Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „KREISEL VILNIUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Eivora“, uždaroji akcinė bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, uždaroji akcinė draudimo bendrovė GrECo International LT.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KREISEL VILNIUS” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. T.” (toliau – atsakovė) 5 215,86 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė atsakovei užsakymą pervežti jo nurodytą krovinį tarptautiniu pervežimu, paimant krovinį iš krovinio siuntėjo KREISEL T. B. Sp. Z o.o. padalinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini)ir pristatant jį į ieškovės padalinį, esantį adresu(duomenys neskelbtini). Atsakovė užsakymą priėmė 2022 m. rugpjūčio 16 d. 12:53 val. ieškovės užsakymą priėmė, suderino krovinio gabenimo kainą (1 000 Eur be PVM) ir patvirtino, kad krovinį transportuos krovininis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė užsakymui suteikė numerį 2330776, ir įsipareigojo pervežti krovinį tarptautiniu maršrutu „(duomenys neskelbtini). Krovinį sudarė: sausieji statybiniai mišiniai ir šlapieji statybiniai produktai - viso 25 padėklai, iš jų 15 padėklų su kibirais, 10 padėklų su maišais. Krovinį transportavo trečiasis asmuo, transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vežėją krovinio transportavimui parinko ir užsakė atsakovė (ekspeditorė). Trečiasis asmuo priėmė krovinį iš jo siuntėjo ir pasirašė 2022 m. rugpjūčio 16 d. Tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį CMR Nr. 2. Krovinys išvyko iš krovinio siuntėjo tinkamai supakuotas, tvarkingai pakrautas ir nepažeistas. Krovinys 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo pristatytas ieškovei (krovinio gavėjai). Priimant krovinį (atidarius krovininio vilkiko priekabą) ieškovė nustatė, kad krovinys pristatytas pažeistas, t. y. visas krovinys pasislinkęs į priekį, pasviręs, dalis kibirų deformuoti / sutrūkę / nesandarūs, iš jų išsilieję šlapieji statybiniai produktai, taip pat suplyšę trys maišai su sausaisiais statybiniais mišiniais. Transportavimo metu pažeista krovinio dalis tolimesniam naudojimui / realizacijai nebetinkama. Dėl transportavimo metu pažeisto krovinio ieškovė patyrė 5 215,86 Eur žalą (nuostolius), todėl 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovei pateikė pretenziją „Dėl nuostolių, patirtų dėl netinkamo krovinio transportavimo, kompensavimo“, kurią patikslino 2022 m. rugsėjo 27 d. Atsakovė 2022 m. spalio 28 d. pateikė ieškovei „Atsakymą į pretenziją Nr. 25“, kuria atmetė ieškovės pretenziją - reikalavimą atlyginti 5 215,85 Eur nuostolį, kadangi atsakovės teigimu transportuoto krovinio dalis buvo pažeista dėl siuntėjos, bet ne dėl vežėjo kaltės. Ieškovė nurodė, kad 5 215,85 Eur nuostolius sudaro: transportavimo metu sugadinto dekoratyvinio tinko „Nanotynk 031 Korn 2 mm bazė B 25 kg“ kaina 1 167,21 Eur be PVM (33 vnt. x 35,37 Eur) - (11 priedo skyriaus „Dekoratyviniai tinkai“ 15 eilutė); transportavimo metu sugadinto grunto „Tynkolit -T 330 20 kg“ kaina 1 752,30 Eur be PVM (66 vnt. x 26,55 Eur) - (11 priedo skyriaus „Gruntai” 13 eilutė); transportavimo metu sugadintos grindų išlyginamosios masės “Anhydryt 201” 25 kg“ kaina 17,16, Eur be PVM (3 vnt. x 5,72 Eur) - (11 priedo skyriaus „Grindų mišiniai“ 4 eilutė); patirti transportavimo išlaidų nuostoliai - 95,00 Eur be PVM. Už šio krovinio transportavimą atsakovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą BT22/08 10739, kurios suma 1 000 Eur be V. P. krovinys sudaro 9,5 proc. viso krovinio (2 220 kg. iš 23 350 kg.). Transportavimo metu sugadintos produkcijos utilizavimas – 1 974,00 Eur be V. T. išlaidos, patirtos dėl sugadinto produkto pristatymą į utilizavimo punktą, - 27 Eur be V. D. užmokesčio išlaidos, susijusios su sugadintos produkcijos perkrovimu, tvarkymu rūšiavimu - 183,19 Eur.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, kad šiuo atveju krovinys buvo pakrautas ne atsakovės ar trečiojo asmens. Dėl krovinio pakrovimo ir jo pakuotės, nebuvo galimybės tinkamai sutvirtinti krovinio, todėl kilo ypatinga rizika, kurią ieškovė privalėjo numatyti taip supakuojant krovinį. Krovinio pervežimo metu iš (duomenys neskelbtini) vairuotojo atliktas staigus stabdymas yra laikomas normalia eismo rizika ir tai nebuvo krovinio pažeidimo priežastis. Krovinys turi būti supakuotas ir pakrautas taip, kad būtų tinkamas pervežimui atsižvelgiant į normalią kelių eismo riziką. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl krovinio suvirtimo priežasties konkuruoja skirtingi ieškovės ir trečiojo asmens įrodymai. Ieškovė į bylą pateikė tik savo pačios deklaratyvius teiginius, kuriais teigia, jog krovinys buvo supakuotas tinkamai, tuo tarpu trečiasis asmuo į bylą pateikė eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog krovinys nebuvo tinkamai supakuotas. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju, vertinant civilinėje teisėje taikytiną rungimosi principą, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad krovinys suvirto dėl netinkamo įpakavimo, t. y. ieškovės kaltės. Šiuo atveju vežėjas nėra atsakingas už atsiradusią žalą kroviniui CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktų pagrindu.

