- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2-1509-647/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00958-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. Z. pateikė teismui ieškinį (b.l. 2-5), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)77950 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir jos velionis sutuoktinis buvo (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio 30 d. mirus sutuoktiniui, ieškovė pagal įstatymą paveldėjo jo akcijų dalį ir tapo šios bendrovės (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir 2007 m. balandžio 18 d. surašytas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi likus vienai buvo labai sunku toliau plėtoti veiklą, 2009 m. kovo 12 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi visas šios bendrovės akcijas pardavė lygiomis dalimis M. M. ir S. L.. Būdami bendrovės (duomenys neskelbtini), ir pastarajai iškilus finansinių sunkumų, ieškovė su sutuoktiniu ne kartą įnešė (duomenys neskelbtini) piniginius įnašus apyvartinėms lėšoms. Pardavus jai priklausiusias (duomenys neskelbtini)akcijas su ieškove, kaip buvusia (duomenys neskelbtini)ši bendrovė neatsiskaitė, t.y. negrąžino įneštų į bendrovę asmeninių piniginių lėšų. Iš pradžių naujieji bendrovės vadovai pažadėjo atsiskaityti po keleto mėnesių bei prašė palaukti kol išplės bendrovės veiklą ir realizuos pagamintą produkciją. Tačiau šie pažadai liko neištesėti, ir iki šiol (duomenys neskelbtini) pinigų negrąžino. Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. nuostata numato, kad akcininkas turi teisę skolinti bendrovei pinigus. Todėl, būdami bendrovės (duomenys neskelbtini), ieškovė su vyru buvo suinteresuoti ir bendrovės sėkminga veikla. Nors paskolos sutartys nebuvo sudarytos raštu, tačiau įnešti pinigai buvo apskaityti bendrovės buhalterijoje. Tai patvirtina ir įmonės 2009-01-19 „Sąskaitų istorija" akcininkų apyvartinėm lėšom už laikotarpį 2007-01-01 - 2009-03-01. Iš šio dokumento matyti, kad per minėtą laikotarpį skirtingomis sumomis ieškovė įnešė į bendrovę 85150 Lt, taip pat jai nebuvo išmokėti 21400 Lt, kaip paveldėtas buvusio (duomenys neskelbtini)velionio sutuoktinio I. Z. įnašas. Per minimą laikotarpį iš bendrovės kasos ieškovei buvo išmokėti 29000 Lt. Bendrovė ieškovei liko skolinga 77950 Lt, kuriuos privalo grąžinti. Visos pinigų įmokėjimo į bendrovės kasą ir išmokėjimo iš pastarosios operacijos buvo apskaitytos bendrovės apskaitos dokumentuose kaip to reikalauja buhalterinės apskaitos įstatymas (12 str. 1 d.). Ginčijamų sutarčių sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Ieškovė buvo tik (duomenys neskelbtini), todėl už tinkamą piniginių operacijų įforminimą buvo atsakingas samdomas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš „Sąskaitų istorija" esančių įrašų, kiekviena pinigų įnešimo ir išmokėjimo operacija yra pažymėta atskiru operacijos numeriu, nurodyta operacijos data ir dokumento numeris. Šie duomenys patvirtina, kad tikrai pinigai buvo įmokėti į bendrovę ir tinkamai apskaityti. Pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį naujiesiems akcininkams buvo perduotas visas ilgalaikis turtas ir kasos dokumentai, kuriuose buvo užfiksuotos ir bendrovės skolos akcininkams. Šių aplinkybių akcininkai neginčijo ir su jomis sutiko.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, kad naujam (duomenys neskelbtini)buvo perduoti visi dokumentai. Ieškovė paaiškino, kad buvo susitarimas, kad grąžins. 2009-03-12 įmonė parduota. Sąrašas sudarytas po pirkimo-pardavimo sutarties. Tai yra pirkėjų problema, o ne asmenų, kurie pardavė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė sudarė sąrašą. Parašo ant pateiktų dokumentų nėra. Sąrašas turėjo būti sudarytas iki pirkimo-pardavimo sutarties.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2009 m. kovo mėn. norėjo parduoti įmonės akcijas. Buvo pasiūlyta M. ir L.. Buvo pradėta nuo to, kad apžiūrėjo lentpjūvę. Dalyvavo ieškovė, jos sūnus. Į kabinetą ateidavo buhalterė, ji buvo bendra, vedė abiejų firmų apskaitą. Visi klausimai buvo aptarti. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo ruošta pirkėjų, ieškovės advokatei sutartis buvo nusiųsta. Už 1 litą pardavė su įsipareigojimais. Įmonė nebuvo bankrutuojanti, buvo įsipareigojimai. 2008 m. buvo labai įtempti. Įmonė buvo susijusi su statybomis. Sutarty buvo aptarta visos skolos ir įsipareigojimai. (duomenys neskelbtini)turėjo nemažai turto, turtas yra įvertintas antstolio. Ieškovės visi šeimoje dirbo, šeima turėjo santaupų, turto, todėl ji turėjo pinigų įnešimui. Įnešė savus pinigus, grynuosius, uždirbtus 2 įmonėse. Pinigai naudojami apyvartinėms lėšoms – medžiagų užpirkimui. Ji buvo ne tik (duomenys neskelbtini), kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), prieš tai ir po to buvo samdyta buhalterė. Atskiro kreditorių sąrašo nebuvo iki 2011 m. rugpjūčio mėn., kai buvo dar viena byla. Jokių pretenzijų negavo iš (duomenys neskelbtini), nei vieno reikalavimo. Po akcijų pardavimo keletą kartų kalbėjo su L., A.. Visi popieriai buvo pas L..
Atsiliepimas
Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime (b.l. 33-36) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jame išdėstyti teiginiai prieštarauja faktinėm aplinkybėm. Nurodė, kad
dar 2008 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas dėl neefektyvios gamybinės veiklos ir sunkios padėties medienos perdirbimo rinkoje bei įmonės viduje, nutraukė gamybinę veiklą, tęsdamas tik komercinę, įspėjo apie tai savo partnerius. 2009 metų sausio mėnesį bendrovė atsidūrė ypatingai sunkioje padėtyje. Vien tik skolos tiekėjams už miško medieną sudarė per 170 000 Lt. Įsiskolinimai už sunaudotą elektros energiją, skolos už patalpų nuomą, nesumokėti mokesčiai bei neišmokėti atlyginimai dirbantiesiems visiškai paralyžavo bendrovės veiklą. Blogas įmonės vadovų ir akcininkų vadovavimas, netinkami, galimai nusikalstami sprendimai, privedė prie bankroto slenksčio. Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, (duomenys neskelbtini)faktiškai butų buvusi iškelta bankroto byla, kadangi akcijų įsigijimo metu įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau puse bendrovės turto. 2009 m. kovo 12 d. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė lygiomis dalimis pardavė savo akcijas M. M. ir S. L.. Kad tęsti bendrovės veiklą, išgelbėti įmonę nuo bankroto naujieji akcininkai bendrovės akcijas įsigijo per vieną dieną, nedarydami teisinio ir finansinio audito, pasitikėdami ieškove ir jos gera valia. Įmonės balansas už 2008 metus dar nebuvo sudarytas, sandorio sudarymo metu ieškovė ir jos teisininkai teigė, kad atskleidė visus bendrovės įsipareigojimus ir mokėtinas sumas, tačiau šio tariamo (duomenys neskelbtini)įsipareigojimo ieškovei tarp kreditorių nurodyta nebuvo, todėl toks netikėtas ir visiškai nepagrįstas ieškovės ieškinys buvo didelė ir nelaukta staigmena akcininkams. Dėl ieškinyje iškeltų faktų buvo atliktas akcijų pirkimo pardavimo sutarties ir prie jos pridėtų dokumentų vertinimas. Vertinimo metu buvo nustatyta visa eilė grubiausių, galimai nusikalstamų apskaitos ir veiklos pažeidimų. Ieškovė teismui teigia, kad naujieji akcininkai žadėjo atsiskaityti su ja po keleto mėnesių bei prašė palaukti, kol išplės bendrovės veiklą ir realizuos pagamintą produkciją. Šis ieškovės teiginys yra visiškai prasimanytas. Būtent dėl (duomenys neskelbtini) savivalės ir (duomenys neskelbtini) blogo vadovavimo bendrovė buvo privesta prie tokios sunkios finansinės padėties ir tik naujųjų akcininkų skubių finansinių įnašų pagalba pavyko išgelbėti įmonę nuo bankroto ir tęsti jos veiklą, nors faktiškai kiekvienais metais buvę akcininkai privalėjo padengti įmonės nuostolius mažindami įstatinį kapitalą, o jam esant minimaliam, papildomais akcininkų įnašais (LR Akcinių bendrovių įstatymo 59 str.). Ieškovė sąmoningai suklaidino naujuosius akcininkus, neatskleidė šios tariamos skolos, su tikslu, kad naujieji akcininkai investuotų į bendrovę lėšų, taip neleisdami jai bankrutuoti, ir tada ji, žinodama visus faktus, kurių neatskleidė naujiesiems akcininkams, galėtų reikšti įvairius ieškinius bendrovei, siekdama pasipelnyti. Pažymėjo, kad šis ieškovės bandymas pasipelnyti yra jau antras. Pirmu bandymu už nuomojamas medžio apdirbimo stakles reikalaudama atlyginti dešimtis kartų didesnės jų vertės, jai nepavyko. Nors su nepagrįstu ieškiniu ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis jau buvo laikinai paralyžavusi bendrovės veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu šie tariami įsipareigojimai butų realūs ir juos būtų žinoję naujieji akcininkai, tai, atsižvelgiant į šių įsipareigojimų mąstą, būtų juos aptarę sudarant akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė, kuri siektų apsaugoti savo teisėtus interesus ir išvengti bet kokių ginčų ateityje, būdama sąžininga pardavėja ir turėdama teisėtą reikalavimą, akcijų pirkimo pardavimo sutartyje būtų aptarusi minimų įsipareigojimų sumas, grąžinimo terminus ir kitas svarbias sąlygas. Taigi, neįtikėtina, kad ieškovės teisininkams rengiant akcijų pirkimo pardavimo sutartį, toks ieškovei svarbus reikalavimas dėl neapdairumo būtų neįtrauktas į sutartį. Taip pat sunku patikėti, kad 2009-03-12 sudarius akcijų pirkimo pardavimo sutartį, esant realiai skolai ir žodiniam susitarimui, dėl vėlesnio skolos sumokėjimo (kaip nurodo ieškovė), ieškovė lauktų iki 2012 metų, nė karto neragindama atsiskaityti nei žodžiu, nei raštu, kaip būtų pasielgęs sąžiningas ir rūpestingas kreditorius. Dėl to, kad negalinti pateikti teismui