Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1744-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
1-1744-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18686-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1744-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18686-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta – 12 MGL (1 560 LT) dydžio bauda (bauda sumokėta, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2018 m. balandžio 22 d., apie 11.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,07 promilių girtumas) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo žmoną L. K., t. y. tyčia dešine ranka sugriebęs L. K. už plaukų ištempė ją iš lovos, po ko dešinės rankos delnu sudavė jai ne mažiau trijų smūgių į kairiąją veido pusę bei sugriebęs abiem rankomis L. K. už kaklo - jį suspaudė, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 22 ryte, apie 11.30 val., jis buvo neblaivus, nes visą naktį su žmona L. vartojo alkoholį. Ryte, nurodytu laiku, jis norėjo dar išgerti, tačiau L. nedavė pinigų alkoholiui. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie abu žodžiu pykosi, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Po ko L. atsigulė į lovą. Jis privažiavo prie lovos (su neįgaliojo vežimėliu), dešine ranka suėmė L. už plaukų ir patempė. Nežino, ar tempė stipriai ar ne. L. iš lovos iškrito ir atsisėdo ant grindų. Prisipažįsta, kad L. sudavė dešine ranka į veidą. Gali būti, kad sudavė tris smūgius, tiksliai neatsimena. L. rėkė ant jo. Todėl paėmė abiem rankomis jai už kaklo ir suspaudė jai kaklą. Taip pasielgė, nes buvo girtas ir piktas ant L.. Išgėręs alkoholio pasidaro agresyvus ir savęs nekontroliuoja. Prisipažįsta, kad tokiais savo veiksmais galimai sukėlė L. fizinį skausmą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. L. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Su L. gyvena kartu apie 18 metų. Jie dažnai žodžiu pasibara, tačiau jis anksčiau niekada nesmurtavo prieš žmoną. Mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo tai, jog konflikto metu buvo neblaivus. Pasižada ateityje daugiau prieš žmoną nesmurtauti. Paaiškino, kad pirmosios apklausos metu jis savo kaltę buvo pripažinęs tik iš dalies dėl to, kad jam buvo gėda prisipažinti, be to ne viską prisiminė. Praėjus porai valandų, po pirmos apklausos, jis viską apgalvojo ir prisiminė kaip viskas vyko (b. l. 54-55, 59-60).

Ikiteisminio tyrimo paskutinės apklausos metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. vakare ji su savo vyru J. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė visą naktį iki ryto. 22 d. ryte abu buvo neblaivūs. J. prašė jos pinigų alkoholiui ir cigaretėms, ji atsisakė duoti pinigų. Jie abu būdami neblaivūs pasikarščiavo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Viskas vyko namuose, miegamajame. Pasakė, kad neduos pinigų, atsigulė į lovą, tada J., privažiavęs prie lovos invalidų vežimėliu, dešine ranka sugriebė ją už plaukų. Laikydamas ją už plaukų, jis ištempė ją iš lovos, ji atsisėdo ant grindų. Kai J. ją ištempė iš lovos, ji neužsigavo, tik skaudėjo plaukų šaknis, galvą – kur tempė. Ištempęs ją iš lovos, jis dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą ne mažiau trijų kartų. Pataikė į kairį skruostą ir į smilkinį, juto fizinį skausmą. Po smūgių sudavimo jis abiem rankomis (plaštakomis) suėmė jai už kaklo ir suspaudė jai kaklą. Jai skaudėjo kaklą. Po to ji pasakė, kad jis ją uždusins, todėl J. ją paleido. Tuomet ji nuėjo į tualetą ir paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai J. sulaikė. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevažiuos. Su J. gyvena jau 18 metų. Myli vienas kitą. Abu yra neįgalūs, padeda vienas kitam buityje. Nori, kad J. grįžtų namo. Dėl jai sukelto fizinio skausmo J. atleidžia, pretenzijų neturi. Patikslino, kad pirmos apklausos metu suklydo nurodydama, kad J. prieš ją smurtavo 10.30 val., iš tiesų jis smurtavo apie 11.30 val., po to ji iš karto kvietė policiją (b. l. 27, 34-35).

Iš protokolo-pareikšimo matyti, kad L. K. pranešė, jog 2018 m. balandžio 22 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras J. K., būdamas neblaivus, dėl išgertuvių sukėlė konfliktą, kurio metu pradėjo rankų delnais daužyti jos veidą, tampyti už plaukų, smaugti. Tokiais veiksmais J. K. sukėlė jai fizinį skausmą, todėl prašo policijos imtis veiksmų (b. l. 5).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. balandžio 22 d., apie 11.52 val. J. K. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras mušasi, mėto daiktus, prašė paskubėti (b. l. 11).

Apžiūros protokole ir prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Pareigūnams atvykus į įvykio vietą namo tarpduryje stovėjo pareiškėja L. K.. Ant jos kaklo matėsi mėlynos ir raudonos spalvos dėmės, jos užfiksuotos fotonuotraukose (b. l. 14-23).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 22 d., 12.22 val. nukentėjusiajai L. K. buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas (b. l. 24).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 22 d., 12.25 val. J. K. buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumas (b. l. 43).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio K. Ketlerio tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. balandžio 22 d., apie 12 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras muša žmoną, mėto daiktus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad pranešėjos L. K. vyras J. K. prieš ją smurtavo. Smurtas pasireiškė tampymu už plaukų ir smaugimu, taip sukeliant fizinį skausmą. Ant nukentėjusiosios kaklo užfiksuotos mėlynės. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo neblaivus (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi J. K. smurtą naudojo savo žmonos, su kuria jau ilgą laiką kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. K. 2018 m. balandžio 22 d., apie 11.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio namuose, smurtaudamas prieš savo žmoną L. K. tyčia tempė L. K. už plaukų, po ko dešinės rankos delnu sudavė jai ne mažiau trijų smūgių į kairiąją veido pusę bei sugriebęs abiem rankomis L. K. už kaklo - jį suspaudė, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis J. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 78-80, 81-83).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. K. praeityje vieną kartą teistas, teistumas išnykęs (b. l. 66-67), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 71-72), niekur nedirba (b. l. 73), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 76), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultavimo ar gydymo nesikreipė (b. l. 77). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyta poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismo vertinimu, yra tikslinga ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tačiau įvertinus nurodytų programų ir skirtinos bausmės trukmę, teismo vertinimu, tikslinga skirti ilgesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, t. y. per visą laisvės apribojimo laikotarpį.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. balandžio 22 d., 14.35 val. iki 2018 m. balandžio 23 d., 12 val., t. y. vieną dieną (b. l. 46, 63), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 22 d., 14.35 val. iki 2018 m. balandžio 23 d., 12 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė