Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

N. M. (N. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 90 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, skirta 60 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2020 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią mažametę sugyventinės S. K. dukterį V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai V. K. į sėdmenis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Be to jis, 2020 m. sausio 7 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią mažametę sugyventinės S. K. dukterį V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra nukentėjusiajai V. K. sėdint ant lovos, tyčia ranka suspaudė jos kaklą ir ją pastūmė, nuo ko mažametė griuvo, nugara ir dešine koja atsitrenkdama į grindis ir ant grindų gulėjusį žaislą, tuo padarė nukentėjusiajai V. K. kraujosruvas kakle, kraujosruvą kaklo krūtinės dešinėje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl 2020 m. sausio 6 d. nusikalstamos veikos

N. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad maždaug 2020 m. sausio 10 dieną jis išvyko dirbti į Švediją. Turėjo grįžti atostogoms Velykoms, tačiau dėl paskelbto karantino negalėjo išvykti iš Švedijos. Į Lietuvą sugrįžo birželio viduryje. Kad jo ieško policijos pareigūnai nežinojo, jo sugyventinė S. apie tai neinformavo. Jis šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus. Iš S. namų, adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė maždaug prieš savaitę, nes jie su S. apsipyko. Jis savo kaltę dėl 2020 m. sausio 6 d. įvykusio įvykio pripažįsta. Pripažįsta, kad galėjo suduoti ranka sugyventinės S. dukrai V. per sėdmenis, kadangi V. jo neklausydavo. Jis jai liepdavo, kad ji ruoštų pamokas, o ši jo neklausydavo. Sutinka, kad susinervinęs, jog V. jo neklauso, galėjo suduoti ranka jai per sėdmenis. Dėl šio savo poelgio jis labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 121-123).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. M. parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Mažametės nukentėjusiosios V. K. parodymais, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pažada papasakoti apie tai kas buvo, prižada sakyti tiesą. Jos patėvis N. M. kartą ją mušė, kai ji ėjo į tualetą, o patėvis liepė jai daryti pamokas. Tai buvo seniai, gal praeitais metais, gal žiemą, neatsimena. Tada patėvis ranka jai kartą sudavė per „subinę“. Tada, kai viskas įvyko buvo mama, patėvis, ji ir brolis, kuriam dar nėra 1 metų. Patėvis jos atsiprašė per „messenger“, ji jo atsiprašymą priima. Kai trenkė jai į „subinę“ jai skaudėjo, mama viską matė (b. l. 38-39).

Atstovės pagal įstatymą S. K. parodymais, kad ar 2020 m. sausio 6 d. jos sugyventinis N. M. ranka trenkė jos dukrai V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, ji tiksliai nurodyti negali, kadangi tikrai neatsimena. Ar dukra jai dėl to skundėsi, taip pat nurodyti negali, kadangi neatsimena. Jai yra nustatytas antros grupės invalidumas ir dažnai sutrinka atmintis. Nepamena įvykusių įvykių. N. M. buvo išvykęs dirbti į Švediją. Kiek pamena, ji jam buvo užsiminusi per „messerger“, kad jo ieško policijos pareigūnai. N. M. iš Švedijos grįžo birželio mėnesį. N. M. šiuo metu jos namuose nebegyvena. Jie apsipyko ir jis išvyko iš jos namų pas savo tėvus į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl jos dukrai V. K. sukelto fizinio skausmo pas gydytojus nesikreipė ir niekur nesigydė. Dėl jos dukrai V. K. sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš. N. M. jos dukros V. atsiprašė. Jos N. M. pretenzijų neturi (b. l. 60-63).

2020 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis N. M. 2020 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią mažametę sugyventinės S. K. dukterį V. K., gimus (duomenys neskelbtini) tai yra tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai V. K. į sėdmenis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, nustatytos įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia, nes smurtaudamas suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, o smurtiniais veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai buvo nukreiptas į tai, kad jėga paveikti nukentėjusiąją taip, kad ji patirtų bent jau fizinį skausmą. Būtent dėl stipraus fizinio poveikio nukentėjusiajai, pasireiškusio smūgio sudavimu į sėdmenis, ji ir patyrė fizinį skausmą. Taip veikdamas kaltinamasis suprato, kad fiziškai veikdamas nukentėjusiąją, gali sukelti jai fizinį skausmą. Todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla už faktiškai kaltinamojo veika sukeltus padarinius, tai yra fizinio skausmo sukėlimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvūs, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių pakanka konstatuoti esant nustatytą šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį N. M. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę.

