būna ir tokių atvejų, kad lotų ne vienas šuo, bet jam jie netrukdo. Mano, jog šuo gali loti, tačiau lojimas neturėtų trikdyti. Šeimininkai turi imtis priemonių, kad šuo kuo mažiau lotų ir trukdytų.
Institucijos atstovas A. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą kaip teisėtą bei pagristą. Parodė, kad savivaldybės administracija buvo gavusi pareiškėjo M. A. tris pareiškimus, prie kurių buvo pridėta garso įrašai ir vienas vaizdo įrašas su užfiksuotu R. G. kiemu ir šunimi. Iš esmės pareiškėjas skundėsi, kad R. G. laiko šunį, kieme, namų valdoje ir tas šuo trikdo rimtį ir neleidžia pailsėti. Vertino pareiškime nurodytas aplinkybes, peržiūrėjo gautus vaizdo įrašus, gautą medžiagą. Taip pat papildomai, dėl visapusiško tyrimo, darė patikrinimus, buvo surašyti patikrinimo aktai, kuriuos atliko skyriaus specialistai, buvo apklausti šalia gyvenantys asmenys. Taip pat vyko pas patį pareiškėją ir kaimyną R. G.. Dauguma patikrinimų buvo atlikta dienos metu, kadangi buvo ieškoma pareiškėjo ir vienas patikrinimas buvo atliktas po 17.00 val. Nė vieno patikrinimo metu nebuvo fiksuojamas agresyvus lojimas. Fiksuotas monotoniškas, flegmatiškas lojimas į aplinką. Šuns savininkas R. G. nakties metu, kada reikalaujama rimtis, susikaupimas, šunį įvedama į namą ir jokio garso šuo neskleidžia. Patikrinimo metu buvo bendrauta su kaimynais, adresais: (duomenys neskelbtini). Jie nurodė, kad šuns lojimas yra, tačiau, kad jisai trikdytų rimtį ir keltų kitus nepatogumus, jie nenurodė. Taip pat, iš kitų kaimynų jie nėra gavę jokių pretenzijų ar skundų dėl šuns. Iš surinktų byloje duomenų nustatė, kad šuo loja, bet nepakako duomenų konstatuoti, kad tas lojimas trikdo rimtį. Savivaldybės įsakymu patvirtinta gyvūnų laikymo taisyklės, 6 punkte nurodyta, kad šeimininkas, turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio ramybę, viešą rimtį. Atsiliepime paminėjo, kad pagal teismų praktiką šuns lojimas gali trukdyti, jeigu jis yra agresyvus, intensyvus ir be jokios priežasties, nuolatinio pobūdžio. Šioje byloje nustatė, kad šuns lojimas yra, bet jo agresyvumo, intensyvumo, lojimo be priežasties nenustatė. Vertinant garso įrašus, suskaičiavo, kad pirmame, kur trukmė 3 val., yra girdimas lojimas 21 kartą, kas vidutiniškai gautųsi, kas 8 minutes. Tas šuns lojimas, pagal trukmę nuo 1 sulojimo iki minutės ir seka pauzė. Kitame įraše fiksuota, kad sulota 14 kartų per 1.52 min, vidutiniškai kas 7 minutes. Sprendė, kad tas lojimas nėra toks intensyvus, nes tarp lojimų yra pauzės, taip pat buvo girdėti kitų šunų lojimas ir pašaliniai garsai. Jie neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą atlikti jo namuose tyrimą, kur būtų fiksuojamas šuns lojimas, nes pats pareikėjęs pateikė du garso įrašus ir filmuotą medžiagą. Atvykus pas pareiškėją į namus, šuns lojimas buvo girdimas reaguojant į prabėgančius vaikus ar pravažiuojančius automobilius. Iš šių duomenų jie negalėjo konstatuoti kad šuns lojimas trikdytų rimtį. Buvo priimtas nutarimas nutraukti pradėtą tyrimą, nes nepakako duomenų konstatuoti R. G. veiksmuose nusižengimą.
