Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. N. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką R. N. įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 20011-10-30 iki 2011-11-09.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. spalio 30 d., apie 2 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „S. K.“, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo E. A., nukentėjusiajam E. A. kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, E. A. įsikibus į R. N. rūbus, abu nugriuvo į laiptų ertmę, kur gulinčiam ant laiptų E. A. R. N. kumščiu sudavė du smūgius į galvą, vieną smūgį į krūtinę, tuo nukentėjusiajam E. A. padarė sužalojimus: kairio klubikaulio sparno kraštinį lūžį, kraujosruvas juosmens kairiame šone ir kairėje klubinėje srityje, nubrozdinimą juosmens kairiame šone, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame paakyje, kairės akies vokuose, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą dešiniame momenyje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio klubikaulio sparno kraštinio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, R. N. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. spalio 30 d., apie 2 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „S. K.“, matant kitiems asmenims, tyčia, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo E. A., jam tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiąją L. R. išplūdo bjauriais necenzūriniais žodžiais.

Be to, nuteistojo teigimu, teismas nesilaikė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio l dalies l punkto reikalavimų, jo ir kitų paaiškinimus apie įvykio faktines aplinkybes vertino klaidingai, vienpusiškai, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą bei priėmė prielaidomis grįstą sprendimą dėl jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies l punkto reikalavimus, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik esant kaltei. Pasak apelianto, teismo nuosprendis labai neišsamus, nepakankamai motyvuotas, jame neaptartos byloje nustatytos aplinkybės.

Skunde taip pat pažymima, kad teisminio nagrinėjimo metu iškilus prieštaravimams tarp duotos konsultacinės išvados ir VTMT Šiaulių skyriaus eksperto J. Sakalo duotų išvadų, buvo teismo paskirta VTMT pakartotinė ekspertizė. Ją 2013 m. gruodžio 27 d. atliko tas pats Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus medicinos ekspertas J. Sakalas. Anot nuteistojo, ekspertui iš esmės buvo pavesta vertinti savo paties anksčiau duotas išvadas, o tai aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo principams bei baudžiamojo proceso normoms (BPK 286 straipsnis). Pažymi, kad pakartotinė J. Sakalo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jau skyrėsi nuo pirminės: joje konstatuota, kad E. A. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai, nes sužalojimai išsidėstė keliuose kūno paviršiuose, iš turimų teismo medicinos duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiomis aplinkybėmis E. A. buvo padaryti kūno sužalojimai. R. N. vertinimu, pakartotina ekspertizė iškilusių prieštaravimų nepašalino.

Apeliantas taipogi atkreipia dėmesį, kad dėl E. A. nusikalstamos veikos, jo, t. y. R. N., atžvilgiu padarytos tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu metu, yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, kurią 2013 m. spalio 14 d. atliko nepriklausomi ekspertai - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius. Šios ekspertizės aktą jis pateikė teismui ir Radviliškio rajono apylinkės teismas šios ekspertizės išvadą 2014 m. kovo 25 d. prijungė prie baudžiamosios bylos, kurioje priimtą nuosprendį jis skundžia. Nuteistojo teigimu, iš šios išvados matyti, kad ji nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų, jog E. A. aukštielninkas krito į laiptinės ertmę. Priešingai, patvirtina būtent A. A. Garmaus ekspertizės išvadas. Todėl, anot R. N., akivaizdu, kad jo duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių yra teisingi – juos patvirtina ekspertizių išvados bei kiti įrodymai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl viena ekspertizės išvada rėmėsi, o kitas atmetė.

Nuteistasis pažymi ir tai, kad teismas rėmėsi L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors ši liudytoja nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be to, jos parodymai nebuvo nuoseklūs, jie nuolat keitėsi (cituoja L. R. parodymus, duotus 2011 m. spalio 30 d., 2011 m. lapkričio 7 d., 2012 m. sausio 27 d.). Teigia, kad teismas prieštaravimų L. R. parodymuose nepašalino, neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių. Kartu atkreipia dėmesį, kad 2013 m. birželio 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas gavo L. R. paaiškinimą, rašytą 2013 m. birželio 19 d., kuriame ji nurodė: „<...> Aš, L. R. noriu paaiškinti gerb. Teismui, aš įvykio aplinkybių nemačiau, kadangi tuo metu buvau paėjusi toliau nuo kavinės, tik po kiek laiko išgirdau triukšmą. Prieš mane smurtas nebuvo panaudotas. Aš niekam pretenzijų neturiu, savęs nukentėjusia neskaitau. Atsiprašau gerb. teismą dėl suklaidinimo duodant parodymus. Noriu pranešti, kad teismo procesuose dalyvauti negaliu, kadangi šiuo metu laukiuosi ir neturiu galimybės grįžti ir sutinku, kad teismo posėdžiai vyktų be manęs <...>“. Apeliantas nurodo, kad teismas minėto L. R. rašto nevertino. Mano, kad iš šio rašto akivaizdu, jog L. R., tuo metu draugaudama su E. A., buvo suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Vėliau, jų santykiams nutrūkus, ji teismui nurodė teisingas įvykio aplinkybes.

