- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- TS-151-571/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46106-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- M. J.
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo M. J. gynėjo advokato E. R. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1025,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo M. J. atstovo advokato E. R. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, netenkinus skundo šiuo aspektu prašo pakeisti Komisijos nutarimą dalyje dėl sekančio svarstymo ir nustatyti, jog sekantis svarstymas nustatytinas ne po 4 mėnesių o po 2. Skunde nurodoma, kad nuleistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Teigia, kad nuteistasis į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas. Suprato laisvės atėmimo įstaigos „gyvenimo peripetijas“ ir grįžti atgal neketina. Be to turi darbo vietą. Nurodyta, kad nuteistasis sumokėjo visas skolas. Šios aplinkybės kartu su žema nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad M. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama paskirtos bausmės tikslams pasiekti. Nuteistojo gynėjas teigia, kad lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuleistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Be to, vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie lengvų, sunkių ar kitokių neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Aukštesnes instancijos teismas yra nurodęs, kad esant iš esmės tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, esant nustatytai žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m liepos ir, d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526- 966/2019). Gynėjas atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo laikotarpiu, nuleistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti. Iš komisijai pateiktų matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu iš esmės vertinamas išskirtinai teigiamai. M. J. elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių. Nurodoma, kad surinkti duomenys rodo, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį M. J. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aplinkybė, dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės termino yra svarbi vertinat galimybę ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo melu. Nuteistasis labai motyvuotas išeiti į laisvę. Nuteistasis pripažįsta, analizuoja ir geba įvardinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, turi ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, todėl paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Pažymėtina, kad skirdamas M. J. laisves atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, kuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Gynėjas nurodo, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)" antrajame skirsnyje „Bendrieji principai” rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato, lygtinio paleidimo būtiną sąlygą nuteistasis turi būti pasitaisęs. Taigi, iš komisijai pateiktų duomenų matyti, kad M. J. pastaruoju metu pasikeitė į gerąją pusę, suprato savo elgesio negatyvumą, padarė išvadas ir stengėsi keistis. Skunde nurodoma, kad priimdama nutarimą, Komisija neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam M. J.. Teigia, kad nutarime nurodyti Komisijos argumentai bei motyvai yra visiškai nepagrįsti surinktais faktiniais duomenimis. Priešingai surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį M. J. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė darytį naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į surinktus įrodymus bei įvertinus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad Komisija, atsisakydama taikyti M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad jis teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisija iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų dėl kurių M. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Komisijos motyvai turi būti vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, juolab, kad jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią riziką mažinant. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę, ženkliai mažėjanti rizika nusikalsti pakartotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas, nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti. Nuleistojo M. J. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio rizikų nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikų atliktas tik vienų kartų, todėl pokyčius įžvelgti neįmanoma ir objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės. Šiuo atveju manytina, kad pataisos namų organizaciniai klausimai dėl galimybės įžvelgti nuleistojo pokyčius dėl nusikalstamo elgesio rizikos, ir dėl to nesant galimybės objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos, negali būti taikomos nuteistojo atžvilgiu. Šiuo atveju turi būti vertinama kitais, kad ir neapibrėžtais būdais. Dėl šios priežasties, netenkinus skundo taikyti nuteistajam M. J.. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos sekantis svarstymas skirtinas po 2 mėnesių, tai yra 2020-11-24.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo gynėjo skundo. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su nuteistojo skundu, Komisijos nutarimu ir kita medžiaga konstatuotina, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo teistumą, nusikalstamo elgesio riziką, visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes nurodytas Socialinio tyrimo išvadoje, kas rodo, kad nors yra formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, tačiau nėra lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, nes nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju, nustatytų aplinkybių nepakanka teigiamai išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai bei, kad galima tikėtis nuteistojo įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Nustatyta, kad M. J., teistas 2020-06-15 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 6 p., 181 str. 1 d., 241 str. 2 d., 286 str., 63 str. 1,4 d. - 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. bausmės subendrintos su 2011-04-05 ir 2011-04-07 nuosprendžiais paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 63 str. 5 d. 2 p., 135 str. 2 d. 6 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu - galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo. 2020-09-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ištaisytas 2020-06-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis ir nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, t. y. nuo 2019-10-04. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai ir 10 dienų.
2020 m. rugsėjo 24 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1025 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2020-07-23 ir nors asmuo per šį bausmės atlikimo laikotarpį nuobaudų neturi, tačiau 2019-10-23 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir nors nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Marijampolės pataisos namuose nuteistasis nedirba ir nors teigia, kad suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia tam tikras abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Asmuo apie 9 metus slapstėsi nuo teisėsaugos, buvo paieškomas. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo nevykdė jam paskirtų probacijos sąlygų, todėl buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Atsižvelgus į bylos duomenis, bei gautą informaciją pokalbio metu, galima daryti išvadą, kad nuteistasis nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo linkęs rizikuoti neįvertindamas visų savo elgesio pasekmių, pasitiki savo jėgomis, ganėtinai impulsyvus. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 55 svertini taškai pagal 2020-09-03 OASys, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 25 svertini taškai, dinaminiai veiksniai - 30 svertinų taškų. Vadovaujantis BVK 157 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistojo M. J. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką atliktas tik vieną kartą, todėl pokyčius įžvelgti neįmanoma ir objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 2 metai ir 10 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. ankščiau teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Ankščiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nesilaikė bausmės vykdymo sąlygų. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – smurtiniai nusikaltimai. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo ankstesnio elgesio, nes kaip minėta teistas ankščiau yra ne kartą, buvo taikytos švelnesnės bausmės, tačiau jomis bausmės tikslai buvo nepasiekti, be to nuteistojo daromi nusikaltimai vis sunkėja. Bylos duomenimis, nuteistasis nuo teisėsaugos slapstėsi net 9 metus užsienyje, buvo pabėgęs iš sulaikymo vietos, panaudodamas smurtą pareigūno atžvilgiu, šios aplinkybės nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigimai.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 3 metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, įsiskolinimų neturi. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-992 nurodyta, kad atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo linkęs rizikuoti neįvertindamas visų savo elgesio pasekmių, pasitiki savo jėgomis, ganėtinai impulsyvus. Nuteistasis į priežiūrą reaguoja minimaliomis pastangomis, praeityje nesilaikė teismo įpareigojimų. Kriminogeniniai veiksniai: rizika - gyvenimo stilius ir draugai (nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką.); mąstymas ir elgesys (linkęs rizikuoti neįvertindamas visų savo elgesio pasekmių, pasitiki savo jėgomis, ganėtinai impulsyvus. Savęs vertinimo anketoje pažymėjęs, jog bendravimas su bloga kompanija susijęs su nusikaltimų vykdymu). Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog negalima teigti, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį ir gali gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 55 balų, iš kurių net 30 balų yra dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos asmuo tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Pažymėtina, jog tinkamu savo elgesiu nuteistasis turi galimybę sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kad rizika taptų žema.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Nuteistojo gynėjas taip pat skundu prašo netenkinus skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, pakeisti minėtą nutarimą ir nustatyti sekančio svarstymo datą ne po 4 mėnesių, o po 2. BVK 164 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Teismas pažymi, kad nuteistajam ir pataisos įstaigai rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikia Komisija, įvertinusi psichologinės tarnybos bei socialinio tyrimo išvadas, nes pataisos įstaigos pareiga nuteistąjį auklėti ir taisyti. Be to, tik Komisijos prerogatyva yra nustatyti pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminą. Teismas taip pat pažymi, jog pakartotinis Komisijos svarstymas turi būti surengtas ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo priimto sprendimo nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Šiuo atveju, įvertinus išdėstytas aplinkybes susipažinus su socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir sutrumpinti laiką iki Komisijos sekančio svarstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo M. J. gynėjo E. R. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 81/04-1025 panaikinimo ir sekančio svarstymo datos sutrumpinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.