Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti Z. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai D. Z. ir pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas Z. Š. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, patraukti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėją D. Z. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalį ir ją nubausti, pripažinti Z. Š. civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje ir jo naudai priteisti 10 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti Z. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai D. Z. ir pareiškimą grąžino jį padavusiam asmeniui. Vertindamas pareiškime nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendė, kad D. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas Z. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Vilniaus apygardos teismą priimti Z. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai D. Z.. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Pareiškėjas pažymi, kad jis pateikė pirmosios instancijos teismui įvykių aplinkybes ir įrodymus, kurie patvirtina, kad teisėja D. Z. surašydama, pasirašydama, paduodama skundą bei apklausiama kaip nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), paskleidė apie Z. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo tikrovės neatitinkančiais teiginiais, t. y. perdavė tretiesiems asmenims melagingas žinias.Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog Z. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Z. Š. savo pareiškime pagal jam prieinamus duomenis, esančius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kiek įmanoma tiksliau nurodė nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardą, pavardę ir darbovietę, kitus duomenis, kurie patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes. Be to, Z. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškime nurodė trečiuosius asmenis - liudytojus, kuriems buvo perduotos tikrovės neatitinkančios žinios - tai minėtą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas V. P., administracinio nusižengimo bylą teismui perdavę policijos pareigūnai, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras S. B. bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurių pavardės nurodytos apklausos protokoluose. Z. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškime taip pat aiškiai ir tiksliai nurodė D. Z. teiginius, kurie, pareiškėjo manymu, yra neatitinkantys tikrovės, jį šmeižiantys, sukėlę jam žalos, tiksliai nurodė, kur ir kam tie teiginiai nurodyti. Taigi, Z. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškime pakankamai aiškiai nurodė, kokie konkretūs veiksmai inkriminuojami D. Z., kokias konkrečiai pasekmes tai sukėlė pareiškėjui, t. y. kaltinimas yra aiškus ir konkretus.Pareiškėjo Z. Š. skundas atmetamas. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas, atsisakydamas priimti Z. Š. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka, nepažeidė įstatymo reikalavimų, nutartyje nurodyti motyvai, kodėl toks pareiškimas nepriimamas, yra pagrįsti. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo padarytomis išvadomis.BPK 4121 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 1 d.) numatyta, kad teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Priešingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, nagrinėjamu atveju apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti Z. Š. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka ne dėl to, kad pastarasis paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų, o dėl to, kad nenustatė, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Z. Š. pareiškimo turinio matyti, jog pastarasis siekia inicijuoti privataus kaltinimo bylų procesą D. Z. atžvilgiu, kaltindamas ją pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tuo, kad teisėja D. Z. pasirašydama ir paduodama pareiškimą prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Z. Š. skundų bei apklausiama kaip nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskleidė tretiesiems asmenims apie Z. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo daugiau kaip keturiolikos mėnesių laikotarpyje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl paskelbtų tikrovės neatitinkančių žinių ir iš to kilusių neigiamų pasekmių Z. Š. jaučiasi nepagrįstai apkaltintas, patyrė daug streso, pažeminimo, ko pasėkoje patyrė neturtinę žalą, patyrė ir tebepatiria įvairiose valstybės įstaigose daug nepatogumų, gėdos ir pažeminimo.BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004). Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu BK 154 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015).Nagrinėjamu atveju D. Z. kreipimasis į prokuratūrą, dėl, jos nuomone, pažeistų teisių gynimo bei pareiškime nurodytų aplinkybių, nelaikytinas šmeižiančios informacijos paskleidimu. D. Z. pirmiausiai siekė ne paskleisti neigiamą informaciją apie Z. Š., o tik teisės aktų nustatyta tvarka norėjo, kad būtų ištirtos jos nurodytos aplinkybės apie galbūt prieš ją padarytas nusikalstamas veikas. Šią informaciją priėmė bei BPK numatyta tvarka ištyrė kompetentingi ikiteisminio tyrimo subjektai, tik jiems ši informacija ir buvo skirta. Tai, kad 2016 m. birželio 15 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Z. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo kvalifikuoti D. Z. veiksmus pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Asmuo, pateikdamas tam tikrą informaciją apie padarytą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą yra įsitikinęs tokios informacijos teisingumu ir visų pirma turi tikslą apginti, jo manymu, pažeistas teises, o ne apšmeižti kitus asmenis.Be to, šiuo atveju nepateikta duomenų, kad nurodyta informacija būtų paskleista tretiesiems asmenims. Pareiškėjas skunde pažymi, kad jis 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškime nurodė trečiuosius asmenis, kuriems buvo perduotos tikrovės neatitinkančios žinios: tai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas V. P., administracinio nusižengimo bylą teismui perdavę policijos pareigūnai, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras S. B. bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurių pavardės nurodytos apklausos protokoluose. Tačiau pagal teismų praktiką tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Tai, kad apie pareiškėjo skunde nurodytus teiginius tapo žinoma ir Z. Š. paminėtiems asmenims, nelaikytina duomenų paskleidimu tretiesiems asmenims, kadangi jie apie teiginius sužinojo atlikdami savo tiesiogines pareigas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad D. Z. pareiškimo prokuratūrai, jos parodymų turinys būtų paskleistas asmenims, nesusijusiems su minėtų klausimų nagrinėjimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad D. Z. pareiškimo, apklausos protokolo turinys tapo žinomas tretiesiems asmenims. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto būtino šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo, todėl nėra pagrindo inicijuoti baudžiamąjį procesą ir asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn.Išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.