4. Trečiasis asmuo UAB „Eivora“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens vertinimu, byloje aptariamu atveju vežėjas nėra atsakingas už atsiradusią žalą kroviniui, teisinis pagrindas ieškovo reikalavimams atmesti - CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 215,85 Eur žalą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 215,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 228,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja iš vėžėjo (t. y. atsakovės) atlyginti nuostolius dėl sugadinto krovinio. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat atsakomybės už sutarties pažeidimą klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visi aukščiau įvardinti kriterijai, kurie patvirtina, kad tarp šalių atsiradusius vežimo teisinius santykius reglamentavo CMR konvencija. Teismas nurodė, kad CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo prezumpcija, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo ją paneigti, t. y. įrodyti, kad ji yra nekalta dėl krovinio sugadinimo (CPK 178 straipsnis).

7. Teismas nurodė, kad atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis pervežti krovinį (statybines medžiagas) iš(duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vežė krovinį įsitikinusi jo tinkamu išdėstymu bei sutvirtinimu priekaboje. Šiuo atveju nėra duomenų, kad būtų apklaustas krovinį vežęs vairuotojas dėl pakrovimo aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-296/2008). Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad važtaraštyje būtų padaryta žymų dėl krovinio netinkamo pakrovimo. Teismas nurodė, kad atsakovės įrodymai nepakankami spręsti, kad sugadinimo rizika tenka siuntėjui, nes bylos duomenys nėra pakankami patvirtinti bent tikėtiną priežastinį ryšį tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimo atsakovė neįrodė, siekdama paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, būdama profesionali krovinio vežėja, neįrodė privalomų aplinkybių: 1) krovinį pakrovus siuntėjui susidarė ypatinga rizika ir 2) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtintas pagrindas, dėl kurio vežėja turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos. Teismo vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad krovinį realiai krovė asmenys, veikiantys siuntėjos vardu, negali būti vertinama kaip įrodanti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinto atleidimo nuo atsakomybės pagrindo egzistavimą.

8. Teismas nurodė, kad krovinio įpakavimo pareiga tenka krovinio siuntėjui, šiuo atveju tai buvo įmonė KREISEL T. B. Sp. Z o.o. Įrodžius netinkamą krovinio supakavimo faktą visa atsakomybė už krovinio sugadinimą tenka ne vežėjui, bet jo siuntėjui. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta trečiojo asmens užsakyta tyrimo ataskaita nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, jog krovinio supakavimo trūkumai buvo besąlygiška ir vienintelė krovinio pažeidimo priežastis. Teismas nurodė, kad vežėja, matydama, kad negali tinkamai sutvirtinti krovinio dėl nepakankamo įpakavimo, galėjo tai nurodyti važtaraštyje, tačiau to nepadarė. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė egzistuojant ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje įtvirtinto pagrindo, dėl kurio vežėja turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Trečiasis asmuo ir jos draudimo kompanijos užsakymu dėl šio krovinio sugadinimo priežasčių nustatymo buvo kreiptasi į siurvejerį UAB „Klaipėdos netas“, kuris 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė tyrimo ataskaitą (toliau - ataskaita). Ataskaitos dalyje „Tyrimo priežastis“ remdamasis tyrimo duomenimis, siurvejeris nustatė, kad dalis statybinių medžiagų krovinio vežimo iš (duomenys neskelbtini) metu buvo mechaniškai pažeista dėl nepakankamos transportavimo pakuotės. Ataskaita patvirtina netinkamo supakavimo, kaip krovinio sugadinimo priežasties, buvimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvuotai nevertino ataskaitos, kaip atsikirtimus į ieškinį patvirtinančio įrodymo, nors byloje nebuvo pateikta jokia kita ekspertų išvada, kuri būtų paneigusi ataskaitos išvadą.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vežėjui perkėlė siuntėjo pareigas, susijusias su tinkamu krovinio įpakavimu bei nepagrįstai plečiamai aiškino vežėjo pareigas, numatytas CMR konvencijos 8 straipsnyje. Priežastinį ryšį tarp krovinio netinkamo (nepakankamo) įpakavimo ir atsiradusios žalos patvirtina ataskaita bei joje daroma išvada, kad mechaninis krovinio pažeidimas įvyko dėl nepakankamos transportavimo pakuotės. Survejeris nenustatė jokių vežėjo netinkamai atliktų veiksmų, kaip krovinio sugadinimo priežasčių (pvz. netinkamas krovinio tvirtinimas diržais). Vežėjas atliko viską, ko iš jo protingai galima buvo tikėtis ir reikalauti - ten, kur leido krovinio pakuotė, krovinys papildomai buvo sutvirtintas diržais, likusioje dalyje tvirtinimas diržais buvo negalimas, nes tai būtų pažeidę pačią pakuotę.