Dėl 2020 m. sausio 7 d. nusikalstamos veikos

N. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 7 d. apie 18.00 val., jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė S., jos dukra V. ir jų sūnus J. Tą vakarą jis (N. M.) buvo išgėręs ir kambaryje žiūrėjo televizorių. V. buvo virtuvėje su mama S. V. ruošė pamokas. Paskui V. atėjo į kambarį, kur buvo jis, atsisėdo šalia jo ant lovos. Jis V. paklausė, ar ji padarė pamokas, o ji atsakė, kad ne visas. Tuomet jis jai liepė eiti paruošti visas pamokas ir tada galės žiūrėti televizorių. V. jo neklausė. Tuomet jis viena ranka suėmė V. už kaklo ir stumtelėjęs ją liepė eiti ruošti pamokas. Nuo jo pastūmimo V. nukrito ant grindų. Jis tikrai nestipriai suėmė V. už kaklo ir stumtelėjo ją. Jis nenorėjo sužaloti, ar kaip nors kitaip sužeisti V. Taip pasielgė, kadangi ji jo neklausė ir nėjo ruošti pamokų. Dėl šio savo poelgio jis labai gailisi. Dėl šio įvykio jis V. atsiprašė, ji jam atleido. Kadangi anksčiau jis gyveno su sugyventine S. K. ir jos mažamete dukra V. K., jis rūpinosi ir augino V. kaip savo vaiką. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 106-109, 115-118, 121-123).

Be kaltinamojo N. M. parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Mažametės nukentėjusiosios V. K. parodymais, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pažada papasakoti apie tai kas buvo, prižada sakyti tiesą. Jos patėvis N. M. pastūmė ją nuo lovos. Tai buvo seniai, gal praeitais metais, gal žiemą, neatsimena. Ji atėjo į kambarį, kuriame buvo patėvis, žiūrėti filmuką, atsisėdo prie jo ant lovos, o jis ją norėjo nustumti. Patėvis įrėmė jai nykštį į gerklę ir keturiais pirštais apėmė kaklą. Ji pajautė skausmą. Jis tokiu judesiu norėjo ją nustumti nuo lovos. Jis stūmė viena ranka, ji nukrito ant grindų, dar bandė užsilaikyti už antklodės, bet nespėjo. Dar koja atsirėmė į žaisliuką – barškutį, kuris buvo prie dešinės kojos. Nugara nukrito ant žemės ir užsigavo koją į žaisliuką. Po nukritimo skaudėjo koją, atsistojo ir šlubuodama nuėjo į virtuvę, kur buvo mama. Kai patėvis grįžo iš tualeto, trenkė kumščiu į stalą, nes jam pasigirdo, kad ji sakė žodį „šūdas“. Kai nukrito ant grindų, truputį paverkė. Patėvis nieko nesakė dėl to, kad ji verkė. Virtuvėje mamai ji sakė, kad patėvis nustūmė nuo lovos, o ką mama pasakė, neprisimena. Kiek atsimena, mama klausė patėvio, ką jis jai padarė. Patėvis tą dieną buvo išgėręs, nes jo slėptuvėse ji rado alaus skardinę ir butelį, alus buvo nugertas. Ant jos kaklo matėsi patėvio pirštai, buvo raudona dėmė ir jautė karštį. Kitą dieną tos dėmės jau nesimatė. Kaklą ir nugarą nustojo skaudėti naktį, dar kitą dieną kuteno, bet praėjo dar sekančią dieną. Po įvykio, grįžusi iš mokyklos, patėvio nematė. Jis jos atsiprašė per „messenger“, ji jo atsiprašymą priima (b. l. 38-39).