pinigų priėmimo kvitų, ieškovė kaltina bendrovės (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsakingas už tinkamą piniginių operacijų įforminimą ir nurodo, kad ji įmonėje buvo tik įmonės (duomenys neskelbtini). Tačiau iš įmonės (duomenys neskelbtini)2005-06-14 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės ranka rašyto prašymo, seka, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)dirbo jau nuo 2005 m. birželio 15 d., o nuo 2007 m. dirbdama (duomenys neskelbtini)4 val. darbo trukme, gaudavo po 5000 Lt per mėnesinį atlyginimą, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) atlyginimas buvo tik 1200 Lt. Pagal turimas objektyvias žinias, bendrovei faktiškai vadovavo tik ieškovė, o ne (duomenys neskelbtini). Ji priimdavo ir atleisdavo darbuotojus, nustatinėjo jų atlyginimą, taip pat tvarkė piniginių operacijų dokumentaciją ir sprendė kitus kasdienius bendrovės klausimus. Ryšium su nustatytais bendrovėje grubiausiais finansiniais ir ekonominiais pažeidimais, bendrovė nedelsiant atleido buvusį (duomenys neskelbtini) iš pareigų ir ėmėsi priemonių dėl bendrovėje įvykdytų nusikalstamų veikų išaiškinimo ir kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas M. M. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jam priklauso 50 proc. akcijų. 2009 m. su kolega pirko iš ieškovės bendrovę. Įmonė yra (duomenys neskelbtini), užsiima (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo įmonę, ji buvo neveikianti, buvo 20 kreditorių. Jie laukė šeimininkų, tie nesirodydavo, sąskaita buvo užblokuota. Jis apžiūrėjo viską, nuvažiavo į buhalteriją. Viskas buvo (duomenys neskelbtini), ten buvo ir (duomenys neskelbtini). L. juos pažinojo, sakė, kad viskas gerai. Atvažiavo, susitiko su ieškove, ji ištraukė kreditorių sąrašą. Pažiūrėjo kiek vertas turtas, pasakė, kad reikia įdėt pinigų. Ieškovė sakė, pati padarys sutartį. Įsitikino, kad daugiau kreditorių nėra. Buhalterija buvo netvarkingai vedama. Mano, kad įmonė specialiai buvo smukdoma. Nei karto su ieškove nebuvo susitikę. Jie priėjimo prie kompiuterio neturėjo, ieškovė užslėpė. Įmonės pirkimui turėjo 2 dienas, būtų nenupirkę, būtų atjungta elektra. Juos skubino. Įmonę nusipirko, su kreditoriais atsiskaitė. Kai pirko įmonę, balanso nebuvo, sunku buvo orientuotis. Kai gavo ieškinį, suprato, kad juos apgavo. Yra baudžiamoji byla ieškovei iškelta. Ji pati buvo ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. buvo nušalintas nuo pareigų.
Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini), kartu su M. M. valdo 100 proc. įmonę. Ieškovė neteisėtai reikalauja iš jų pinigų. Ieškovė nuslėpė ir po 3 metų pasakė, kad jie jai skolingi. Jis nematė dokumentų, kad yra toks įsiskolinimas. Buhalterijoje buvo dokumentai paslėpti. Pardavėjai skubėjo parduoti. Jis norėjo perimti įmonę, nes ten buvo jo pinigų. Apie skolą sužinojo tik tada, kai padavė į teismą, anksčiau ieškovė nė žodžio nesakė. Iki pirkimo jis dirbo su ieškove, santykiai buvo normalūs, dirbo pastoviai, vienas kitam padėjo. Ieškinį ieškovė padavė, nes pastebėjo, kad pavyko įmonę atstatyti. Perkant ieškovė nurodė, kad yra 200 000 Lt skolos, o apie kitą skolą nesakė, nors privalėjo pasakyt.