9.3. Nepakankamas krovinio tvirtinimas buvo atliktas dėl nuo siuntėjo priklausančių priežasčių - t. y. siuntėjas netinkamai supakavo krovinį - krovinio kibirai buvo apvynioti ir pritvirtinti prie medinių padėklų plastikine termoplėvele, tačiau viršutinis aukštas nebuvo uždengtas, o taip supakavus krovinį neliko galimybės į kibirus supakuotą krovinį pritvirtinti tvirtinimo diržais, dėl ko krovinys pasislinko ir buvo sugadintas. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje įrodyta, jog ypatinga rizika (tai, kad krovinį krovė siuntėjas) tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio sugadinimą, dėl ko vežėjas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį.

10. Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad vežėjas galėtų būti šiuo pagrindu atleidžiamas nuo atsakomybės, tik jei įrodys, kad jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Tai nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ištyrus ir įvertinus konkretaus įvykio aplinkybes, šių aplinkybių pasekmes, pobūdį ir poveikį kroviniui, taip pat vežėjo elgesį tokioje situacijoje. Šiuo atveju kompleksiškai vertinami tiek vežėjo kaip įmonės veiksmai, tiek su įmone susijusių, jos atsakingų asmenų, vykdančių vežėjo pavedimus, elgesį įvykio metu, kai kroviniui padaryta žala, ir po įvykio. Pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktu, įrodinėjimo našta, kad vežėjas ėmėsi visų saugumo priemonių, padarė viską ką galėjo padaryti, yra sąžiningas ir pareigingas vežėjas ir kad nuostolių negalima buvo išvengti, tenka būtent vežėjui.

10.2. Teismas, nagrinėdamas bylą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai tyrė ir vertino tiek trečiojo į bylą pateiktą įrodymą - tyrimo ataskaitą Nr.V359.22, tiek visus kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „K. N.“ 2022 m. rugsėjo 21 d. tyrimo ataskaita Nr.V359.22 negali būti laikoma pakankamu įrodymu, leidžiančiu daryti neabejotiną išvadą, jog krovinio supakavimo trūkumai buvo besąlygiška ir vienintelė krovinio pažeidimo priežastis ir neįrodo aplinkybių, pagal kurias vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje nustatytais vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindais.

10.3. Ieškovės nuomone, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo gintis nuo ieškinio remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu pagrindo neturi, nes krovinys transportavimui supakuotas ir pakrautas buvo tinkamai. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodė priežastinio ryšio tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos kroviniui transportavimo metu. Atsakovė neįrodė, kad egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtintas pagrindas, dėl kurio vežėja turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos. Teismo vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad krovinį realiai krovė asmenys, veikiantys siuntėjos vardu, negali būti vertinama kaip įrodanti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinto atleidimo nuo atsakomybės pagrindo egzistavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas tarp krovinio gavėjo ir vežėjo dėl žalos sugadinus krovinį atlyginimo. Kadangi buvo vykdomas tarptautinis vežimas, todėl šalių pervežimo teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Vežėja ( atsakovė) gynėsi nuo reikalavimo CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktų pagrindu argumentuodama, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir netinkamas krovinio įpakavimas buvo tiesioginė priežastis, dėl ko krovinio dalis buvo sugadinta staigiai stabdant automobilį. Savo atsikirtimus grindė UAB „K. N.“ tyrimo ataskaita.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pateikta trečiojo asmens užsakyta tyrimo ataskaita nėra pakankamas įrodymas, kad krovinio supakavimo trūkumai buvo besąlygiška ir vienintelė krovinio pažeidimo priežastis. Teismas nurodė, kad vežėjas, matydamas, kad negali tinkamai sutvirtinti krovinio dėl nepakankamo įpakavimo, galėjo tai nurodyti važtaraštyje, tačiau to nepadarė, todėl taikė vežėjo kaltės prezumpciją ir tenkino ieškinį.

