Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos priteisimo ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 12 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimus.

Teismo posėdyje ieškovas R. R. prašė ieškinį tenkinti. Jis paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju. 2018 m. birželio-rugpjūčio mėn., būnant Anglijoje, neblaivus atsakovas V. J., jam nematant, trenkė iš nugaros smūgį į veidą ir išmušė du dantis bei karūnėlę. Jis atsakovo nemušė, nes buvo po neseniai atliktos stuburo operacijos, neturėjo sveikatos. Į policiją nesikreipė, su atsakovu susitarė, kad jis gera valia sumokės už dantis. Nesulaukęs pinigų, susitikęs atsakovą Prancūzijoje, pareikalavo parašyti raštelį. Nors iš pradžių žalai atlyginti norėjo 3 000 Eur, tačiau abu sutarė dėl 2 000 Eur sumos. Atsakovas savo ranka surašė raštelį, nurodydamas, kad sumokės 2 000 Eur, tuo metu atsakovas buvo blaivus. Ieškovas prašė pasirašyti liudytoją G. B., tačiau jis yra V. J. draugas ir pasirašyti nesutiko. Tada ieškovas paprašė pasirašyti L. V.. Raštelį surašant kiti vairuotojai nedalyvavo, tačiau buvo netoliese, jie buvo trise, buvo ir G. B.. Į gydytoją kreipėsi grįžęs į Lietuvą jau po raštelio surašymo, galėjo būti rugsėjo-spalio mėn., kai dėjo plokštelę. Gydytoja surašė pažymą, mokėjo grynais, čekio neėmė. Atsakovas kolegų tarpe yra žinomas kaip mušeika, nes vienas nuo jo yra nukentėjęs.

Liudytojas A. S. parodė, kad iš kolegų – vairuotojų Arūno ir Gintaro sužinojo, jog R. R. buvo išmušti dantys. Žino, kad atsakovas prie Liverpulio, būnant mašinų aikštelėje, iš pasalų, priėjęs iš nugaros, smogė ieškovui į veidą ir išmušė dantis. Su ieškovu jis buvo susitikęs rugsėjo pradžioje kelte į Prancūziją ir matė, kad nėra dantų. Apie atsakovą vairuotojų tarpe sklinda kalbos, jis ne vieną iš pasalų yra sumušęs. Rugsėjo 2 d. buvo Šerbure. Grįžo iš mugės ir tada R. R. parodė atsakovo surašytą raštelį, sakė, kad prašė pasirašyti ir G. B., tačiau šis atsisakė. Manydamas, kad būtina užrašyti paso duomenis, jis paėmė raštelį ir su L. V. abu nuėjo prie V. J., R. R. liko toliau. Atsakovas jo iniciatyva nurodė paso duomenis. Paskui abu su L. V. nuėjo prie uoste buvusio traukinuko, kur netrukus priėjo ir atsakovas su draugu, klausė dėl interneto papildymo, visi buvo blaivūs.

Liudytojas G. B. parodė, kad Šerburo uoste su V. J. sėdėjo mašinoje ir gėrė. Prie mašinos priėjo 4-5 tautiečiai, du stovėjo prie durų, du tolėliau, pradėjo belsti į mašinos duris, reikalavo pinigų, kalbėjo apie raštelį. Buvo triukšmas, tačiau prievartos nematė, niekas iš mašinos netempė. Jis sakė nesirašyti, tačiau V. J. išlipo iš mašinos, o jam išlipti neleido. Pamena, kad buvo A. S.. Parėjęs V. J. pasakė, kad pasirašė raštelį. Po raštelio pasirašymo pas jį atėjo R. R. ir prašė pasirašyti ant raštelio, tačiau jis nesutiko. Jis dar skambino pažįstamam stomatologui, kuris pasakė, kad už dantis prašoma per didelė kaina. Kada L. V. pasirašė ant raštelio, jis nematė. Žino, kad po konflikto su R. R. ir V. J. buvo sumuštas, matė mėlynes ant jo kūno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra sutartinė ir deliktinė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje yra daugeliu atvejų reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo konkrečių aplinkybių. Kartais, nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia pasiremti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Sprendžiant ieškinį, atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti, kiek jo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovo patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomą priteisti 2 000 Eur žalą sieja su jo nuomone neteisėtais atsakovo veiksmais – prieš ieškovą buvo panaudotas fizinis smurtas, padaryta žala jo sveikatai – išmušti dantys. Ieškovas teikia įrodymus, jog atsakovas praėjus kiek laiko po įvykio sutiko su jo reikalavimais sumokėti 2 000 Eur patirtai žalai atlyginti, dėl ko surašė raštelį, kuriame nurodė abiejų susitartą sumą, tačiau žalos iki šiol neatlygino.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. atsakovas savo ranka surašė Pasižadėjimo tekstą, nurodydamas, jog jis, V. J., yra skolingas R. R. 2 000 Eur ir šią sumą pasižada išmokėti dalimis po 500 Eur. Padarytas prierašas, jog pradeda mokėti nuo 2018 m. spalio 2 d., o pasižada išmokėti iki 2018 m. gruodžio 30 d. Pasižadėjimo kitoje pusėje pasirašo pats atsakovas ir liudytojas L. V., nurodyti atsakovo paso duomenys – numeris ir galiojimo data.