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), namas aptvertas tvora, yra įrengtas voljeras. Nuo gatvės iki kaimyno namo langų gal 15-25 metrai, o nuo namo iki tvoros gal 15-25 metrai. Šuo buvo įsigytas dėl fiziologinių savybių, nes visi aplinkui kaimynai buvo apvogti. Nakties metu visada šunį uždaro namuose vakare apie 21.00 - 22.00 val., o ryte apie 7.00 val. - 8.00 val. išleidžia. Kiek žino, kaimynas meta kitiems kaimynams laiškus, kad šuo loja. Tokį laišką gavo ir jis. Nuo tada šunį nakčiai uždaro namuose. Kaimynas minėjo, kad serga depresija, geria vaistus. Jokių pretenzijų dėl šuns nė iš vieno kaimyno neturėjo. Būna, kad šuo suloja, tačiau nėra, kad lotų nuolatos ir be reikalo. Šuo nekelia jokio triukšmo ir netrikdo ramybės ir poilsio, nes nakties metu jis uždaromas. Šuo nuo mažų dienų yra mokintas Panevėžio VPK kinologų vado, praėjęs dresūrą, maitinamas labai geru maistu. Šuo yra vedžiojamas, tačiau nedažnai.
Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kieme, uždaroje erdvėje laiko vokiečių aviganių veislės šunį, kuris kelia problemų kaimynui, nes loja. Šuo trumpai suloja kai kažkas jį erzina, arba kas praeina. Kad šuo lotų pastoviai ir be priežasties taip nėra ir nebuvo. Kartais būna kai šuo neloja visą dieną, kartais gali nesuloti per valandą, gali maktelti ir 5 kartus. Šuns lojimas negali būti toks intensyvus, koks užfiksuotas garso įrašuose, nes ir kiti kaimynai turi šunį. Šunį vedžioja, kartais tik kartą į mėnesį, nes būna visaip. Vakarais nakčiai uždaro šunį nuo 22.00 val. iki 7.30 val. ryto. Visada šunį palaidą laikė lauke, bet kreipėsi kaimynas ir nuo tada šunį uždarė nakčiai. Kitas kaimynas kuris turi šunį, tai (duomenys neskelbtini) gyvenantis P. Jų šuo skalikas. Jie kalbėjo su kaimyne, kuri nurodė, kad 2018 m. ji taip pat gavo lygiai tokį patį pareiškimą, kaip ir jie, kad jų šuo taip pat trukdo. Visi konfliktai pasidarė, kada atsikraustė kaimynas M. A.. Skundų iš kitų kaimynų, dėl šuns lojimo, pretenzijų nebuvo. Šuo yra prižiūrėtas ir mylimas, savivaldybei yra pateiktas skiepų pasas.
Liudytojas P. T. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) namas, nuo jo namų nutolęs per du namus, maždaug 70 metrų. Iš vienos jo gyvenamo namo pusės gyvena kaimynai, iš kitos pusės yra kelias, vaikų žaidimų aikštelė. Yra kelias juo iš miesto vedžiojami šunys. Jis taip pat turį šunį, kurį vedžioja du kartus per dieną. Su kaimynu R. G. buvo susitikę porą kartų su šunimis. Jų šuo irgi paloja, bet nebūna taip, kad šunys lotų be perstojo. (Duomenys neskelbtini) namas turėjo šunį, bet nebeturi gal metai laiko. (Duomenys neskelbtini) namas laiko šunį, tokį, kaip pas juos – skaliką, yra voljeras. Jiems to šuns lojimas nemaišo, jis rytais keliasi, pasportuoja, pavedžioja šunį, tai loja visi šunys aplinkui. Jis neskiria netgi, kur kaimynų, o kur jo šuns lojimas, nes panašūs balsai. Dėl kaimyno šuns nėra jokio išskirtinumo. Jų kaimynai irgi turi šunų. Toje gatvėje yra gal 10 lojančių šunų. Jis buvo gavęs raštelį, kur buvo parašyta dėl ramybės trikdymo, nes jų šuo taip pat loja. Girdėjo, kad ir kiti kaimynai, kurie turi šunis, buvo gavę tokius raštelius.
