Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant D. L., nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. L. skundą dėl skirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba nesutinka su skundu, mano, kad jis nepagrįstas ir turėtų būti atmestinas.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad nebuvo išskirtinis įvykis, kad jį atsimintų. Išvažiavo lenkdamas kitą automobilį. Reikėjo stabdyti. Gal įspėdamas vairuotoją ir perjungė šviesas iš trumpų į ilgas.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad teisingai surašyta A. L. tarnybiniame. Neturi ką papildyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

D. L. 2014 m. rugsėjo 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimu Nr. 20N-18369412-14 nubaustas 600 litų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val. 45 min., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 44,00 kilometre vairuodamas automobilį VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje iš priešpriešos važiavusi transporto priemonė, vengdama susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas“ pirmoji dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/103787?ref=4) [2014-12-02]).

Ginčo dėl to, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val. 45 min., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 44,00 kilometre, D. L. vairuodamas automobilį VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nėra.

Pareiškėjas ginčija tik, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val. 45 min., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 44,00 kilometre. vairuodamas automobilį VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvertinęs situaciją ir vengdamas susidūrimo, kuris gali sukelti skaudžias pasekmes, neviršydamas toje kelio atkarpoje leistino greičio, ir įsitikinęs, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis Škoda yra pakankamu atstumu, kad nesukeltų jam pavojingos situacijos, parodęs kairįjį posūkio signalą ir įsitikinės, kad toje vietoje lenkimo manevras leidžiamas, kelio ženklais ir kelio ženklinimu, lenkė kitą transporto priemonę dėl būtino reikalingumo.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 141.3 punktas numato, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių redakcija galiojusi įvykio dieną (Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/65354:ver18) [2014-12-03])).

Pareiškėjo kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 14 – 8709697 2 - 4 lapai), pareigūno A. L. tarnybinis pranešimas (administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 14 – 8709697 6 lapas), bei asmenų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu.

Nors D. L. nepripažino padaręs pažeidimą, teismas kritiškai vertina jo paaiškinimus, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės, nes jo kaltę patvirtina ne tik byloje esanti rašytinė medžiaga, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų A. L. ir E. S. tarnybinio pranešimo (administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 14 – 8709697 6 lapas) patvirtinimas bei jų parodymai, kad įvykio metu A. L. vairuojantis automobilį buvo priverstas staigiai stabdyti. Jų parodymai aiškūs, nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nenustatyta, kad jie siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Tokių duomenų nenurodė ir D. L..

Teismas pripažįsta, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val. 45 min., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 44,00 kilometre, D. L. vairuodamas automobilį VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje iš priešpriešos važiavusi transporto priemonė, vengdama susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Tačiau, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju D. L. 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val. 45 min., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 44,00 kilometre, vairuodamas automobilį VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje iš priešpriešos važiavusi transporto priemonė, vengdama susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam, D. L., 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val. 45 min., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 44,00 kilometre, vairuojant automobilį VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradedant lenkti kitą transporto priemonę, neįsitikinus, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje iš priešpriešos važiavusi transporto priemonė, vengdama susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, ar kokiam nors kitam teisės saugomam interesui (vertybei) būtų padaryta didesnė žala, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis „Nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės“ numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla akivaizdu, kad pareigūnas, skyręs nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei skyrė atitinkamą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.

nutaria:

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.