- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-406/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, notarei V
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, civilinėje byloje Nr. 2-7476-565/2010 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ ir notarei V. Š. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu UAB „GMIM“ 2009-03-23 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 174000 eurų sumai UAB „Medicinos bankui“ ir G. M. laidavimą pagal šį vekselį bei panaikinti Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. 2010-06-09 padarytą vykdomąjį įrašą. Ieškovas pateikė kvitą apie 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą ir nuo likusios 9160 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovas nurodė, kad visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos banko sąskaitoje yra areštuotos vykdant išieškojimą pagal ieškovo ginčijamą vykdomąjį įrašą. Ieškovo ir sutuoktinės gaunamos pajamos nėra pakankamos 9460 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti. Sunkią finansinę padėtį ieškovas grindžia tokiais įrodymais: 2010-06-15 antstolio patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2010-06-16 turto arešto aktu, pažymėjimu apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą turto arešto aktų registre, išrašais iš G. M. sąskaitų, išrašais iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“, G. M. ir jo žmonos I. M. darbo sutartimis, automobilio nuomos sutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė ir nutarė atidėti 9160 Lt žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Teismas nurodė, kad ieškinio kaina - 546 022,37 Lt, mokėtinas žyminis mokestis - 9460 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį, todėl liko nesumokėtas 9160 Lt žyminis mokestis. Teismas įvertino, kad nors ieškovo nurodytas darbo užmokestis sudaro 401,78 Lt, o žmonos - 503,63 Lt, tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovui su žmona priklauso daug nekilnojamojo turto - 4 ha ir 1,14 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 0,5682 ha ir 0,069 ha žemės sklypai ir poilsio pastatas (duomenys neskelbtini), 1,67 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), poilsio patalpos (duomenys neskelbtini). Ieškovo žmonai priklauso automobilis, kuris išnuomotas už 2 000 Lt. Todėl teismo nuomone nėra pagrindo atleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto šiuo metu ieškovas neturi galimybės sumokėti 9160 Lt žyminio mokesčio, tačiau iš šio turto vėliau bus galimybė sumokėti žyminį mokestį, todėl 9160 Lt žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo (CPK 84 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d.nutartį ir atleisti apeliantą nuo likusios 9160 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirajame skunde ieškovas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas tinkamai nesiremdamas CPK 185 straipsnio nuostatomis nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino apelianto turtinę padėtį.
2. Teismas neatsižvelgė, kad apelianto gaunamos lėšos yra skiriamos pragyvenimui ir būtinosioms reikmėms tenkinti ir nėra pagrindo manyti, kad apelianto turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, todėl teismas turėjo priimti sprendimą ne atidėti pagal ieškinį mokėtino žyminio mokesčio mokėjimą, bet nuo jo apeliantą atleisti.
3. Teismas neatsižvelgė, kad apelianto ir jo sutuoktinės turimas turtas yra areštuotas ir nustatyti apribojimai jo disponavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus priimtas teismo sprendimas, laikytina pagrįsta ir teisėta. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutarties skundžiamoje dalyje netenkino ieškovo G. M. prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įvertinęs jo turtinę padėtį bei galimą jos pagerėjimą, nusprendė atidėti 9160 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieškovo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieškovas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas sumokėjo dalį žyminio mokesčio (300 Lt) ir nuo likusios 9160 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties, tačiau atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą neprašė. Kartu su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, ieškovas pateikė 2010 m. birželio 15 d. antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (b.l. 3), 2010 birželio 16 d. turto arešto aktą (b.l. 4-6), pažymėjimą apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą turto arešto aktų registre (b.l. 7-8), išrašus iš G. M. sąskaitų (b.l. 10-12), išrašus iš Nekilnojamojo turto registro (b.l. 26-41, 48-49) ir VĮ „Regitra“ (b.l. 42), G. M. ir jo žmonos I. M. darbo sutartis (b.l. 13-19), automobilio nuomos sutartį (b.l. 47).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo G. M. prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė šį jo prašymą, tačiau išsprendė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, pripažintina proceso dispozityvumo principo pažeidimu (CPK 13 str.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis toje dalyje, kuria buvo nuspręsta atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t.y. išsprendus procesinį klausimą, kuris neturėjo būti sprendžiamas nesant ieškovo prašymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto šiuo metu ieškovas neturi galimybės sumokėti 9160 Lt žyminio mokesčio, tačiau iš šio turto vėliau bus galimybė sumokėti minėtą žyminį mokestį, yra nepagrįsti ir nesudarė teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Iš byloje ieškovo G. M. pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo darbo užmokestis sudaro 401,78 Lt, o žmonos - 503,63 Lt. Pagal į bylą pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus, ieškovas su žmona turi daug nekilnojamojo turto: 4 ha ir 1,14 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 0,5682 ha ir 0,069 ha žemės sklypai ir poilsio pastatas (duomenys neskelbtini), 1,67 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), poilsio patalpos (duomenys neskelbtini). Ieškovo žmonai priklauso automobilis, kuris išnuomotas už 2000 Lt. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes pagal tai kiek nekilnojamojo turto turi ieškovas, negalima jo finansinę būklę vertinti kaip blogą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis sudaro pagrindą atleisti jį nuo 9160 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d.nutarties dalį, kuria G. M. atidėtas 9160 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.