Liudytoja Ž. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo šių metų nuolat gyvena su M. A.. Namo išplanavimas yra toks, pirmame aukšte virtuvė ir svetainė, o antrame aukšte šone yra miegamasis. Tie pagrindiniai kambariai kuriuose jie būna, yra į kaimyno pusę. Pirmame aukšte yra pertvara, bet beveik vientisa erdvė, t.y. erdvinis išplanavimas. Pažinties pradžioje M. A. pasiskųsdavo, kad negalėjo išsimiegoti, nes trukdydavo šuns lojimas. Kai ji apsigyveno, tai pati tuo įsitikino. Kaimynų, iš (duomenys neskelbtini) namo, šuo dažnai ir pakankami garsiai loja tai trukdo ir darbui, ir poilsiui. Tas lojimas nevienodas, bet šuo loja pakankamai dažnai, su pertraukomis, t.y. būna, kad tiesiog ant nieko neloja, būna, kad jisai amsi, būna, kad jisai keliolika sekundžių paloja. Lojimas trunka nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių. Tie lojimai su intarpais būna, nuo 1 min. iki 15 min. Šuns lojimas girdimas po darbo nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir kai pradinukai eina iš pamokų, būna paaktyvėjimas. Loja agresyviu tonu, pribėga prie tvoros, būna seka žmones. Šioje gatvėje yra kitų šunų, arba tie šunys nereaguoja, arba prieina pasižiūri. Tas šuo beveik visada būna prie tvoros kampo, kur ribojasi su M. sklypu. Šuns lojimą girdi būdama namo viduje. Jai ir M. A. trukdo tas lojimas. Nuo vasario pradžios turėdavo nuotolinį darbą, kuris reikalauja susikaupimo, būdavo, kad sėdi ir dirba namie, o šuns lojimas trukdo susikaupti. Kai M. parašė skundą, pradėjo žiūrėti ant ko tas šuo loja. Būdavo kartais, kad šuo loja, jog kažkas eina, kartais gatvėje nieko nesimatydavo, o šuo lodavo. Šunį vakarais kažkur uždaro, gal į garažą, nes kieme jo nebūna, o paleidžia anksti ryte. Problema yra ta, kad tas šuo neatsirenka į ką loti. Yra pastebėjusi, kad kaimynas neužsiima su tuo šunimi.
Liudytoja S. J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 7 metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Per namo langus matosi voljeras, ir kaip tas šuo bėgioja. Nepasakytų, kad to šuns lojimas agresyvus, jis tiesiog sargauja. Jiems tik atsikėlus tas šuniukas lodavo dažniau, gal todėl, kad buvo jaunas, o kai atsikėlė kaimynas, suprato, kad šuo yra uždaromas nakčiai ir to lojimo dar sumažėjo. Jeigu tas šuns lojimas girdėjosi, ji toleravo. Buvo atvejis, kad jis net neatsiliepė į kito šuns lojimą. Negali pasakyti, ar tas šuo loja be priežasties. Name girdisi ir to šuns ir kitų šunų lojimas iš kitos pusės. Po šaukimo gavimo, kai pradėjo stebėti, buvo taip, kad šuo loja, ir ji išlindo pasižiūrėti, žiūri loja visai kitas šuo. Buvo pradžioje prieš 7 metus, kai jie atsikraustė, tada kai šuo lodavo užsidarydavo langus ir atsidarydavo langus į kitą pusę. Dabar arba priprato, arba tas šuo išaugo, pradėjo mažiau loti ir nebeerzina. Tam šuniui gal 7 metai, dar kokį porą metų pakentėti, suaugs, numirs. Dabar pastebi, kad kaimynai imasi priemonių, t.y. šunį uždaro ir vedžioja dažniau. Dėl lojimo epizodų nieko negali pasakyti, nes nematavo, neskaičiavo, bet gali šunį ir šiek tiek provokuoti, kad jisai lotų, bet čia tik prielaida.
