- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- 1A-139-581/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09316-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- Š. F.
- Kategorijos
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.1.10.1Malonė (BK 79 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Petro Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. F. gynėjo Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo Š. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 90 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Š. F. paskirta bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 1700 Eur dydžio bauda, visiškai jas sudedant, ir Š. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 1700 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, Š. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Š. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3260 Eur, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Š. F. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 9 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini) gatve vairavo automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo Š. F. gynėjo A. Penelio apeliaciniu skundu prašoma atidėti nuteistajam Š. F. paskirtos arešto bausmės 60 parų vykdymą ir sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, konfiskuotą vertę iki 1630 Eur. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir nurodomi šie esminiai argumentai:
2.1. nuteistasis Š. F. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino ir dėl to galisi. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Labai svarbi aplinkybė, kad nuteistasis dirba, kas patvirtina jo tikslą ir galimybę pragyventi iš legalių pajamų, iš kurių išsilaiko pats ir padeda išsilaikyti savo šeimai. Nuteistasis gyvena su sugyventine I. Š.. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų įrašytas psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre.
2.2. tuo atveju, jei nuteistasis būtų siunčiamas atlikti 60 parų arešto bausmės, nutrūktų jo darbo santykiai bei gaunamos pajamos, iš kurių turi prisidėti prie šeimos išlaikymo, jis pakankamai ilgam laikui būtų izoliuotas nuo visuomenės ir taip bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: nuteistasis būtų nubaustas, jam bus atimta galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą bei taip paveiks nuteistąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikysis įstatymų ir vėl nebenusikals (BK 41 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai);
2.3. atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalėtų laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, būtų pasiųstas atlikti paskirtą arešto bausmę. Be to, atidėjus arešto bausmės vykdymą, nuteistasis galės dirbti ir taip prisidėti prie šalies bendro vidaus produkto kūrimo, o atlikdamas realią arešto bausmę pataisos namuose, būtų valstybės išlaikomas. Todėl nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą, nustatant individualizuotus, jo asmenybę atitinkančius įpareigojimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti neardant nuteistojo turimų darbo ir šeimos santykių ir užtikrinant jo elgesio kontrolę probacijos sąlygomis;
2.4. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis pripažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi, kad nuteistasis teistas (teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka, pažeidė kardomąją priemonę, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, paskirtų baudų nesumokėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog nuteistajam skirtinas areštas, o ne terminuotas laisvės atėmimas. Tokios aplinkybės reiškia, jog pirmosios instancijos teismas parinko sankcijoje numatytą vidutinę bausmės rūšį, o tai suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nelaiko nuteistojo itin sunkiu nusikaltėliu ir tuo labiau recidyvistu. Todėl nesuprantama, kodėl nuteistajam konfiskavo visą automobilio vertės sumą, o ne jos dalį, kaip tai pasielgė, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį. Toks teismo sprendimas neatitinka proporcingumo principo ir todėl keistinas.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. atsiliepimu su apeliaciniame skunde nurodytais prašymais nesutinkama. Atsiliepime nurodyta, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų, kodėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas su jame išdėstytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, nurodytais motyvais, argumentais sutinkama.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniu skundu prašoma atidėti nuteistajam Š. F. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą bei sumažinti paskirta baudžiamojo poveikio priemone konfiskuotos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose – tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
6. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. BK 75 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio 9 dalyje numatytos imperatyvios pareigos laikėsi, kadangi skundžiamame nuosprendyje įvertino galimybę atidėti nuteistajam Š. F. paskirtos bausmės – arešto 60 parų vykdymą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Š. F. teisiamas ne pirmą kartą, jog jo teistumas neišnykęs, ankstesniu nuosprendžiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu) paskirtos bausmės – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudos jis nebuvo sumokėjęs (1 t., b. l. 59–65, 69–99). Baudžiamojoje byloje esantis išrašas iš administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) patvirtina ir tai, kad nuteistasis Š. F. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas už tai, kad nesilaikė kelio ženklų reikalavimų bei vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam specialiosios teisės; duomenų, kad jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą 350 Eur, būtų įvykdęs, byloje nėra (1 t., b. l. 100). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis Š. F. savo elgesiu akivaizdžiai demonstruoja, jog jo asmeniniai interesai jam yra svarbesni už įstatymą. Be to, skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad nuteistasis Š. F. pažeidė jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kadangi išvyko iš Lietuvos, ir pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, kur ir kokioje šalyje gyvena Š. F.; teisiamieji posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, prie kurių nuteistasis Š. F. prisijungdavo tik kartais. Iš baudžiamosios bylos matyti ir tai, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi dėl nuteistojo elgesio, kuomet jis keturis kartus neatvyko į teisiamuosius posėdžius, nors apie juos jam būdavo pranešta, paskyrė papildomą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje (1 t., b. l. 157–158), o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paskelbta nuteistojo Š. F. paieška (1 t., b. l. 173). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad toks nuteistojo Š. F. elgesys patvirtina, jog teigiamų išvadų dėl savo elgesio jis nepadarė, demonstravo atsainų požiūrį į jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą bei rodo jo lengvabūdišką požiūrį į jam skiriamus įpareigojimus ir draudimus. Nurodytos aplinkybės dėl praeityje nuteistojo Š. F. padarytų nusikalstamų veikų, administracinio nusižengimo, jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų nesilaikymo, lengvabūdiško požiūrio į vykstantį baudžiamąjį procesą patvirtina, kad atidėjus nuteistajam Š. F. paskirtos arešto bausmės vykdymą, tokia priemonė nebus veiksminga bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsnio 2 dalis).