Liudytojas A. A. nurodė, kad nuo 2005 ar 2004 m. dirbo šioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Atrodo, kad įmonę prie bankroto privedė. Parduodant įmonę ji dar veikė, dirbo keli žmonės, likučiai buvo, prekyba vyko. Jis buvo (duomenys neskelbtini), ne nuo jo priklausė skolų padenginėjimas, jis tik vadovavo gamybai. Jis buvo atsakingas už įmonės veiklą ir gamybą. Ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) kažkurį laiką. Algą nustatinėdavo akcininkai. Įmonę tvarkė ir jis, ir akcininkai. Pastoviai buvo skolų. Įnašai buvo akcininkų, buvo kasos kvitai. Parduodant įmonę jis nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė J. Z. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-01 į atsakovo (duomenys neskelbtini)kasą skirtingomis sumomis įnešė viso 85 150 Lt, o per šį laikotarpį iš bendrovės kasos ieškovei buvo išmokėta 29 000 Lt suma (b.l. 6-7). Vilniaus 41-ojo notarų biuro notarės J. M. 2007-04-18 išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad ieškovė J. Z. paveldėjo po sutuoktinio I. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), likusį turtą, tarp kurio yra ir reikalavimo teisė į 21 400 Lt sumą, sumokėtą apyvartinėms lėšoms į (duomenys neskelbtini)kasą, mirusiajam priklausiusią pagal 2007-04-07 (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą (b.l. 8-9). Prie ieškovės įmokėtų bendrovei sumų pridėjus paveldėtą sutuoktinio reikalavimo teisę ir minusavus jai išmokėtas iš bendrovės pinigų sumas matyti, kad bendrovė ieškovei liko skolinga 77 550 Lt (85 150 Lt+21 400 Lt-29 000 Lt=77 550 Lt). Ieškovės nurodytą 77950 Lt skolos sumą teismas laiko aritmetine skaičiavimo klaida.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 kasos dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, banko dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 10-21). Iš 2008-08-01 pranešimo matyti, kad dėl neefektyvios gamybinės veiklos ir sunkios padėties medienos perdirbimo rinkoje bei įmonės viduje, (duomenys neskelbtini)nutraukė gamybinę veiklą, tęsdamas tik komercinę, įspėjo apie tai savo partnerius (b.l. 37). Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2005-06-15 J. Z. buvo priimta į darbą (duomenys neskelbtini), mokant 1500 Lt atlyginimą (b.l. 38); (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašas patvirtina, kad po 50 proc. akcijų priklauso M. M. ir S. L., 2012-05-02 Visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta iš (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2012-05-02 atleisti A. A. ir į bendrovės laikinai einančio (duomenys neskelbtini) pareigas paskirti V. S. (b.l. 39-40).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Vilniaus rajono policijos komisariate pagal M. M. skundą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl to, kad įtariama, buvo suklastoti (duomenys neskelbtini)dokumentai, tačiau jokių išvadų negauta.
Byloje nusrtatyta, kad būdami (duomenys neskelbtini), ir pastarajai iškilus finansinių sunkumų, ieškovė su sutuoktiniu ne kartą įnešė (duomenys neskelbtini)piniginius įnašus apyvartinėms lėšoms. Pardavus jai priklausiusias (duomenys neskelbtini) akcijas su ieškove, kaip buvusia (duomenys neskelbtini)neatsiskaitė, t.y. negrąžino įneštų į bendrovę asmeninių piniginių lėšų. Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. nuostata numato, kad akcininkas turi teisę skolinti bendrovei pinigus. Nors paskolos sutartys nebuvo sudarytos raštu, tačiau įnešti pinigai buvo apskaityti bendrovės buhalterijoje. Tai patvirtina ir įmonės 2009-01-19 „Sąskaitų istorija" akcininkų apyvartinėm lėšom už laikotarpį 2007-01-01 - 2009-03-01. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Ieškovė buvo tik įmonės (duomenys neskelbtini), todėl už tinkamą piniginių operacijų įforminimą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš „Sąskaitų istorija" esančių įrašų, kiekviena pinigų įnešimo ir išmokėjimo operacija yra pažymėta atskiru operacijos numeriu, nurodyta operacijos data ir dokumento numeris. Šie duomenys patvirtina, kad tikrai pinigai buvo įmokėti į bendrovę ir tinkamai apskaityti. Pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį naujiesiems akcininkams –ieškovams buvo perduotas visas ilgalaikis turtas ir kasos dokumentai, kuriuose buvo užfiksuotos ir bendrovės skolos akcininkams. Teismas pažymi, kad ieškovai, būdami apdairiais ir protingais pirkėjais, akcijas pirko laisva valia, bei privalėjo išsamiai susipažinti su perkamos bendrovės finansine dokumentacija, bei įvertinti galimą riziką.
Vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)77550 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais (CK 6.38, 6.314, 6.344, 6.345 str. str.).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo yra priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai ( LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268 , 270 str. str.
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 77550 Lt septyniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų) skolos, 1369 Lt (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis litus) už sumokėtą žyminį mokestį ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2012-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei valstybės naudai – 969,50 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), bei 22,15 Lt (dvidešimt du litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.