Liudytoja A. K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimyno G. namas 38. Šuniukas normalus, jai jokio triukšmo nekelia. Geriau, kad šuo būtų palaidas dėl saugumo, nes prieš kelis metus jie beveik visi buvo apvogti. Šuo loja, kai važiuoja vaikai su dviračiais, pravažiuoja ir nebeloja. Kad be priežasties lotų, ar be pertraukų, taip nėra. Šuo ramus, miega ant pievos atsigulęs dienos metu, miega prie kelio, laukia šeimininkų grįžtančių. Laukdamas loja, bet ne agresyviai. Tas šuns lojimas name girdisi, jei ji būna miegamajame, o jei virtuvėje, nesigirdi. Su kaimynais G. pažįstami nuo pat pradžių, jie gyvena jau virš 20 metų, o jie truputį vėliau atsikėlė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis teismą įpareigoja nagrinėjant bylas dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas, susipažinęs ir įvertinęs pareiškėjo skundą bei jame nurodytus argumentus, Institucijos atlikto tyrimo metu surinktą rašytinę medžiagą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių duotus paaiškinimus, bei visą tai sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, kad pareiškėjo skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, ištyrus visas svarbias aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo nėra pagrindo naikinti.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas – ANK uždrausta asmens padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, gyvūnų laikymo ir priežiūros bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 6.7 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį viešosiose vietose, butuose, individualių namų teritorijose, negyvenamosios paskirties patalpose.
Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas pilnai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų ir objektyvių, neginčijamai patvirtinančių duomenų, jog R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnyje. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti M. A. pareiškimuose ir prašyme nurodomų aplinkybių, jog R. G. laikomas vokiečių aviganių veislės šuo nuolatos loja be sustojimo, o 2019 m. spalio 16 d. lojo visą vakarą, pagrįstumą buvo atlikta eilė tyrimo veiksmų.
Apklausus pareiškėjo kaimynus tyrimo metu bei teismo posėdžio metu šie nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laikomo šuo loja, tačiau jiems netrukdo. Nors pareiškėjas bei kartu su juo gyvenanti liudytoja Ž. L. teigia, jog kaimyno šuo loja nuolatos, tačiau atliktų patikrinimų metu nustatyta priešingai. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog tyrimą atliekantys specialistai, šiems būnant pareiškėjo namuose, iš tiesų girdėjo šuns lojimą, dėl gatve dviračiais važiuojančių vaikų, o taip pat savivaldybės administracijos atliktų patikrinimų, metu kuriais buvo stebimas R. G. šuns elgesys ir lojimas, užfiksuota, jog stebint šunį iš tarnybinio automobilio, šis nelojo, specialistams praėjus gatve pro namą, esantį (duomenys neskelbtini) ar pro šunį gatve pravažiuojant automobiliams, šuo taip pat nelojo, kaimynui (duomenys neskelbtini) kapojant malkas ir M. A. išvažiuojant iš savo kiemo, šuo taip pat nelojo. Visų atliktų patikrinimų metu nustatyta, jog šuo sulodavo tik retkarčiais, pavyzdžiui netoliese pravažiavus dviratininkui ar kam nors praeinant kalbant telefonu, kas laikytina natūralia šuns reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius, be to, tyrimo metu nustatyta, jog šuns lojimas yra trumpalaikis. Tokiu būdu, teismas sutinka su skunde nurodoma aplinkybe, jog R. G. laikomos šuo kelia triukšmą, tačiau atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis negalima daryti išvados, kad minėtas šuo tai daro nuolatos. Skunde nurodomų aplinkybių apie nuolatinį šuns lojimą nepatvirtina ir paties pareiškėjo pateiktas garso įrašas bei byloje esantys vaizdo įrašai. Garso įrašuose šuns lojimas, kuris tęsiasi nuo sekundės iki šešiasdešimt sekundžių ar kažkiek ilgiau yra girdimas su ilgomis pauzėmis, taip pat retkarčiais girdimas ir keleto šunų lojimas, girdimi ir pašaliniai garsai. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, jog R. G. šuo nuolatos loja. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, nors pateiktuose vaizdo įrašuose ir yra girdimas šuns lojimas, tačiau tik viename iš vaizdo įrašų yra tiesiogiai matomas R. G. šuo, kuris eina link kiemo vidurio, tačiau eidamas neloja ir galiausiai atsigula. Pažymėtina ir tai, kad perklausius garso įrašus, pateiktus pareiškėjo, negalima vienareikšmiškai teigti, jog girdimas būtent R. G. laikomas vokiečių aviganių veislės šuo, o taip pat negalima atmesti ir galimybės, jog įraše girdimas šuo nebuvo specialiai provokuojamas loti ar kitokiu būdu kelti triukšmą. Taip pat, liudytoja S. J. – I. teismo posėdžio metu parodė, kad po šaukimo dalyvauti teismo posėdyje gavimo, ji pradėjo stebėti kaimynų šuns elgesį, ir patvirtino tai, jog buvo atvejų, kai girdimas šuns lojimas, tačiau pasižiūrėjusi pamatydavo, jog loja visai kitas šuo. Be to, nurodė ir tai, kad jos manymu gali šunį ir šiek tiek provokuoti, kad jisai lotų. Taip pat ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. V. patvirtino, jog apklausti šalia gyvenantys asmenys, kurie neigė, jog kaimynų šuo trikdytų rimtį ir keltų kitus nepatogumus, buvo nuvykta pas patį pareiškėją į namus bei pas R. G. į namus ir nė vieno patikrinimo metu nebuvo fiksuotas agresyvus šuns lojimas. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad institucija aplaidžiai atliko tyrimą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog patikrinti gautame pareiškime nurodytas aplinkybes, Institucijos atstovai atliko eilę tyrimo veiksmų, kurių metu nustatyta, jog R. G. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo nuolatos neloja, o pakankamai duomenų konstatuoti, kad minėto šuns lojimas trikdo rimtį nesurinkta. Tokiu būdu, iš pateiktų įrašų bei kitos medžiagos negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad garso įrašų darymo metu užfiksuotas būtent R. G. priklausančio šuns lojimas, kad būtent šis šuo kelia triukšmą, kad šuns lojimas nebuvo išprovokuotas siekiant jog šuo lotų ir tas būtų užfiksuotas garso įraše, o iš tyrimo metu atliktų patikrinimų darytina išvada, jog R. G. šuo loja tik retkarčiais ir reaguodamas į aplink jį esančius dirgiklius (praeinančius žmones, pravažiuojančius automobilius ir kt.).
