Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. (A. P.) a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis , 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2000-09-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. 2 m. ir l mėn. laisvės atėmimo bausme; 2. 2001-01-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 271 str. 2 d., 234 str. l d. - 5 m. laisvės atėmimo bausme; 3. 2006-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d. 4 m. laisvės atėmimo bausme; 2009 – 09 - 18 bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d., 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2011-11-21 apie 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, peiliu dūrė nukentėjusiajam R. A. į kairį klubą, taip padarydamas durtinio-pjautinio kairės klubinės srities sužalojimą su raumenų pakenkimu, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. P., viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltės nepripažino ir parodė, jog įvykio dieną nuvyko pas savo dėdę V. M. kad galėtų kartu vartoti alkoholį. Bute sutiko S. M., kuriam, pradėjus prie jo „kabinėtis“ paaiškino, kad atėjo ne pas jį, o pas jo tėvą. Parodė, kad jis su niekuo nekonfliktavo, o konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo, S. M. ir dar vieno asmens, kurio įvardinti negali. Matė bute ir R. A., pastarojo nepažįsta. Jis (A. P.) iš buto išėjo pirmas, palikdamas ten R. A.. Jis nieko nesužalojo, išėjęs iš buto išsikvietė taksi ir išvažiavo.

Apklaustas nukentėjusiuoju R. A. parodė, kad įvykio vakarą užėjus pas S. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini) į svečius, kur kartu su S. M. , jo tėvu vartojo alkoholį. Atėjus kaltinamajam, kuris buvo neblaivus, pastarasis pradėjo grasinti S. M., kad „pripjaus“. S. M. jo paprašė išvyti kaltinamąjį iš kambario. Išprašius kaltinamąjį iš kambario, pamatė kad pastarasis neina iš koridoriaus. Tuomet jis, išėjęs iš buto, bandė išprašyti kaltinamąjį iš koridoriaus. Kaltinamasis nubėgo laiptais kartu su juo, o tuomet lauke kaltinamasis staiga atsisuko į jį ir jis pajuto dūrį peiliu į klubų sritį. Peilio nematė, tačiau juto. Nuo smūgio nukrito, nes nebepaėjo, tačiau S. M. pamatė jį per langą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytojas S. M. parodė, kad įvykio dieną pas jį į namus Mokyklos g. 23-28 buvo atėjęs nukentėjusysis R. A., jie girtavo. Tuomet pas jo tėvą, kuris miegojo, atėjo kaltinamasis. Nors ir pasakė A. P. kad tėvas miega, šis vis tiek užėjo į vidų. Kai jis paprašė A. P. išeiti, pastarasis atsisakė tai padaryti, jie apsižodžiavo, A. P. jam trinktelėjo per petį, o jis spyrė pastarajam iš kojos. R. A., matydamas jog tarp jų bręsta konfliktas, siekdamas jį užstoti, A.P. išvedė iš kambario. Po 15-20 min. per langą pamatė šaukiantį žmogų, kad R. A. kraujuoja. Tuomet iškvietė greitąją medicinos pagalbą. R. A. jam pasakė, kad jį sužalojo jo giminaitis A. P.. Patvirtino, jog kai A. P. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, todėl jo išsigando.

Iš specialisto išvados Nr. G21/12 (03) matyti, kad R. A. buvo nustatyta durtinė-pjautinė kairės klubinės srities žaizda su raumenų pakenkimu. Sis sužalojimas galėjo būti padaryta kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2011-11-21 paros antroje pusėje. Šiuo sužalojimu R. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, (b.l. 10-11).

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad A. P. iki įvykio buvo pas S. M. namuose, kur byloje nustatytais nukentėjusiojo, paties kaltinamojo bei S. M. parodymais, atėjus A. P., tarp pasatrojo ir S. M. įvyko žodinis konfliktas. Taip pat nustatyta, to neneigia ir A. P., kad minėto konflikto metu bute pas S. M. buvo ir R. A.. Nustatyta ir tai, kad tiek R. A., tiek A. P. iš buto pasišalino. Tolesniais kaltinamojo A. P. parodymais, kad jis R. A. kieme nesužalojo, teismas neturi pagrindo tikėti, nes jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusysis, kuris nepažinojo kaltinamojo, siekdamas išvengti akivaizdžiai brestančio konflikto tarp A. P. ir S. M., pastarajam bijant A. P., turėjo pagrindo imtis atsargumo priemonių – kaip nepažįstamam asmeniui, imtis iniciatyvos išvesti iš buto A. P.. Šis veiksmas, akivaizdu A. P. suerzino ir todėl namo kieme, kaip nurodo nukentėjusysis R. A., pasivijęs jį, A. P. peiliu dūrė R. A. į klubų kairiąją pusę. Nukentėjusiojo parodymais, kad jį sužaojo peiliu būtent A. P. namo kieme nėra pagrindo abejoti, nes R. A. iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, apkalbėti jo neturėjo jokio pagrindo. Be to, apie tai, kad jį sužalojo A. P., po įvykio jis nurodė ir S. M.. Tokie parodymai yra logiški, atitinka logišką įvykio seką, nuoseklūs, todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti. Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad A. P. viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, peiliu dūrė nukentėjusiajam R. A. į kairį klubą, tuo padarydamas jam durtinio-pjautinio kairės klubinės srities sužalojimą su raumenų pakenkimu, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą . t.y. A. P. veikoje yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8 p. sudėtis.

Šios nusikalstamos veikos atitinkamai kvalifikuojamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamasis A. P. nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia: viešoje vietoje sužalodamas nukentėjusįjį jis tai suvokė, t.y. suvokė, kad žaloja nukentėjusįjį, trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. P. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3, 4 d.), jis anksčiau teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, jo atžvilgiu yra išnagrinėta dar viena baudžiamoji byla, todėl teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti už įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Bausmės dydžius apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys 1536 Lt. 60 ct. sumai dėl nukentėjusiojo R. A. gydymo išlaidų (b.l. 13-16), teisėtas, pagrįstas byloje pateiktais duomenimis (b.l. 16), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant minėtą sumą iš A. P..

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendis įsiteisės, keistina suėmimu. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – vieneriems (1) metams laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. – trejiems (3) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – trejus (3) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti suėmimu, suimant A. P. teismo posėdžių salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą suėmime.

Priteisti iš A. P. 1536 Lt. 60 ct. civiliniam ieškiniui atlyginti teritorinių ligonių kasų naudai .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.