- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- N-575-1935-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00199-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarties V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą 2010 m. birželio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) specialisto nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo V. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį paskirta 400 (keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, o administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. skundo nepatenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Institucijos Nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo administracinė nuobauda V. A. buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. birželio 7 d., 12 val. 55 min., Basanavičiaus gatvėje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „AUDI 100“ sankryžoje sukdamas į kairę kirto ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo prieš eismą, tuo priversdamas kitas transporto priemones staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimus. Nurodė, kad V. A. teismo posėdžio metu iš dalies nepripažino savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, kaip yra nurodyta jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos Nutarime, tačiau tokia jo pozicija nėra pagrįsta, nes ji paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais – byloje apklausto liudytojo policijos pareigūno V. D. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pažymėjo, jog paties V. A. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes jis savo teismui pateiktame skunde nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, jo neginčija, tik manė, kad baudžiant nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o posėdžio metu jis jau nurodė, kad kirto ištisinę ženklinimo liniją, tačiau nepripažįsta, jog išvažiavo prieš eismą, tuo priversdamas kitas transporto priemones staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, o policijos pareigūnas negalėjo visko matyti. Konstatavo, jog jokių įtikinamų ir pagrįstų motyvų, kodėl pakeitė savo skunde nurodytas aplinkybes V. A. nenurodė, be to, jis nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, o kitų rašytinių įrodymų, kad jo pragyvenimui gaunamos lėšos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, nepateikė. Padarė išvadą, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės ir parinkta administracinė nuobauda, atitinkanti padarytą teisės pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, todėl ji paliktina nepakeista.
II.
V. A., nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 37 – 38), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o Institucijos Nutarimą pakeisti, paliekant jam teisę vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesugebėjo pirmosios instancijos teismui tinkamai paaiškinti savo prašymo, dėl ko teismas nepagrįstai atmetė jo skundą. Teigia, jog savo kaltės visiškai neneigia ir nesiekia likti nenubaustas, tačiau, nebūdamas teisininku ir nesuprasdamas teisinės kalbos, nesuvokė, kad savo kaltę teismo posėdyje pripažino iš dalies. Nurodo, jog nesiekia, kad jam paskirta administracinė nuobauda būtų panaikinta, savo kaltę padarius pažeidimą pripažįsta visiškai, tik prašo, kad administracinė nuobauda būtų sušvelninta ir palikta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymi, jog yra tik iš dalies darbingas pensininkas, patyręs du insultus. Nurodo, jog jam paskirtą piniginę baudą jis jau sumokėjo, o jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ir asmeninėms reikmėms, nes jis apie dešimt metų dirbo taksi vairuotoju, šiuo metu vėl įsidarbino taksi vairuotoju vienoje įmonėje, dirba su laikinu vairuotojo pažymėjimu, tačiau netekęs teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams darbą tikrai praras. Priduria, kad darbas jam reikalingas, nes pragyventi iš pensijos yra labai sunku, jam būtina kas mėnesį pirkti vaistus, važinėti pas medikus. Taip pat pažymi, jog turi 34 metų vairavimo stažą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, įmonės, kurioje dirba, charakterizuojamas teigiamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. A. apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. A. administracinė nuobauda buvo skirta už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 124² straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Ginčo byloje dėl V. A. kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nėra, o apeliaciniame skunde yra keliamas jam paskirtosios administracinės nuobaudos švelninimo klausimas, prašant neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Švelnesnė nei sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta nuobauda gali būti paskirta, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad V. A. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ši aplinkybė, kaip ir tai, kad apeliantas neturi galiojančių nuobaudų, pažeidimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės, gali buvo įvertinta, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos, numatytos už padarytą administracinį teisės pažeidimą, ribose. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant darbines pareigas, o jos atėmimas neigiamai atsilieps jo finansinei padėčiai, tačiau tai panašaus pobūdžio bylose savaime nesudaro pagrindo švelninti administracinę atsakomybę (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, Nr. N1-413/2007) ir nesuteikia jokio esminio prioriteto ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme. Pridurtina, jog ypatingomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis išskirtinį ATPK 30¹ straipsnio taikymą, pagal teismų praktiką nagrinėjamu atveju negali būti laikoma ir tai, kad V. A. būtina kas mėnesį pirkti vaistus, važinėti pas medikus. Pažymėtina, jog apeliantui buvo skirta minimali ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 400 (keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui – todėl spręstina, jog ji nėra per griežta ir buvo tinkamai individualizuota.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.