14. Apeliantė (trečiasis asmuo ir faktinis krovinio vežėjas) kritikuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktą tyrimo ataskaitą, kurioje esą aiškiai nurodyta, kad krovinio sugadinimo priežastis buvo netinkamas įpakavimas. Byloje pateiktos Ataskaitos 5 skyriuje „Sugadinimo priežastis“ nurodyta, kad „krovinio kibirai buvo apvynioti ir pritvirtinti prie medinių padėklų plastikine termoplėvele. Tačiau viršutinis aukštas nebuvo uždengtas. Taip supakavus krovinį neliko galimybės į kibirus supakuotą krovinį pritvirtinti tvirtinimo diržais“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ataskaita tinkamai nurodo, kad pasirinktas nepakankamas tvirtinimo būdas buvo tiesioginė priežastis, dėl ko staigiai stabdant krovinys virto į priekį ir buvo sugadintas bei sugadino gretimą krovinį (užliejo sausus statybinius mišinius).

15. Toliau ataskaitoje nurodoma: „Pastaba. Vairuotojas savo ruožtu ir pagal galimybes krovinio padėklus su maišais pritvirtino tvirtinimo diržais“. Vadinasi, vairuotojas diržais pritvirtino tik padėklus su sausų mišinių maišais, o padėklų su skystų mišinių kibirais apskritai nepritvirtino. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, staigus stabdymas transporto eisme laikytinas normalia kelių eismo rizika. Profesionalus vežėjas turi išmanyti kelių transporto eismo situacijas, žinoti transporto priemonės judėjimo principus, krovinio pasislinkimo, pasvirimo, griuvimo galimybes ir spręsti, kaip tvirtinti krovinį. Šiuo atveju vairuotojas negalėjo nematyti, kad paletės su skystais statybiniais mišiniais (plastikiniai kibirai) nėra tinkamai supakuoti, vairuotojui nėra galimybės prisegti palečių tvirtinimo diržais. Esant tokiai situacijai profesionalus vežėjas turėjo arba atsisakyti vežti krovinį arba pažymėti CMR važtaraštyje, kad krovinys yra netinkamai supakuotas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent vežėjas yra atsakingas už kroviniui padarytą žalą, ir nėra pagrindo remtis CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunkčio išlyga.

16. Apeliantės teiginiai, kad vežėjas atliko viską, ko iš jo protingai galima buvo tikėtis ir reikalauti - ten, kur leido krovinio pakuotė, krovinys papildomai buvo sutvirtintas diržais, likusioje dalyje tvirtinimas diržais buvo negalimas, nes tai būtų pažeidę pačią pakuotę, yra vienas kitam prieštaraujantys, todėl atmestini. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintos vežėjo pareigos priimant krovinį vežti lemia jo būtiną dalyvavimą pakraunant krovinį. CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, be kita ko, krovinio ir pakuotės išorinę būklę. To paties straipsnio 2 dalis nustato vežėjui galimybę įrašyti pastabas į krovinio važtaraštį apie krovinio įpakavimą. Vežėjo dalyvavimo pakraunant krovinį tikslas būtent ir yra skirtas pamatyti galimas rizikas iš vežėjo kaip profesionalo pusės ir pateikti pastabas dėl krovinio supakavimo, tvirtinimo. Šiuo atveju, kaip nustatė teismas, jokių pastabų į važtaraštį įrašyta nebuvo, todėl nuo pakrovimo momento rizika dėl krovinio saugumo perėjo vežėjui CMR Konvencijos 17 straipsnio prasme. Pati apeliantė pripažįsta, kad „taip supakavus krovinį neliko galimybės į kibirus supakuotą krovinį pritvirtinti tvirtinimo diržais, dėl ko krovinys pasislinko ir buvo sugadintas“, kas reiškia, kad krovinio supakavimo netinkamumas buvo vežėjui aiškus ir akivaizdus, tačiau jokių pastabų važtaraštyje neįrašyta, krovinys priimtas vežti. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad vežėjas atliko viską, ko iš jo galima reikalauti.

17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vežimo teisinius santykius, atsakomybę už krovinio sugadinimą (CMR Konvencijos 8, 17 straipsniai), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), laikėsi teismo praktikos suformuotų taisyklių, todėl priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.