Atstovės pagal įstatymą S. K. parodymais, kad 2020 metų sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jos dukra V. K. gimusi (duomenys neskelbtini), būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini) pradėjo verkti. Kiek pamena, ji kartu su dukra bei savo sugyventiniu N. M. buvo namuose, kambaryje. Neatsimena dėl kokių priežasčių jos dukra pradėjo verkti, bet ji paklausė savo sugyventinio: „ką tu darai?“ ir sudavė vieną antausį jam į veido sritį. N. dėl antausio jai nieko nesakė. Tiksliai paaiškinti kas nutiko negali, nes nepamena. Jai yra nustatytas antros grupės invalidumas ir dažnai sutrinka atmintis. Nepamena įvykusių įvykių. Po įvykio ji kalbėjosi su dukra, tačiau pokalbio nepamena ir nieko nurodyti negali. Ji ne kartą dukros klausė, ar ji neprieštarautų, kad N. grįžtų gyventi į jų namus. V. neprieštarauja, kad N. gyventų jų namuose. N. M. šių metų sausio mėnesį, neužilgo po minėto įvykio, išvyko dirbti į Švediją. Kiek pamena, ji N. buvo užsiminusi per „messerger“, kad jo ieško policijos pareigūnai. N. iš Švedijos grįžo birželio mėnesį. N. šiuo metu jos namuose nebegyvena, nes jie apsipyko ir jis išvyko iš jos namų pas savo tėvus į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Dėl jos dukrai V. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jos pas gydytojus nesikreipė ir niekur nesigydė. Dėl dukrai V. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš. N. M. jos dukros V. atsiprašė. Jos dėl dukrai V. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo N. M. pretenzijų neturi (b. l. 53-55, 56-59, 60-63).

Liudytojos G. Č. parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pedagoge. Šiuo metu moko (duomenys neskelbtini) mokinius. Klasėje mokosi V. K.. 2020 m. sausio 8 d. V. K., atvykusi į mokyklą, po pirmos pamokos, pertraukos metu jai pasakė, kad jai skauda koją. Ji pasiteiravo, kas nutiko ir V. K. pasakė, kad vakar t. y. 2020 m. sausio 7 d., patėvis ją išmetė iš lovos. Mergaitė nurodė, kad patėvis tą dieną buvo neblaivus ir priėjęs prie lovos, kurioje ji gulėjo, sugriebė jai už kaklo srities (mergaitė jai rankomis parodė į kaklą bei krūtinę) ir išmetė ją iš lovos. V. K. taip pat pasakė, kad krisdama iš lovos susitrenkė koją į ant žemės gulėjusį žaislą. Ji mergaitės neapžiūrinėjo, negali pasakyti, ar sužalojimai buvo matomi. Išklausiusi mokinę, ji informaciją perdavė mokyklos socialinei pedagogei L. F.. V. K. buvo pakviesta individualiam pokalbiui su socialiniu pedagogu ir psichologu I. R.. Ji pokalbyje nedalyvavo ir ką pokalbio metu nurodė V. K., nežino (b. l. 66-68).