Taip pat, pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu nutarimu nustatyta aplinkybė, jog šuns lojimas yra girdimas kitiems kaimynams, tačiau jiems tai nesukelia diskomforto, nėra laikytina esmine, tačiau teismo manymu tai tik patvirtina, jog pareiškėjas susidariusią situaciją dėl šuns lojimo ir savo pateiktą garso įrašą, kuris pasak jo patvirtina nuolatinį šuns lojimą, vertina subjektyviai. Teismas sutinka su Institucijos nutarime padaryta išvada, jog įvertinus ir paties pareiškėjo pateiktą garso medžiagą ir atliktų tyrimo veiksmų metu užfiksuotus duomenis, nėra jokių pakankamų ir objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl R. G. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnį.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl patikrinimo atlikimo nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Tačiau, peržiūrėjus institucijos teismui pateiktą nusižengimo bylos medžiagą darytina priešinga išvada. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, patikrinimai dėl šuns lojimo buvo atlikti pasirinktinai skirtingomis dienomis ir valandomis, atliktų patikrinimų metu darytų garso įrašų metu fiksuotas šuns lojimas dienos ir vakaro metu, t. y. 2019 m. lapkričio 3 d. nuo 13.00 val. iki 14.15 val., nuo 15.00 val. iki 15.20 val., 2019 m. lapkričio 5 d. nuo 16.05 val. iki 16.40 val., 2019 m. lapkričio 7 d. nuo 9.20 val. iki 10.00 val., 2019 m. lapkričio 8 d. nuo 11.25 val. iki 12.00 val., 2019 m. lapkričio 12 d. nuo 18.00 val. iki 18.45 val., 2019 m. lapkričio 13 d. nuo 7.10 val. iki 7.15 val. Patikrinimų metu užfiksuota, jog tam tikromis dienomis patikrinimo metu šuo nelojo, o jeigu ir lojo, tai tik praėjus žmogui, pravažiavus dviratininkui ir sulojimas būdavo trumpalaikis. Nors pareiškėjas ir prašo atlikti patikrinimą dėl šuns lojimo laiku nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tačiau kaip matyti savivaldybės administracijos darbuotojai atlikto patikrinimą artimiausiu laiku kai prašo pareiškėjas, t.y. 2019 m. lapkričio 12 d. nuo 18.00 val. iki 18.45 val. Tuo laikotarpiu buvo atliktas šuns stebėjimas (padaryti garso įrašai), kurio metu nustatyta, kad 17.58 val. pravažiavus dviratininkui sulojo 2 kartus, o 18.01 val. praėjus asmenims sulojo 3 kartus, daugiau lojimo atvejų iki 18.45 val. nefiksuota. Be to, kaip nurodė R. G. nakties metu visada šunį uždaro namuose vakare apie 21.00 - 22.00 val., todėl nakties metu, kai reikalaujamas padidintas dėmesys rimčiai, šuns lojimo nefiksuota. Aplinkybę, jog nakties metu šuns lojimo nesigirdi, nes šis nakties metu uždaromas į patalpas, teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausti liudytojai, tame tarpe ir kartu su pareiškėju gyvenanti liudytoja Ž. L. bei ir pats pareiškėjas.
Pažymėtina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kaip ir nuosprendis baudžiamojoje byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Administracinės atsakomybės (lygiai taip pat, kaip ir baudžiamosios atsakomybės) pagrindas – veikos sudėties buvimas asmens veiksmuose. Konkrečių veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius administracinį nusižengimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo). Darytina išvada, kad išnaudojus visas galimybes, tačiau nepašalinus abejonių ir neįrodžius, kad R. G. laikomas vokiečių aviganių veislės šuo nuolatos loja be jokios priežasties ir be sustojimo, todėl pagrįstai priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Teismo posėdžio metu, baigiamųjų kalbų metu, pareiškėjas iškėlė klausimą, jog skundžiamą nutarimą priėmęs Institucijos atstovas A. V. buvo šališkas, nes galimai pažįsta šuns savininką R. G.. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigūno suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Institucijos atstovas A. V. baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad R. G. pažįsta, kaip policijos pareigūną, jiems kartu teko dirbti maždaug prieš 10 metų ir nuo to laiko jokių ryšių nebepalaiko. Pažymėtina ir tai, kad tyrimo veiksmus atliko ne pats A. V.. Jam buvo tik perduota tyrimo metu surinkta medžiaga ir šis su ja susipažino, atliko daiktų apžiūrą, tačiau jokių kitų pagrindinių tyrimo veiksmų, kurių metu surinktais duomenimis buvo remtasi priimant sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, asmeniškai neatliko. Tokiu būdu, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti Institucijos atstovo ar kitų pareigūnų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nenustatyta. Todėl skundo argumentai dėl Institucijos, jos pareigūnų šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs duomenų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK įtvirtintų reikalavimų, jis pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo M. A. skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojo A. V. 2019 m. gruodžio 3 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) teiseną panaikinimo – atmesti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.