Atsakovas įrodinėja, jog dėl įvykusio konflikto su atsakovu jo nurodytos pasekmės negalėjo kilti. Pasižadėjimą jis pasirašė dėl skolos, nors pinigų nesiskolino, nes ieškovas sudarė pagrindą manyti, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas; dėl realaus grasinimo jis, neturėdamas kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, privalėjo paklusti ieškovo valiai ir surašyti reikiamo turinio pasižadėjimą, kurį reikalauja pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, prašė priteisti jam padarytą 2 000 Eur žalą.

Ieškovas nurodė, kad dviejų (priekinių) dantų jis neteko dėl atsakovo suduoto smūgio 2018 m. vasarą, galimai birželio-rugpjūčio mėnesiais. Jis teigė, jog po konflikto su atsakovu kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, jis reikalavo 3 000 Eur, tačiau abu susitarė dėl 2 000 Eur. Kadangi atsakovas gera valia žalos nesiekė atlyginti, todėl, susitikęs atsakovą Šerburo uoste, pareikalavo pasirašyti pasižadėjimą atlyginti žalą. Atsakovas tam neprieštaravo, savo ranka surašė pasižadėjimą 2 000 Eur atlyginti dalimis po 500 Eur, tačiau gera valia pasižadėjimo nevykdė.

Atsakovas nepaneigė ieškovo teiginių, jis nurodė, kad kaip per miglą prisimena incidentą, įvykusį su ieškovu, teigia, jog kitą dieną jo veide matė mėlynę paakyje, tačiau apie dantų išmušimą ieškovas jam nieko nesakė, burnos nerodė. Be to, nurodė, kad įvykio dėl girtumo neprisimena, mano, kad ieškovas dantų neturėjo ir jo sąskaita nori susidėti dantų implantus. Jis patvirtino, kad po konflikto praėjus kuriam laikui jam skambino kiti kolegos vairuotojai – A. M., kuris barė, kam išmušė R. dantis, bei A. G., (kuris buvo kartu konflikto su ieškovu metu), sakė jog reikės R. R. atsiskaityti už dantis. Liudytojas A. S. parodė, jog jis iš kolegų vairuotojų sužinojo, kad atsakovas išmušė ieškovui dantis, o kelte į Prancūziją pats matė, jog R. R. nebeturi dantų, Pasižadėjimo surašymo metu liudytojas buvo Šerbure toje pačioje mašinų stovėjimo aikštelėje, kaip ir ieškovas, atsakovas ir liudytojas G. B. bei pasižadėjime pasirašęs L. V.. Liudytojas teigė, jog tą dieną ieškovas jam parodė atsakovo pasirašytą Pasižadėjimą. Manydamas, jog reikalingi papildomi duomenys, su L. V. nuėjo pas atsakovą prie mašinos, kur atsakovas jo iniciatyva nurodė paso duomenis. Vėliau pats atsakovas buvo prie jų priėjęs, klausė dėl interneto papildymo, visi buvo blaivūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas vadovaujasi šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, juos vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą.

Byloje esantys įrodymai, vertinant juos remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, o taip pat teismo vidiniu įsitikinimu, suponuoja išvadą, kad ieškovo pateiktas reikalavimas atlyginti su atsakovu susitartą 2 000 Eur žalos atlyginimą yra įrodytas: teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kuriuos iš dalies patvirtino ir pats atsakovas, liudytojų parodymais, kad tą vakarą dėl atsakovo suduoto smūgio į veidą – ieškovui buvo išmušti du dantys, dėl ko jis patyrė žalą; žalą jis patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu.