Liudytojos L. F. parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2020 m. sausio 8 d. pertraukos metu ji sutiko pradinių klasių pedagogę G. Č., kuri pasakė, kad viena iš (duomenys neskelbtini) klasės mokinių, t. y. V. K., atvykusi į mokyklą, po pirmos pamokos, pertraukos metu mokytojai pasakė, kad jai skauda koją. Pedagogei V. K. pasiteiravus, kas nutiko, ši pasakė, kad vakar t. y. 2020 m. sausio 7 d., patėvis ją išmetė iš lovos. Mergaitė nurodė, kad patėvis tą dieną buvo neblaivus ir priėjęs prie lovos, kurioje ji gulėjo, sugriebė jai už kaklo srities ir išmetė iš lovos. Pedagogė jai paaiškino, kad V. K. krisdama iš lovos susitrenkė koją į ant žemės gulėjusį žaislą. Išklausiusi pedagogę, ji pasikvietė V. K. pas save į kabinetą pasikalbėti. Taip pat pokalbyje dalyvavo psichologė I. R.. Pokalbio metu mergaitė papasakojo, kad 2020 m. sausio 7 d. naktį, tikslaus laiko nepamena, ją iš lovos išmetė patėvis. Krisdama iš lovos koją ji susižalojo į ant žemės gulintį žaislą. Pokalbio metu mergaitė nurodė, kad patėvis buvo neblaivus. Ji paklausė, koks yra patėvio vardas. Tada V. K. nurodė, kad tą vakarą N. grįžo girtas ir jo pavardė yra M. V. K. taip pat nurodė, kad patėvis priėjęs prie lovos sugriebė jai už kaklo srities (mergaitė rankomis parodė į kaklą bei krūtinės sritį). Ji priėjusi prie V. K. apžiūrėjo jos kaklą, buvo matyti vienas įdrėskimas, tačiau ji nurodė, kad tai nuo katino. Daugiau sužalojimų ant kaklo nebuvo. Kadangi V. K. buvo su kelnėmis bei pėdkelnėmis, ji kojos neapžiūrinėjo ir negali pasakyti, ar ji buvo sužalota. V. K. paaiškino, kad tuo metu, kada patėvis ją išmetė iš lovos, priėjo mama S. K. ir sudrausmino savo sugyventinį. Kai S. K. apgynė savo dukrą, patėvis daugiau prie jos nelindo. Kartu su psichologe pasiteiravo, ar pas mergaitę ant kūno nėra mėlynių. Mergaitė joms nurodė, kad mėlynių ant kūno nėra. Pasibaigus pokalbiui apie įvykį nedelsiant buvo pranešta Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei policijai (b. l. 71-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G107/2020(02), kurioje užfiksuota, kad V. K., nustatyta: kraujosruvos kakle, kraujosruva kaklo krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (- ms) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (- ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47).

2020 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29).

Teismo vertinimu, nustatytos įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia, nes smurtaudamas suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, o smurtiniais veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai ar net ir sveikatos sutrikdymą, tačiau galimiems kilti padariniams buvo visiškai abejingas. Kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai buvo stiprus ir kryptingas, jis buvo nukreiptas į tai, kad jėga paveikti nukentėjusiąją taip, kad ji patirtų fizinį skausmą ar sužalojimus. Būtent dėl tokio stipraus fizinio poveikio nukentėjusiajai, pasireiškusio tyčia ranka suspaudžiant jos kaklą ir ją pastumiant, dėl ko mažametė griuvo, nugara ir dešine koja atsitrenkdama į grindis ir ant grindų gulėjusį žaislą, ji ir patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip veikdamas kaltinamasis suprato, kad fiziškai veikdamas nukentėjusiąją gali ją sužaloti. Todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla už faktiškai jo veika sukeltus padarinius, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį N. M. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. N. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 158).

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad 2020 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (b. l. 137-139), baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 147-151), bedarbis (b. l. 146)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2020 m. sausio 6 d. nusikalstama veika) skirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę, už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2020 m. sausio 7 d. nusikalstama veika) – 20 parų arešto, kurias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 24 parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti N. M. skirtinos bausmės rūšį – areštą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis anksčiau jau teistam, taip pat ne kartą administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus baustam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti N. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, N. M. skirtinų bausmių dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – už 2020 m. sausio 6 d. nusikalstamą veiką - 18 parų arešto, už 2020 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką – 20 parų arešto.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai paveiktų pakankamai jauno ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju N. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamas anksčiau vieną kartą teistas, ne kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą pakankamai trumpą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti N. M. taikant minimalų 3 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, N. M. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 2 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam N. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su mažametės V. K. apklausos vaizdo ir garso įrašu palikinta saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. M. (N. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2020 m. sausio 6 d. nusikalstama veika) 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2020 m. sausio 7 d. nusikalstama veika) 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir N. M. paskirti subendrintą bausmę – 36 (trisdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu N. M. paskirta ir neatlikta bausmės – baudos (56 MGL) dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 24 (dvidešimt keturių) parų areštą ir 56 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu N. M. paskirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, N. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su mažametės V. K. apklausos vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti N. M., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) laikytis nustatytos dienotvarkės;

3) dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4) pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

N. M. taip pat išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, N. M. turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.