7. Priešingos išvados daryti neleidžia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad paskyrus nuteistajam Š. F. arešto bausmę, šios bausmės atlikimo metu jis būtų izoliuotas nuo visuomenės ir nutrūktų jo darbo santykiai bei gaunamos pajamos, iš kurių jis prisideda prie šeimos išlaikymo. Neabejotina, kad realios arešto bausmės atlikimas yra susijęs su tam tikrų nepatogumų patyrimu, negalėjimu užsiimti turima darbine veikla, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos arešto bausmės neskirti ar atidėti jos vykdymą. Be to, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie dabartinę nuteistojo Š. F. darbovietę, nes UAB (duomenys neskelbtini) nebedirba nuo 2024 m. lapkričio 4 d. (1 t., b. l. 102–103, 169). Duomenų apie nuteistojo darbinę veiklą kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikta. Tik iš baudžiamojoje byloje esančio 2025 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo matyti, kad pats nuteistasis Š. F., nurodė dirbantis užsienio agentūroje (2 t., b. l. 7–8). Esminės reikšmės neturi ir aplinkybė, kad nuteistasis Š. F. prisipažino bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas šią apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę jau įvertino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, ji nėra išskirtinė ir pakankama spręsti apie galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaip ir teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų, pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių, kurios leistų skundžiamą nuosprendį pakeisti ir atidėti nuteistajam Š. F. paskirtos arešto bausmės vykdymą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas ir aptartas aplinkybes, sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl negalimumo nuteistojo Š. F. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiami bausmės vykdymo atidėjimo nuteistiesiems taikymo klausimai, suformuluotos šio instituto taikymo taisyklės bei bausmės skyrimo principai savaime nesudaro pagrindo aptariamą institutą taikyti visais atvejais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko išsamų nuteistąjį Š. F. charakterizuojančių duomenų ir jo padarytos nusikalstamos veikos vertinimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl realios arešto bausmės nuteistajam paskyrimo ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl aptariamas apeliacinio skundo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
9. Skundžiamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuteistajam Š. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3260 Eur, konfiskavimas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, tačiau nesutinkama su konfiskuotos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu.
10. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindus taikyti BK 75 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti transporto priemonės – automobilio, kuris buvo priemonė nusikalstamai veikai padaryti, vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatyta, kad automobilis „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam Š. F., tačiau trečiajam asmeniui I. Š., kuriai nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą ir naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti. Taip pat, konfiskuoto automobilio vertė buvo parinkta įvertinus VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, kad 2010-2014 m. pagaminto automobilio „VW Polo“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 3260 Eur (1 t., b. l. 32).
11. Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotos pinigų sumos dydžio proporcingumo svarbu įvertinti nuteistojo Š. F. padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis Š. F. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus transporto eismo saugumui. Nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo ribą nuo kurios pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galima baudžiamoji atsakomybė (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas). Transporto priemonę nuteistasis neblaivus vairavo mieste, dienos metu, todėl neabejotina, kad savo nusikalstamais veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei bei jų turtui. Nors nuteistasis Š. F. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, padarymo aplinkybės nėra pagrindas sumažinti jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone konfiskuotos pinigų sumos dydį.
12. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuteistojo Š. F. finansinę padėtį, tačiau svarbu įvertinti tai, kad nuteistajam Š. F. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta arešto bausmė, kuri savo pobūdžiu nėra susijusi su finansinės naštos sudarymu. Pripažįstama, jog konfiskuota pinigų suma – 3260 Eur, nėra akivaizdžiai per didelė, o be to, yra neženkliai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą galimą skirti minimalų bausmės – baudos dydį už nesunkaus nusikaltimo padarymą (50 MGL). Vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam Š. F. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta arešto, o ne griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistajam privalo būti sumažintas ir baudžiamojo poveikio priemone konfiskuotos pinigų sumos dydis.
13. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų, kurie leistų sumažinti automobilio „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskuotą dydį. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam Š. F. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aptariama baudžiamojo poveikio priemonė ir ja konfiskuotos pinigų sumos dydis yra proporcingas nuteistojo Š. F. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pagrindo nėra, todėl šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Š. F. gynėjo Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.