Ieškovas pateikė gydytojos odontologės I. S. pažymą-išrašą, kuriame nurodyta, jog jis kreipėsi į stomatologinį kabinetą dėl išmuštų 1_?_12 dantų. Pageidavo greito laikino protezo. Pagaminta dalinė plokštelė. Ir nors ši Pažyma-išrašas nėra pažymėta data, tačiau teismas ją laiko šalutiniu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo reikalavimus. Teismas pažymi, kad šis rašytinis įrodymas visiškai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, juos papildo ir jiems neprieštarauja. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento dėl šio rašytinio įrodymo prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams. Ieškovas taip pat pateikė UAB „VJV odontologijos klinikos“ gydytojos odontologės Vaivos J. V. patvirtintą Medicinos dokumentų išrašą, kuriame konstatuota, jog ieškovas 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi dėl priekinių dantų adentijos, nurodydamas, kad dantų neteko incidento metu 2018 m. birželio mėn. Nurodoma, jog reikalingi du dantų implantai, dirbtinis kaulas bei atitinkamos procedūros, nurodoma preliminari suma viršija 3 000 Eur. Šis įrodymas taip pat pagrindžia ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir atsakovo nėra paneigtas.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Teismas sprendžia, kad deliktinė atsakovo atsakomybė yra įrodyta, jis nepaneigė ieškovo įrodymų, jog dėl jo neteisėtų veiksmų buvo išmušti ieškovo dantys, o ieškovo teiginius, patirtos žalos dydį iš esmės patvirtino pasirašydamas Pasižadėjimą sumokėti jų abiejų susitartą žalos atlyginimą – 2 000 Eur, kurį pasižadėjo sumokėti dalimis. Nors ieškovas nepateikė tiesioginių įrodymų apie padarytos žalos dydį, tačiau teismas pažymi tai, kad šalių susitarta 2 000 Eur suma padarytai žalai atlyginti yra reali ir neviršija protingumo kriterijų. Tokį dydį pripažino ir pats atsakovas, nurodęs, kad ieškovas iš jo reikalavo 3 000 Eur žalos atlyginimo, tačiau jie abu sutarė dėl 2 000 Eur ir tokią sumą įrašė į Pasižadėjimą. Ši suma yra mažesnė už UAB „VJV odontologijos klinikos“ Medicinos dokumentų išraše nurodytą sumą, atitinka realias kainas, nėra užaukštinta, todėl, esant tokioms aplinkybėms, ši suma laikytina pagrįsta ir įrodyta.

Ieškovas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2019 m. sausio 10 d., todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos nuo priteistos 2 000,00 Eur sumos 5 proc. metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti jo surašytą Pasižadėjimą sumokėti 2 000 Eur ieškovui negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, kaip surašytą realaus grasinimo įtakoje, manant, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas.

Spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad atsakovas neįrodė, jog Pasižadėjimą atlyginti ieškovui padarytą ir susitartą žalą jis savo ranka surašė realaus grasinimo įtakoje, dėl to, jog jo atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis spaudimas ir atsakovas bijojo, kad jo nesumuštų ieškovas su kitais kolegomis.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pažymėtina, kad teismas, pripažindamas negaliojančiu Pasižadėjimą CK 1.91 straipsnio pagrindu, turi nustatyti, kad sandorio šaliai buvo grasinama, kad tas grasinimas buvo realus ir Pasižadėjimas buvo pasirašytas grasinimų įtakoje. CK 1.91 straipsnio 4 dalyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jo tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį.

Atsakovas pats nurodė, kad tiesiogiai jam niekas negrasino, tačiau, norėdamas, kad ieškovas bei netoliese buvę keturi vyrai atstotų nuo jo, savo ranka surašė, jog yra skolingas. Atsakovas teigė, jog jis neturėjo jokio alternatyvaus protingo pasirinkimo, bijojo, kad jo nesumuštų, todėl buvo priverstas pasirašyti Pasižadėjimą, tačiau pats nurodė, kad į policiją nesikreipė, pareigūnų nekvietė. Teismas pripažįsta, kad atsakovas tokią galimybę realiai turėjo, kadangi iki surašant Pasižadėjimą jis su draugu G. B. sėdėjo mašinos viduje ir turėjo galimybę informuoti policiją, (ar prašyti tai padaryti G. B.), apie jam kilusią grėsmę. Tačiau, kaip nurodė atsakovas, jis pats išlipo iš mašinos ir, pasidėjęs popierių ant savo mašinos galinio sparno, savo ranka surašė Pasižadėjimą, nurodydamas jo ir ieškovo anksčiau susitartą 2 000 Eur sumą, pats įrašydamas, jog sumokės dalimis po 500 Eur. Vėliau, praėjus kiek laiko, pakartotinai sudarė galimybę L. V. kitoje Pasižadėjimo pusėje pasirašyti kaip liudininkui, pasirašė pats ir pateikė savo paso duomenis.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog Pasižadėjimo surašymo metu atsakovui galėjo būti padarytas toks stiprus psichologinis poveikis, o jo nurodyti grasinimai galėjo būti tokie realūs, kad jam nebūtų likę jokios kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik pasirašyti ginčijamą Pasižadėjimą, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog šalia buvusių kolegų vairuotojų jam buvo daromas psichologinis poveikis ar kilo reali grėsmė būti sumuštam, dėl ko jis buvo priverstas surašyti ginčijamą Pasižadėjimą, todėl nėra pagrindo naikinti Pasižadėjimą CK 1.91 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.

Nenuginčijus Pasižadėjimo, atsakovui nėra pagrindo priteisti jo reikalaujamą 2 000 Eur žalos atlyginimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 45,00 Eur žyminis mokestis ir 1 360 Eur už advokato paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų maksimalių dydžių. Ieškovas teikė ieškinį, atsiliepimą į pareikštą priešieškinį, jo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl teismas advokato pagalbos išlaidų nelaiko per didelėmis ir sprendžia, jog iš atsakovo ieškovui priteistinos 1 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270,301, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

– 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) žalos atlyginimą ;

– 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. sausio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 1 405,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.