Be to, anot apelianto, teismas jo kaltę grindė ir liudytojos V. Š. parodymais, kuri iš esmės nieko reikšmingo nematė. Ji matė tik tai, kad jis (R. N.) ir E. A. išlipo iš laiptų ertmės, R. N. iš nosies bėgo kraujas, o E. A. skundėsi, kad jam visur skauda. R. N. manymu, minėti parodymai patvirtina, kad nosis jam buvo sulaužyta būtent tuo metu, kai E. A. pirmas kumščiu trenkė jam į nosį, nes visos ekspertizių išvados patvirtina, kad jam nosis buvo sužalota sudavus į ją tiesioginį smūgį.

Kiti Radviliškio rajono apylinkės teismo argumentai, t. y. liudytojų G. A., V. B., M. Ž. parodymai bei kiti aptarti procesiniai veiksmai nuteistojo įsitikinimu yra teisiškai nereikšmingi ir jo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepagrindžia. Minėtų aplinkybių visuma, R. N. manymu, patvirtina, kad apylinkės teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nutylėjo apie dalį baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, neįsigilino į visas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio pakankamai nemotyvavo ir dėl to priėmė aiškiai nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar kaip chuliganiškas. Pastebėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Nors nuteistasis neigia padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo kaltę patvirtina byloje surinkti, teismo ištirti ir, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinti įrodymai.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad tąkart, t. y. 2011 m. spalio 30 d., apie 2 val., prie kavinės „S. K.“ kaltinamasis, būdamas neblaivus, mojavo rankomis, šūkavo, gestikuliuodamas rankomis užkliudė merginą, todėl jis (E. A.) pastarajam pasakė „atsargiau“. Tuomet R. N., eidamas link jo, sakydamas „ką darai“, „ką darai“, ėmė kišti prie jo savo veidą ir jam sudavė. R. N. jam sudavė pirmas. Po smūgio jis (E. A.) neišlaikė pusiausvyros, įsikibo į R. N. ir jie kartu nugriuvo į laiptų ertmę. Jiems nukritus, R. N. greitai atsistojo ir jam gulinčiam sudavė 2-3 smūgius. Jam buvo sužalotas kairysis šonas ties klubu, lūžo abiejų pusių šonkauliai, dvi gaktikaulio šakelės. Atbėgusi L. R. jam padėjo atsistoti, jis gulėjo ant šono, krito ant kairės pusės, o R. N. didžiąja kūno dalimi – ant jo. Jie susikibo dėl to, kad R. N. kabinėjosi prie merginų (2 t. 110-112 b. l.). Tai, kad jis krito į laiptų ertmę ant nugaros, daugiau kairiąja puse, E. A. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 41-45 b. l.). Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad E. A. visų apklausų metu, t. y. apklausiamas 2011 m. spalio 30 d., 2011 m. lapkričio 7 d., 2012 m. sausio 23 d., taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2012 m. kovo 29 d.), skirtingai nurodė konflikto kilimo priežastis, atkreipiamas dėmesys, kad E. A. iš esmės vienodai aiškino, kad konfliktas kilo dėl R. N. netinkamo elgesio su merginomis, taip pat dėl to, kad pastarasis prie kavinės šūkavo, t. y. dėl R. N. netinkamo elgesio viešoje vietoje. Kadangi iš visų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis iš esmės analogiškai nurodė esmines įvykio aplinkybes, be to, jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, netikėti E. A. parodymais kolegija neturi pagrindo. Aplinkybę, kad į laiptų ertmę E. A. ir R. N. krito šonu, teisiamajame posėdyje nurodė ir liudytojas L. A. (2 t. 112 b. l.). Jis taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tąkart matė, kaip abu vaikinai įsikibo vienas kitam į drabužius ir, neišlaikę pusiausvyros, nugriuvo į tarnybinį įėjimą laiptais į virėjų patalpas (1 t. 95-96 b. l., šie parodymai ištirti teisiamajame posėdyje).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. parodė, kad po to, kai besistumdydamas R. N. užkabino E. A., jie susikibo ir nugriuvo laiptais, vedančiais į kavinės virtuvę iki pat apačioje esančių durų. Ten vyriškis baltu megztiniu (R. N.) atsistojęs dar keletą kartų spyrė E. A. į galvą, o ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais. E. A. gulėjo ant šono. L. R. taip pat nurodė, kad R. N. prie kavinės atkreipė į save dėmesį, nes elgėsi iššaukiančiai: rėkavo, gestikuliavo rankomis, replikomis palydėdavo kiekvieną praeinantį kavinės lankytoją (t. 1, b. l. 77-78, 79-80, 81-82 b. l., šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra pakankami nuoseklūs, todėl sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad L. R. parodymai nuolat keitėsi, nėra pagrindo. Be to, byloje užfiksuoti duomenys liudija, kad savo parodymus L. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 83-89 b. l.), o asmens parodymo atpažinti metu iš keturių asmenų atpažino R. N. kaip asmenį, susistumdžiusį su E. A. ir kartu su pastaruoju nukritusį į laiptų ertmę (1 t. 90-92 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, netikėti L. R. parodymais vien dėl jos Radviliškio rajono apylinkės teisme 2013 m. birželio 25 d. gauto paaiškinimo (3 t. 1 b. l.), nėra pagrindo. Kartu pažymima, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi minėta teisės norma, be to, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, L. R. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto J. Sakalo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. A. padaryti šie kūno sužalojimai: kairio klubikaulio sparno kraštinis lūžis, kraujosruva juosmens kairiame šone ir kairėje klubinėje srityje, nubrozdinimas juosmens kairiame šone, kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame paakyje, kairės akies vokuose, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame momenyje. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. E. A. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 53-54 b. l.). Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. Sakalas paaiškino, kad kūno sužalojimų visuma nebūdinga griuviminei traumai dėl daugybinių smūgių (2 t. 113 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad siekiant objektyviai nustatyti bylos aplinkybes, byloje buvo paskirta papildoma ekspertizė (2 t. 171-172 b. l.). Skiriant šią ekspertizę BPK 286 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 286 straipsnio 7 dalis) nedraudžia teismui paskirtą naują ekspertizę pavesti daryti tam pačiam ekspertui. Nors ekspertizę atlikęs ekspertas J. Sakalas konstatavo, kad E. A. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose (2 t. 184-185 b. l.), netikėti minėtų ekspertizių išvadomis nėra pagrindo. Akivaizdu, kad šias išvadas pateikė kompetentingas ekspertas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad atlikus naują ekspertizę iškilę prieštaravimai nebuvo pašalinti. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad ekspertas A. A. G. 2013 m. sausio 4 d. teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog E. A., neišlaikęs pusiausvyros, kartu su R. N. nugriuvo į laiptinės ertmę, užgriuvo ant R. N., esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepaneigia. Kolegija, įvertinusi byloje esančias specialistų išvadas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas remtis teismo medicinos eksperto J. Sakalo, o ne eksperto A. A. Garmaus duota išvada. Taip pat pastebėtina, kad ekspertas A. A. Garmus dirba privačioje įmonėje – A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biure ir savo išvadą davė R. N. gynėjo advokato V. Blažaičio prašymu. Nuteistojo kaltės nepaneigia ir jo skunde nurodoma prie jo baudžiamosios bylos pridėta atliekant kitą ikiteisminį tyrimą, t. y. ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 35-44 b. l.). Taip pat pastebėtina, kad bylos duomenimis, minėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (2 t. 80-81 b. l.).

Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. N. nesunkiai sužalojo E. A. dėl chuliganiškų paskatų, taip pat pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. R. N. veiksmuose yra nustatyti visi minėtų nusikalstamų veikų požymiai, ir pastarojo ne kartą akcentuojamas teiginys, kad E. A. į laiptų ertmę nukrito ant jo, ir tai, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad E. A. sužalojimus patyrė dėl savo paties veiksmų, nepaneigia byloje nustatyto priežastinio ryšio tarp neteisėtų R. N. veiksmų bei kilusių pasekmių.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ir bylą nutraukti, kaip skunde prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis savo apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės ir iš jo priteistų civilinių ieškinių neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. N. apeliacinį skundą.